Rinkimai JAV: išrinkime lietuvį

BRONIUS NAINYS

O kur jį gauti, nustebs tur/būt kiekvienas šį rašinį beskaitantis? Jau taip nu/sipai/sty/ti. Ne, gerbiamieji, tai ne paistalas, bet šimtanuo/šimtinė tikrovė. Tik reikia ją su/vokti. Ne/ži/nau, ar daug JAV lietuvių žino apie kandidato į JAV prezidentus Mitt Romney rin/kimi/niame štabe dirbantį profesionalą politiką lietuvį Saulių Anužį. Tie, ku/rie bent akį užmeta į jo, kaip Rom/ney pakaitalo (surrogate), ruošiamus ir platinamus savaitinius apmąstymus (,,Weekly Mu/sing”), lengvai suvoks, kad Sau/lius tame štabe – ne ei/linis biu/rokra/tas, bet vienas tarp jo vir/šū/nių – valstybės valdymo politi/kos kūrėjų, į tas vir/šūnes įkopęs daug me/tų dirbda/mas Amerikos Respubli/ko/nų partijoje. Nuo 2005 iki 2009 metų Saulius bu/vo Michigan Respub/li/ko/nų partijos pirmininkas ir atstovavo vals/tijai vy/riausiojoje Amerikos Res/publikonų va/dovybėje. Taip pat, jeigu kas jau pamiršo, verta priminti, kad lietuvis vos netapo visos šios politi/nės organizacijos pirmininku, tik „per plauką” pralaimėjęs paskiau/siuo//se partijos vadovybės rinkimuose. Ir esu tikras, kad netrukus, jeigu tik panorės, jis tokią pareigybę turės, nes turbūt jau nebėra JAV Res/pub/likonų partijoje nario, ypač vadovaujan/čio, kuris apie Saulių nežinotų. Ir ne kaip apie karjeros siekiantį partinį biurokratą, bet kaip apie ryškiai pasižymėjusį valstybininką.

Saulius Anužis yra uolus Rom/ney rėmėjas, talkininkas, artimas ben/dradarbis, tapęs juo nuo pačių pirmųjų šio iškilaus politiko užmojo siekti JAV vadovo pareigų dienų. Ir įsi/dėmėtina: Saulius į Romney veži/mą įšoko ir jo vadelių griebėsi dar ta/da, kai amerikiečių spauda iš tokio kandidato, apytikriai vieno iš tuzino Baltųjų rūmų „sosto” siekiančių Res/pub/likonų politikų, užmojo tegalėjo tik pasišaipyti, neduodama jam nė ke/lių nuošimčių galimybių net partijos pripažinimą laimėti. Tačiau užsispy/rusio „kieto” lietuvio tai nejaudino. Saulius dirbo. Pirmiausia į Romney stovyklą atvedė savo vadovaujamą Michigan valstijos Respublikonų par/tiją, vėliau taip pasielgti įkalbino kitų valstijų partijas. Pirmas didžiulis lai/mėjimas Respublikonų partijos pa/grin//diniame susirinkime: Rom/ney iš/renkamas jos ved/liu į Bal/tuo/sius rū/mus. Demokratai džiaugėsi: da/bar//tinis prezidentas Barack Oba/ma rinkimuose su juo su/sidoros kaip su bailia pe/lyte. Tačiau šiandien tomis bailiomis pelytėmis jau tam/pa jie patys, baigiami sugrūsti po šluota. Paskiausios ap/klau/sos ro/do: Rom/ney–Obama jau 50–50. Sau/lius, žinoma, ne jis vienas, savo už/da/vinį atlie/ka pasigėrėtinai. Ta/čiau jį reikia ir baigti.

Gerai, tarkime, Sauliaus sėk/mė tę/siasi – nauju JAV prezidentu iš/ren/kamas Romney. Bet kas iš to mums? Kur tas, anot paties, siūlomas lietuvis, kurį mes turime išrinkti, vėl šai/pysis iš manęs šio rašinio skaitytojai. Bet argi Jūs dar nesuvokiate? Tie/sa, ne per seniai atsakymo ieškojau ir aš pats. Pradėjau teirautis. Gandai ar tik/rovė, bet štai pasigirsta skambutis: Romney laimėjus, į Baltuosius rū/mus kartu su juo eina ir Saulius Anužis. Tai normalu, Amerikoje visada taip daroma. Bet kas iš to mums? Žinoma – didelė garbė. Na, gal ir dar šis tas? Kokia aukštesnė tarnyba vie/nam ki/tam iškilesniam lietuviui? Drau/gys/tės ir ryšių su Lietuva atitiesimas, kuriuos jau savo kadencijos pradžioje šiurkštokai sukreivojo pre/zi/dentė Da/lia Grybauskaitė, atmesdama JAV pre/zidento Obama kvie/timą vakarie/nei. O gal ir dar kai kas. Tai turbūt ir viskas.

Manau, kad ne. Ir čia mano atsa/ky/mas rašinio antraštės nustebintiems. Jeigu Romney bus išrinktas JAV prezidentu, Anužis skrenda į Vil/nių kaip JAV atstovas – ambasadorius Lietuvai, ne kartą mano ausį kai/tina skambutis. Tikrai, vis paabejoju? Taip, tikrai, užtikrina labai patikimas šaltinis. O jeigu taip, tad ar ne/gauname tai, ko norime? Lietuvis pa/triotas, lietuvių šeimos augintas ir bran/dintas, JAV Lietuvių Bendruo/menėje dirbantis, lietuvišką šeimą su taip pat tauria, lietuviškos šeimos subrandinta lietuvaite sukūręs, ke/tur/is sūnus lietuviškai auklėjantis, Saulius Anužis – JAV ambasadorius Lietuvoje. Šalia dabartinės jo tarnybos Lietuvai – LR garbės konsulo JAV pareigų. Kiek daug gero mūsų tė/vynei toks susipratęs JAV, o kartu ir Lietuvos, politikas gali padaryti. Ko/kios geresnės JAV prezidento rinki/mų baigmės galėtumėme norėti? Tad ar neturime ja pasirūpinti ir prie tokios baigmės iškovojimo prisidėti? Visi lietuviai. Ne tik respublikonai, bet ir demokratai. Net ir užkietėję. Tuo labiau, kad ir Romney, nors ir mor/monui, ne tik nesvetima, bet ir vedlė yra krikščioniškoji-humaniškoji politinė filosofija, ypač šeimos samprata ir jautrumas žmogaus gyvybės užmezgimo apsaugai. Beje, jo pagrindinis padėjėjas – viceprezidentas – ka/talikas. Koks lietuvis norėtų tokiai politikai prieštarauti? Tad ir atsakymas: šio rašinio antraštė – ne paistalas, bet tikrovė. Belieka tik tą tikrovę sutvirtinti balsais rinkimuose.