afl

BAFL minėjimo vadovai ir svečiai (iš kairės): dabartinis BAFL prezidentas Imants Leitis, Kelam, svečias kalbėtojas Tunne-Valdo Kelam, Valdis V. Pavlovski, Lietuvos Respublikos garbės konsulė Los Angeles Daiva Navarrette ir Aivars Jarumanis.

LA Amerikos baltų laisvės lyga atšventė 30-metį

REGINA GASPARONIENĖ

Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje šiltą rugpjūčio dienos vakarą vyko įspūdingas BAFL organizacijos 30-ties metų veiklai skirtas jubiliejinis pokylis. Pokyliui vadovavo vienas iš dabartinių BAFL direktorių Kęstutis Edvardas Reivydas.

Atvykusius svečius pristatė estas dr. Hendrik Leesment, o trumpai apie organizacijos veiklą papasakojo latvių atstovas, dabartinis BAFL prezidentas Imants Leitis. Jis suminėjo visus organizacijos prezidentus nuo pat veiklos pradžios 1981 metais. Čia sėkmingai darbavosi Anthony B. Mažeika, Valdis V. Pavlovskis, Avo Piirisild, Agris Pavlovskis, Angelė K. Nelsienė, Robert A. Kerr, Aivars Jerumanis, Alnis Briedis, Vija A. Turjanis ir Imants Leitis.

Kaip žinome iš išeivijos istorijos, BAFL atsirado ne tuščioje, bet gerai paruoštoje politinės ir visuomeninės kovos scenoje. Dar 1961 metais įkurtas Rezoliucijoms remti komitetas (RRK) ėmėsi pastangų Baltijos šalių laisvinimo klausimu daryti įtaką Kongresui, Senatui ir Baltiesiems rūmams. Šioje veikloje daugiausiai pasižymėjo politinis veikėjas Leonardas Valiukas. Buvo panaudotos visos okupuotų Baltijos šalių religinės, tautinės, kultūrinės, žmonių teisių gynimo priemonės rašant deklaracijas ir rezoliucijas, įteikiant jas Baltiesiems rūmams. Tik po šešerių metų, 1965siais, plačiai žinoma ,,Rezoliucija 416’’ pasiekė norimą tikslą: rezoliucija apie Baltijos tautų okupaciją ir laisvės troškimą buvo įteikta JAV Senatui ir Kongresui su prašymu, kad JAV kreiptųsi į Jungtines Tautas dėl pavergtų tautų laisvės, valios ir nuomonės. Tai buvo pasiekta pirmą kartą JAV istorijoje.

Trumpai kalbai pakviestas pirmasis BAFL prezidentas Anthony B. Mažeika pažymėjo, kad išeivijos veikla vaduojantis Baltijos šalims iki šiol yra nepilnai įvertinta. Amerikos baltų išeivija kalbėjo už tautas, kurios kentėjo grubiausio sovietinio režimo gniaužtuose. Vienas pirmųjų politinės kovos už okupuotas tautas žingsnių buvo palaužti didžiųjų valstybių nenorą silpninti sovietų okupacinę valdžią Baltijos šalyse. Tam iš pradžių buvo pasirinkti kultūriniai įvykiai, kaip 1984 metų sporto olimpiada. Vėliau pavyko JAV Kongresui įteikti keletą rezoliucijų apie asmens laisvių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, po to Kongrese vyko tų klausimų nagrinėjimai. Išsiplėtė Kongrese veikiantis ,,Baltic Congressional Caucus’’. Per visą Ameriką buvo surinkta 800,000 parašų dėl MolotovRibbentrop pakto pasekmių Baltijos šalims. Nors Baltijos šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimas buvo JAV valdžios politika dar nuo 1940 metų, prezidento F. Roosevelt administracijos metu, po 1981 metų ši politika buvo sustiprinta ir tapo teisėtu ginklu prieš okupuotų tautų rusifikaciją ir prieš sovietų daromus išpuolius varžant asmens laisves.

