Visa politika, net ir tarptautinė, yra vietinė
DANELĖ VIDUTIENĖ
Andrius Anužis ir aš buvome paprašyti pakalbėti per JAV Lietuvių Bendruomenės XX Tarybos 1-ąją sesiją
apie JAV LB įtaką ir santykius Washington, DC, kaip sakoma vienoje
banko reklamoje, ,,svarbiausiame mieste, svarbiausiame krašte
visame pasaulyje”. Su Andriumi susipažinau tiek prieš dvi
dienas, ir, nors remiame skirtingas Amerikos politines partijas,
mudviejų nuomonė apie Lietuvą sutampa 100 procentų. Pagrindinį santykių
principą galiu nusakyti, cituodama buvusį JAV Atstovų rūmų pirmininką
Tip O’Neill, pasak kurio, ,,visa politika yra vietinė politika;
net ir tarptautinė politika yra vietinė politika.” Kaip tai gali
būti?
Lietuvių Bendruomenė JAV buvo pamatas JAV ir Lietuvos abipusiam
bendravimui jau nuo 1920 m. Kodėl Lietuvos nepriklausomybė buvo priimta
1922 metais? Todėl, kad senatorius Henry Cabot Lodge norėjo būti
perrinktas dar vienai kadencijai. Tais laikais Amerikos lietuviai, buvę
politiškai įtakingi Massachusetts valstijoje, atsisakė prisidėti
prie sen. Cabot perrinkimo tol, kol jis nebalsuos už Lietuvos
nepriklausomybės pripažinimą. Senatorius balsavo ,,už”, ir taip
atsivertė naujas istorijos lapas. O kad būtų perrinktas Franklin Delano
Roosevelt, jis buvo prispaustas pasirašyti, kad nepripažįsta
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinio įtraukimo į Sovietų Sąjungą.
Taip bent teigia Lietuvos geras draugas, rašytojas Paul Goble.
Jo nuomone, šis nepripažinimas veikia iki šiol ir yra
Lietuvos gimimo metrikai JAV, kuriais paremti visi kiti įstatymai ir
politika, susiję su Lietuva ir JAV.
Bet istorija tuo nesibaigia, teigia P. Goble. Jau 20 metų, kaip Lietuva
yra pripažinta nepriklausoma valstybė, panašiai kaip ir 1920 bei
1930 metais. Tiesa, yra ženklų, jog Rusijos prezidentas Valdimir Putin
bando atkurti buvusią imperiją. Bet Lietuva šiandien yra
geresnėje padėtyje – ji yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Bet
reikia budėti. Reikia atidžiai budėti.
Kas iš lietuvių šiuo metu turi didžiausią įtaką ir
geriausius santykius Washington, DC? Aišku, visų pirma Lietuvos
interesams aktyviai ir veiksmingai Washington, DC atstovauja Lietuvos
Respublikos ambasada. Ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio ryšių
su Baltaisiais rūmais dėka XIV Šiaurės Amerikos lietuvių
tautinių šokių šventė sulaukė JAV viceprezidento Joe
Biden sveikinimo.
Vis dėlto tik Amerikos piliečiai gali iš tiesų paveikti savo
atstovus Kongrese, kad būtų priimti Lietuvai palankūs įstatymai,
pasirinkta tinkama politinė kryptis. Būtent šioje srityje
Amerikos lietuviai gali konkrečiai padėti Lietuvai, kaip tai jie daro
jau beveik 100 metų.
JAV lietuviai yra atstovaujami Central and East European Coalition
(CEEC) organizacijoje, kuri įkurta 1993 metais, siekiant skatinti NATO
plėtrą bei narystę. CEEC, kuri atstovauja 22 milijonams amerikiečių,
turinčių šaknų Rytų ir Centrinėje Europoje, priklauso 18
kraštų. Ši organizacija turi ryšių ir yra įtakinga
JAV Kongrese bei Senate, taip pat State Department ir National Security
Agency. CEEC taip pat domisi Kremliaus propaguojamu imperializmu,
žmogaus teisių pažeidimais, pagarba įstatymams, vizų ir imigracijos
politika, parama Rytų ir Centro Europos šalių demokratijai,
karine pagalba ir energetiniu saugumu. JAV Lietuvių Bendruomenei iki
šiol CEEC sėkmingai atstovavo ir apie CEEC veiklą LB
pranešė Stefa Urban ir Stasys Bačkaitis.
