,,Išklausyk mus, A-ta-ne-maa!”
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Yup’ik eskimų genties kalboje ,,A-ta-ne-maa” reiškia
,,Viešpatie”. Tai atsako ,,Išklausyk mus,
Viešpatie!” dalis, tikintiesiems meldžiant įvairių
malonių. Šie žodžiai rugpjūčio 12 d. nuskambėjo Šv.
Širdies katedroje, esančioje Fairbanks, Alaska. Šįmet
Fairbanks vyskupija šventė savo gyvavimo 50-ties metų jubiliejų.
Prieš 32 metus man su šeima tame miestelyje
stovyklaujant, pravažiavome pro katedrą, bet kadangi buvo savaitės
vidurys, į vidų neužsukome. Atsimenu, kad katedra atrodė gana
vargingai. Tai būta medinio pastato, panašesnio į didelę daržinę
su kryžiumi ant stogo. Toje pačioje kelionėje dalyvavome šv.
Mišiose, vykusiose McKinley valstybiniame parke, į pietus nuo
Fairbanks. Ten meldėmės didelėje brezentinėje palapinėje, talpinančioje
bent šimtą žmonių. Tuo metu to nežinojome, bet buvome misijų
teritorijoje.
Šįmet į jubiliejaus iškilmes į katedrą atvyko du
arkivyskupai, 5 vyskupai, 21 kunigas, 14 moterų vienuolių, 2 broliai
vienuoliai, 7 diakonai su žmonomis ir grupė Kolumbo vyčių.
Aišku, iškilmėse dalyvavo ir šimtai tikinčiųjų,
sukviestų iš visos vyskupijos. Vyskupija, kurią sudaro 46
parapijos, įsteigta popiežiaus Jono XXIII 1962 m.
Jubiliejaus iškilmėms buvo ruošiamasi iš anksto.
Man ypač didelį įspūdį paliko dabartinio vysk. Donald J. Kasttler
mintis apjungti vyskupijos tikinčiuosius ir Bažnyčios geradarius labai
paprastu, bet prasmingu projektu. Buvo pastatytas didelis medinis
kryžius, taip pat pagaminta daug medinių gabaliukų, pavadintų ,,maldos
kvadratukais”, ant kurių tikintieji galėjo užrašyti savo
pavardę ir savo maldos intenciją. Visi gauti įrašai, o jų
susidarė per 2,600, buvo priklijuoti ant Padėkos kryžiaus ir
palaiminti. Ar ne prasminga mintis, verta pakartoti ir tarp lietuvių,
sakykime, Dainavos jaunimo stovyklos Kryžių kalne?
Fairbanks vyskupija yra didžiausia vyskupija Alaska valstijoje,
užimanti 410,000 kv. mylias (maždaug 16 kartų didesnė už Lietuvą),
tebepriklausanti ir remiama Popiežiaus misijų draugijos. Kitais
žodžiais tariant, ji tebėra laikoma misijų teritorija. Vatikano misijų
draugijų parama yra kritiška, nes tik 9-ios iš 46-ių
parapijų išsilaiko pačios. Vyskupijos jubiliejaus proga buvo
paminėtos ir dabartinio vyskupo dešimtmetis bei 125 m. sukaktis
nuo jėzuitų ir kitų misionierių atvykimo apaštalauti į Alaska.
Trūkstant kunigų, nuo maždaug 1970 m. sukurta gana sėkminga eskimų
diakonų paruošimo programa, ilgainiui tapo sektinu pavyzdžiu
likusioms JAV valstijoms. Tačiau yup’ik vadovai teigia, kad
kunigų trūkumas ir lėšų stoka labai mažina evangelizacijos
pastangas. Dažnas atvejis, kur parapiją kunigas aplanko tik kas mėnesį
ar kas du. Vienos korespondentės pranešimu, prel. Edmundas
Putrimas, šiais metais dalyvavęs ateitininkų poilsio ir studijų
savaitgalyje Dainavoje, pabrėžė, kad didžiausia dabartinė problema yra
kunigų trūkumas. ,,Reikės vis labiau kliautis pasišventusiais
pasauliečiais, jaunimą mokant tikėjimo tiesų ir prisidedant prie
parapijos veiklos”, – rašoma ,,Drauge” (2012
m. rugsėjo 22 d.). Labai panašiai kalba ir yup’ik vadovai
tolimoje Alaska valstijoje.