BAFL, kaip politinei organizacijai, pavyko pakreipti Amerikos ir net liberaliosios spaudos ir žiniasklaidos požiūrį dėl Baltijos šalių veržimosi į laisvę. Buvo surengtos labai profesionalios konferencijos su JAV Valstybės departamento atstovais, vyko susitikimai su Kongreso ir Valstybės departamento nariais. Jau byrant sovietų imperijai, 1990 metų balandžio mėnesį Baltuosiuose rūmuose 14ka BAFL narių ragino prezidentą George Bush pripažinti Vytauto Landsbergio vyriausybę Vilniuje. Tiesa, Amerika su pripažinimu laukė iki 1991 metų pradžios, kada prie TV bokšto ir radijo pastato Vilniuje žuvo jaunieji laisvės gynėjai.

Šiandien BAFL ir toliau turi tęsti veiklą, remdama Amerikos ir Baltijos šalių bendrus interesus ekonomikoje, prekyboje, gynyboje. Reikia ir toliau remti Baltijos šalių organizacijos JBANC Washington, DC veiklą. Visa istorinė tos veiklos tiesa turėtų būti dokumentuota, paviešinta, nufilmuota, kad niekad niekas nebūtų užmirštas, – savo kalbą baigė pirmasis BAFL prezidentas Mažeika.

Pagrindinę kalbą pokylyje pasakė Estijos Tautinės Nepriklausomos partijos įkūrėjas TunneValdo Kelam, vienas žymiausių Estijos buvusių disidentų, Europos sąžinės ir Komunizmo Prahos Deklaracijos signataras. Kelam yra baigęs Tartu universitetą, dirbo Estijos Centriniame archyve. Šiuo metu jis yra Europos Parlamento narys. Kalbėtojas priminė faktą, kai keli JAV Kongreso nariai nuvyko pas Michail Gorbačiov kalbėti dėl MolotovRibbentrop pakto ir jo pasekmių Baltijos šalims. Sovietų vadovas, prispaustas narių ir Baltijos žmonių bei išeivių Amerikoje surengto referendumo, o taip pat ,,Baltijos kelio’’ viešumo, davė nurodymą surasti archyvuose MolotovRibbentrop pakto originalą. Šis faktas tapo pagrindiniu argumentu šalių nepriklausomybės atkūrimo idėjai jau remiantis tarptautine teise. Laisvę tautos turėjo ginti. Net po nepriklausomybės atkūrimo Baltijos šalyse 1990 metų pabaigoje okupacinė valdžia dar kartą mėgino karine jėga sustabdyti tautas: taikiose demonstracijose Estijoje žuvo vienas, Latvijoje – du, o Lietuvoje – 14 laisvės gynėjų. Visi turėtų suprasti, kad Tėvynių išvadavimas buvo grupinė veikla – tiek Tėvynėje, tiek ir išeivijoje. Kelam pastebėjo, kad dar daug klausimų nėra išspręsta: buvusi okupacinė jėga – Rusija – nesutinka sumokėti už padarytą žalą okupuotų šalių žmonėms; rusų disidentai demokratai Andrej Sacharov, Sergej Kovaliov viešai pasakė ir dabar pasako daugiau, negu jau laisvų Baltijos šalių vadovai. Šiuo metu mūsų šalys yra ekonominėje krizėje, reikia ne tik džiaugtis NATO ir Europos Sąjungos naryste, bet ir siekti bendromis jėgomis, kad istorija nepasikartotų. ,,Europos Parlamente mes mokomės budriai sekti ir reaguoti į visus įvykius’’, – baigė kalbą Kelam.

Po oficialios dalies vyko nuostabus vyrų okteto ,,Tolimieji aidai’’ koncertas. Malonu buvo klausytis jaunų solistų Alekso Vilko, Eriko Petraičio, Stepo Puodžiūno, Virgio Kaspučio, Lino Polikaičio, Tauro Radvenio, Daniaus Anelausko ir Viktoro Ralio dainavimo. Renginio pabaigoje programą pratęsė estų rocko žvaigdė Marya Roxx.

afl

Linksma svečių grupė. Sėdi: Valentina Maciulevičienė, Janina Grauzdienė, rašinio autorė ir Birutė Tumosa; stovi: Vita Markevičienė, Dainius Vaidila, studentė iš Vilniaus, Albinas Markevičius, Ona Katilienė ir Giedrius Lunskis. Kęsto Kazlausko nuotr.