Mintys Draugo fondo 20 metų sukakties proga

MARIJA REMIENĖ

Sunku nustatyti tikrą Draugo fondo (DF) gimtadienį. Nors DF Illinois valstijoje buvo įregistruotas 1993 m. lapkričio 12 d., 1992 metais jo sąskaitoje jau buvo 42,000 dol. Gerokai prieš įregistravimą, tuometinis ,,Draugo” moderatorius, tėvų marijonų provincijolas kun. Viktoras Rimšelis laikraščio rėmėjų susirinkimuose kalbėjo, kad reikia ir ,,Draugui” turėti savo fondą. Tačiau jam atrodė, kad toks jo sumanymas jau pavėluotas. Tuo metu jau egzistavo keli sėkmingi fondai, organizacijos rinko lėšas savo veiklai, tad ar bus aukotojų lietuviškai spaudai išeivijoje? Tik pasikalbėjęs su advokatu Aleksandru Domanskiu, kun. Rimšelis nusprendė, kad įkurti DF dar nevėlu.

Pirmosios lėšos DF buvo suaukotos moterų. Pirmoji 500 dol. auka paaukota Marijos Remienės. Tuoj pat po to 500 dol. atsiuntė Birutė Jasaitienė, dr. Albina Prunskienė ir Marija Vaitkienė. Įnašai plaukė, ir fondo kapitalas sparčiai augo. Atėjo metas formaliam fondo įteisinimui. Įstatus (angl. Bylaws) paruošė adv. A. Domanskis. Pirmieji DF inkorporavimo direktoriai buvo Jurgis Riškus, Ramunė Kubiliūtė ir Bronius Juodelis.

Pirmuoju DF tarybos pirmininku 1993 m. gruodį buvo išrinktas Bronius Juodelis, kuris tuo pat metu ėjo ir iždininko pareigas. B. Juodelis fondui pirmininkavo iki 2005 m. gruodžio 31 d. Tais pačiais metais lapkričio 11 d. nuspręsta kooptuoti likusius tarybos narius iki kito narių suvažiavimo. Į DF tarybą pakviesti: kun. Viktoras Rimšelis, dr. Antanas Razma, Birutė Jasaitienė, Gražina Liautaud, Albinas Kurkulis ir dr. Vacys Šaulys. Kontrolės komisiją sudarė: Marija Remienė, dr. Kazys Ambrozaitis ir Antanas Valavičius.

Pagal DF įstatus, fondo tarybą sudaro 7 direktoriai, kurie išrenkami metiniuose narių suvažiavimuose. Be DF tarybos direktorių, metiniuose narių posėdžiuose ex officio dalyvauja leidėjų tarybos pirmininkas. DF direktoriais buvo: Vytenis Lietuvninkas, Julius Lintakas, dr. Petras Kisielius, kun. Viktoras Rimšelis, Antanas Ruginis, Antanas Valavičius. Revizijos-kontrolės komisijoje dalyvavo: Liudas Ramanauskas, dr. Kazys Ambrozaitis ir Danguolė Kviklytė, Antanas Paužuolis, Sigutė Užupienė ir Vida Sakevičiūtė. Nuo DF įsikūrimo iki 2005 m. gruodžio 31 d. fondui pirmininkavo ir iždininko pareigas ėjo B. Juodelis, per jo vadovavimo metus fondas sukaupė vieną milijoną dolerių. Nuo 2005 m. DF iždą ir finansus puikiai tvarko patyręs iždininkas Leopoldas von Braun, o fondo investicijas – brokeris Gytis Kavaliauskas.

Dabartinę DF tarybą sudaro: Marija Remienė (pirmininkė), Rūta Jautokienė (sekretorė), Leopoldas von Braun (iždininkas), nariai: dr. Ona Daugirdienė, dr. Augustinas Idzelis, Vaclovas  Momkus, dr. Algis Norvilas, Vacys Šaulys ir ex-officio Vytas Stanevičius. Kontrolės komisiją sudaro: Antanas Paužuolis, Sigutė Užupienė ir Vida Sakevičiūtė.

DF nariais laikomi asmenys ir organizacijos, fondui paaukoję 200 ar daugiau dolerių (200 dol. tolygu vienam balsui). Paaukoję mažiau kaip 200 dol. tampa DF rėmėjais be balsavimo teisės.

* * *
Pagrindinis DF įkūrimo tikslas buvo sukaupti milijoninį kapitalą, jį pelningai investuoti ir iš gautų pajamų kas metai paremti ,,Draugo” leidybą. Milijonas dolerių buvo sukauptas per 7 metus. Deja, esant nepakankamoms pajamoms iš investicijų, norint padengti ,,Draugo” leidybos išlaidas, tenka naudoti lėšas iš pagrindinio fondo kapitalo. Per pirmuosius 15 metų DF ,,Draugo” leidybai išmokėjo vieną milijoną ir 264.00 dolerius. Per 20 DF veiklos metų laikraštis ,,Draugas” paremtas dviem milijonais 204,237 dol.