CEEC taip pat priklauso Amerikos lietuvių taryba (ALT), įkurta 1915 m.,
atnaujinta 1940 metais. ALT’as informuoja visuomenę apie Lietuvą
bei atstovauja JAV lietuvių organizacijų interesams. Šių metų
gegužės mėnesį ALT’as JAV Kongreso ir Senato nariams bei State
Department įteikė memorandumą, kuriame keliamas JAV lietuvių
susirūpinimas Lietuvos pasienyje statomų Rusijos atominių elektrinių
saugumu, jų įtaka Lietuvos gyventojų sveikatai. ALT’ui
Washington, DC šiuo metu atstovauja Eglė Gintautaitė, dirbanti
senatoriaus Dick Durbin įstaigoje. Šios organizacijos
pirmininkas yra Saulius V. Kuprys, vykdomasis direktorius –
Paulius Vertelka. ALT’as turi susikūręs gerą internetinę
svetainę: http://altcenter.org
ALT’o viešųjų ryšių skyrius yra Jungtinio Amerikos
Pabaltiečių Nacionalinio komiteto (JBANC) dalis. JBANC buvo įkurtas
1961 m., siekiant prisidėti prie Baltijos šalių pastangų
siekiant atgauti nepriklausomybę bei plėtojant žmogaus teises ir
demokratiją trijose šalyse. JBANC apjungia Amerikos estų
nacionalinę tarybą, Amerikos latvių asociaciją ir ALT’ą. JBANC
vykdomasis direktorius yra Karl Altau, kuris el. paštu vis
atkreipia mūsų dėmesį į karščiausias temas, susijusias su
Lietuva, Latvija ir/ar Estija – ar tai būtų ,,Pussy Riot”
narių įkalinimas, ar meškučių išmetimas virš
Baltarusijos teritorijos. Turiu pripažinti, kad apie kitų organizacijų
veiklą daugiausia informacijos gaunu būtent iš JBANC
(http://jbanc.org). O juk visi žinome, jog informacija šiais
laikais yra auksas.
JAV užsienio politika turėtų stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir
karinį jos saugumą. Stiprybę sukuria ne tik raketos ir tankai, ne tik
diplomatiniai santykiai, bet ir pilietinių vertybių stiprinimas bei
bendravimas verslo, kultūros, mokslo ir kitose srityse. Todėl siūlau:
– Skatinkime JAV Kongresą ir administraciją laikytis savo pažadų,
duotų visoms NATO narėms Europoje, nes netrukus daug JAV
išteklių bus nukreipta į Ramiojo vandenyno regioną, o tai gali
būti ženklas Putin režimui, kad Lietuva ir kitos NATO valstybės lieka
Rusijos įtakos zonoje.
– Skatinkime JAV toliau tęsti oro policijos misiją, įsikūrusią
Šiaulių karinėje bazėje (JAV tai kainuoja tik apie milijoną
dolerių), kuri vaidina labai svarbų karinį ir psichologinį vaidmenį.
– Remkime Juodojo kaspino dienos rezoliuciją.
– Prašydami JAV laikytis savo pažadų dėl NATO, skatinkime
ir Lietuvą laikytis pasižadėjimo NATO savo krašto gynybai
išleisti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Per paskutinius
5–6 metus to nebuvo daroma. Tai yra Lietuvos draudimas. Visi
gerai suprantame, jog jeigu savo draudimo mokesčių nesumoki, tai,
nelaimės atveju, negali kreiptis paramos.
Kuo ryškesnis Lietuvos įvaizdis bus pasaulyje, tuo dažniau
Lietuva taps JAV Kongreso ir angliškos spaudos taikiniu dėl
žiaurumų, įvykdytų jos žemėje rusų ir vokiečių okupacijos metais. Tokie
klausimai yra keliami anglų kalba, dažniausiai amerikiečių, bet tai
gali labai pakenkti Lietuvai. Noriu patarti apsilankyti internetinėje
svetainėje anglų kalba ,,VilnNews” (http://vilnews.com), kurioje
galima rasti daug žinių apie Lietuvą. Įdomu paskaityti, kaip Lietuva
ten yra pristatoma – anglų kalba ir dažniausiai amerikiečių.
Iškilus kebliems klausimams, ar nekreipsime į juos dėmesio, ar
būsime pasiruošę į juos atsakyti?
Nesvarbu, kaip dažnai lankomasi Kongreso rūmuose Washington, DC, galia
ir parama ateina iš tų grupių, kurios, angliškai tariant,
,,deliver the vote”. Taigi itin svarbu yra aktyvi vietinė veikla,
artimi ryšiai su savo išrinktais Kongreso nariais ir
senatoriais, nes juk ir jie yra žmonės. Ir jie mėgsta būti pagerbti, ir
jie mėgsta išgirsti ,,Ačiū.”
Mes, lietuviai, negalime skųstis, kad į mūsų rūpesčius niekas nekreipia
dėmesio, jeigu mes patys jų aiškiai ir konkrečiai neįvardijame,
neparemiame faktais, nesusiejame jų su Amerikos vertybėmis. Tad ką turi
JAV LB, ko neturi kitos organizacijos? Apylinkes! Tad grįžtu prie
pagrindinės savo temos: visa politika yra vietinė, net ir tarptautinė.
Pranešimas skaitytas JAV LB XX Tarybos 1-oje sesijoje, 2012 m. rugsėjo 29 d. Atlanta, GA.