Nuo pat vyskupijos įsteigimo Fairbanks vyskupija leidžia
žiniaraštį ,,The Alaskan Shepherd”, kur ant kiekvieno
numerio viršelio rašoma: ,,Vieni duoda vykdami į misijų
kraštus. Kiti duoda aukodami. Be jų misijų nėra.” Gal kiek
stebina faktas, kad Fairbanks vyskupija yra laikoma mi-sijų teritorija.
Likusi JAV teritorija ne tik turi prideramą statusą Katalikų
Bažnyčioje, bet ir daug prisideda prie Evangelijos skleidimo pasaulyje,
ypač remiant reikalingomis lėšomis.
Tačiau pati Amerikos katalikų savimonė nėra pageidaujamoje
aukštumoje. Pernai metais Catholic University sociologijos prof.
William D’Antonio ir jo bendradarbių paskelbtoje studijoje rasta,
kad vienas iš keturių amerikiečių save laiko kataliku, bet tai
yra labiau kultūrinis nei religinis tapatybės požymis. Apklausoje,
kurioje dalyvavo 1,442 suaugę katalikai, 88 proc. atsakovų teigė, kad
žmogaus gyvenimo būdas yra svarbiau, nei jų buvimas ar nebuvimas
kataliku. 86 proc. atsakovų teigė, kad galima likti ištikimu
savo Bažnyčiai, nors ir nepritartumei kai kuriems Bažnyčios mokymams.
Tik 30 proc. pritarė teigimui, kad jie besąlygiškai palaiko
Bažnyčios mokymo autoritetą.
Įsitikinimai turi įtakos ir Bažnyčios lankymui. Apklausoje rasta, kad
2011 m. 31 proc. bažnyčią lanko bent kartą per savaitę. 1987 m. tokių
buvo 44 proc. Tuo pačiu metu bažnyčią lankančiųjų rečiau nei kas mėnuo
procentas per tą patį laiką pašoko nuo 26 iki 47 procentų.
Paklausti, kodėl bažnyčios nelanko dažniau, 40 proc. atsakė, kad jie
savęs nelaiko religingais.
Komentuodamas apklausos rezultatus, paskelbtus ,,The National Catholic
Reporter”, leidinio redaktorius Tom Roberts teigia, kad Bažnyčios
pasisakymas prieš mirties bausmę, prieš tos pačios lyties
asmenų vedybas, prieš kunigų vedybas nesulaukia daugumos
katalikų pritarimo. Daugiau nei pusė katalikų, įskaitant atidžiai
praktikuojančius tikinčiuosius, teigia, kad jų pačių moralinės
vertybės, o ne Bažnyčios vadovų nurodymai, nulemia jų sprendimus
gyvenime. Jie į Bažnyčią žiūri kaip į savą ir nebijo, kad jie galėtų
būti iš jos pašalinti, jeigu kartais su jos mokymais
nesutiktų. 83 proc. atsakovų teigė, kad kunigų lytiniai skandalai
neigiamai atsiliepia tikint jos vadovais. Kiek mažiau, bet 77 proc.
teigė, kad tie skandalai daro įtaką visų kunigų pajėgumui padėti
tikintiesiems jų dvasiniame gyvenime.
Kristaus laikais teigta, kad vynuogynas yra didelis, bet darbininkų
mažai. Kartais gali atrodyti, kad grįžtame į tuos senus (gerus?) laikus.