Niekas iš tarybos ar kontrolės komisijos narių negauna jokio mokesčio. Daug darbų atliekama namuose, pvz., rašomi laiškai, padėkos, tvarkomas iždas (naudojame savo kompiuterius). Apie visas savo išlaidas ir pajamas fondas paskelbia viešai, nieko neslėpdamas. Tai pat kiekvienais metais atsiskaitoma ir su valdžia, pildant formą F990 (Return of organization Exempt from Income Tax). Ataskaita ir visas DF iždas tvarkomas nemokamai nuoširdaus iždininko von Braun. Visa tai fondui sutaupo kelis tūkstančius dolerių. Visas DF išlaidas sudaro tik paštas, laiškų popierius ir vokai, kas sudaro tik 2 proc. fondo išlaidų. Dukart per metus pavasarį ir rudenį yra skelbiami naujų narių ir lėšų telkimo vajai. Visi DF pinigai yra suaukoti nuoširdžių ,,Draugo” skaitytojų, kurių daugumos, deja, jau nėra tarp gyvųjų. Dėkojame visiems garbės aukotojams, kurių įnašai siekia tūkstančius dolerių ir kurių pavardės įrašytos garbės lentose bei skaitytojų širdyse. Š. m. rugsėjo mėnesį DF kapitalas siekė 522,956.48 dol.

Dvidešimt metų organizacijos gyvenime nėra ilgas laikas. Tačiau labai svarbu, ką per tą laiką organizacija atliko ir kokia nauda iš jo yra lietuviškai visuomenei. DF iki šių dienų išlaikė vienintelį išeivijos visuomeninį, kultūrinį laikraštį ,,Draugas”, kuris jau sulaukė 103 metų. Lietuviai, nors ir po visą Ameriką išsibarstę, per spaudą palaiko tarpusavio ryšį ir ryšį su savo tautos kamienu. Jie yra būtini tautai ir mūsų tautiškumui. 1992 m. ,,Draugo” vyr. redaktorius kun. Pranas Garšva rašė: ,,Nei tauta, nei tautiškumas savaime negimsta ir neauga. Reikia ir būtina sąvokas papildyti gyvybės syvais, kurie dar yra pačioje tautoje ir tautiškai susipratusioje išeivijoje.” Ir toliau: ,,Nori ar nenori, visi yra tos, o ne kitos tautos žmonės. Gali savo priklausomumo tautai išsižadėti, bet negali išsižadėti savo vidaus dvasios, savo nusiteikimų, savo charakterio, nors jis kartais ir tik blogomis pusėmis pasireikštų.”

* * *
Apmąstydami sukaktį, žvilgtelėkime į DF narių skaičių. Bene apie trečdalis jų jau yra išėję amžinybėn. O kur kiti ,,Draugo” taurieji prenumeratoriai? Turime šimtus veikiančių organizacijų, visos jos skelbiasi ,,Drauge”. Ar visos jos – DF narės? Turime, kaip skelbiama, tūkstančius mokslininkų, profesionalų, pasiekusių aukštas pareigas, gaunančių didelius atlyginimus, tačiau retai matome jų pavardes DF narių sąraše.

Pažvelkime į savo aplinką ir draugus. Ar jie prenumeruoja ,,Draugą” ar kokį kitą lietuvišką laikraštį? Yra šauniai JAV įsikūrusių, gražiai gyvenančių turtingų šeimų, kurios dalijasi ,,Draugu”. Teko girdėti, kad jie verčiau išleis didesnę sumą vaišėms, geram restoranui, bet ,,Draugo” metinė prenumerata – už 150 dol. – jiems per brangi. Steigiasi naujos organizacijos, naujos JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkės, apie visa tai aprašoma ,,Drauge”. Jei ,,Draugas” parašo, visi skaito ir sužino.

Nė vienas negyvename lyg atsiskyrėliai dykumoje. Mus supa daugybė žmonių, su kuriais neišvengiamai bendraujame už šeimos ribų: darbe, organizacijose. Kaip pasiekti tokius, kurie neskaitys ir šio straipsnio? Kaip įtikinti, kad lietuviška spauda yra kiekvienam lietuviui reikalinga, kaip žuviai vanduo?

Tenka apgailestauti, kad mažėja ,,Draugo” prenumeratų skaičius. Nors lietuvių imigrantų daugėja, skaitytojų, deja, nedaugėja. Auga laikraščio išlaidos: pašto, spausdinimo, darbuotojų sveikatos draudimas. Jei visi vieningai dirbtume, jei kiekvienas surastų bent po 5 naujus prenumeratorius per metus, kiekvienam tai būtų į naudą, ypač Draugo fondui, kuris išlaiko ,,Draugą”. O kas būtų, jei vieną dieną ,,Draugas” nustotų eiti? Tuomet visi skaitytojai sakytų: kaip gaila, kad netekome kultūringo laikraščio! Tokios mintys kyla artėjant DF dvidešimtmečiui.

Lietuviškai visuomenei ir ypač ,,Draugo” skaitytojams linkėtina labiau suprasti Draugo fondo tikslus ir kad nariais taptų tie skaitytojai, kurie fondui dar nėra paaukoję nė vieno dolerio.

Marija Remienė – Draugo fondo tarybos pirmininkė.