sal

LKRŠ reikalų tvarkytoja Vida Jankauskienė Šalpos būstinėje darbuojasi nuo 1994 metų.
Loretos Timukienės nuotr.

Vida Jankauskienė: ,,Šalpos ateitis yra šviesi”
Lietuvių katalikų religinė šalpa mini 50-metį


LORETA TIMUKIENĖ

Apie Lietuvių katalikų religinę šalpą (LKRŠ), šiemet švenčiančią 50 metų, neseniai ,,Drauge” rašė Romualdas Kriaučiūnas (2011 m. birželio 11 d.). Jis apžvelgė Šalpos ištakas ir nuveiktus darbus, kuriems suskaičiuoti neužtektų ir kelių rankų pirštų. Prieš pusę amžiaus įkurta gelbėti ir ginti tikėjimo reikalų Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje, teikti pagalbą Lietuvos bažnyčioms ir religiją palaikantiems, šelpti besirengiančius į dvasinį luomą laisvame pasaulyje, po nepriklausomybės atkūrimo LKRŠ stambiomis sumomis remia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje stiprinimą, religinio auklėjimo bei sielovados projektus, krikščionišką spaudą, karitatyvinę ir evangelizacinę veiklą, ypatingą dėmesį skirdama jaunimo doros bei krikščioniškų vertybių puoselėjimui.

Šįkart kalbiname žmogų, jau 18 metų besidarbuojantį šioje organizacijoje ir galintį iš arčiau pažvelgti į jos veiklą pastaraisiais dešimtmečiais. Neseniai viešint New York mieste pasitaikė proga užsukti į Šalpos būstinę, kurioje LKRŠ reikalų tvarkytoja Vida Jankauskienė darbuojasi nuo 1994 metų. Tiek pat laiko organizacijoje darbuojasi ir Josephine Senken, kuri kruopščiai tvarko ne tik finansus, bet ir visą krūvą raštinei reikalingų darbų. Matant būstinėje pilnas dėžes dokumentų, laiškų, nuotraukų, atspindinčių pusės šimtmečio Šalpos veiklą, sunku net suvokti, kiek žmonių likimų geresne linkme pakreipė ši organizacija, gyvuojanti buvusių ir dabartinių geradarių dėka.

 V. Jankauskienė, kuriai niekada nebuvo svetimas savanorystės principas, daugelį metų dirbo ne tik apmokamą darbą, bet ir kiek galėdama ji stengėsi prisidėti ir prie lietuviškos savanoriškos veiklos, paaukodama tam daug laisvo laiko, nors penkių vaikų šeima irgi reikalavo nemažai dėmesio. Todėl, kai J. E. vysk. Paulius A. Baltakis, OFM pasiūlė moteriai Šalpos reikalų vedėjos pareigas, Vida mielai sutiko, nes, pasak jos, jautė, kad čia bus gera proga prisidėti prie pagalbos Lietuvai, o tai visuomet buvo jos širdies svajonė. Dirbdama su vysk. P. A. Baltakiu, turėjo gerą progą artimiau susipažinti su Lietuvos Bažnyčios gyvenimu, jos problemomis ir pasiekimais. ,,Turint gerą viršininką, visuomet durys buvo atviros klausimams, sumanymams, pokalbiams ir tai užtikrino malonų darbo laikotarpį”, – prisimena LKRŠ reikalų tvarkytoja.

Pasak V. Jankauskienės, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Šalpos poreikiai labai pasikeitė ir, norint daugiau padėti Lietuvos Bažnyčiai šiuo svarbiu atgimimo laikotarpiu, LKRŠ įvyko persitvarkymas, sumažinant darbuotojų skaičių ir daugiau dėmesio skiriant finansinei, o ne materialinei pagalbai.

Nuo pat įsikūrimo Šalpa rėmė ir toliau remia Lietuvos bažnyčias, parapijas, katalikiškas mokyklas, tikybos mokytojus. Ta pagalba ypatingai padidėjo po Nepriklausomybės atgavimo, nes tada nebereikėjo nieko siųsti slapta ir buvo galima lengvai siųsti, kiek ir ko buvo norima. Iš pradžių buvo siunčiama materialinė parama, pripildant didžiulius talpintuvus medicininiais reikmenimis, knygomis, nešiotais drabužiais, avalyne, kompiuteriais, įvairiausia technika bei kita reikalinga medžiaga. Tačiau greitai paaiškėjo, kad geriausia parama – piniginė, ir dabar, išskyrus kartas nuo karto pasiunčiamų daiktų, parama jau būna tik finansinė.

Bažnyčioms Šalpa padėjo įsigyti vargonus, pagerinti arba naujai įrengti garso, šildymo sistemas, nusipirkti reikalingą inventorių, atlikti remontą. 90-tų metų pradžioje katalikiškoms mokykloms padėta nusipirkti inventorių, siųsti talpintuvai su įvairiausiomis kanceliarinėmis prekėmis, nešiotais drabužiais, avalyne, žaislais. Nuspręsta skirti finansinę paramą vasaros stovykloms, popamokinėms programoms socialiai remtiniems vaikams ir priešpiečiams mokinukams iš nepasiturinčių šeimų. Tikybos mokytojai remiami skiriant finansinę parama Vytauto Didžiojo universiteto katalikų tikybos fakultetui – tikybos mokytojų lavinimui, visiems vyskupijų katechetiniams centrams, kurie rūpinasi tikybos mokytojų paruošimu bei tikybos vadovėliais ir valstybinių mokyklų tikybos kabinetų aprūpinimu knygomis bei kitokiu reikalingu inventoriumi, idant būtų palengvinta tikybos mokytojams. Be to, Amerikoje susikūrė A.P.P.L.E. (Amerikos Pedagogų Pagalba Lietuvos Švietimui) – organizacija, kuri siekia per vasaros kursus padėti mokytojams apsiprasti ir išmokti vakarietiško mokymo programas, skiriant stipendijas katalikiškų mokyklų mokytojams ir apmokant kelionės išlaidas lektoriams, kurie dėsto religijos/etikos kursus.

Nuo Šalpos įsteigimo jai visuomet vadovavo dvasininkai ir, pasak reikalų tvarkytojos, jie tikrai puikiai sugebėjo LKRŠ pasukti Lietuvos gelbėjimo keliu iki to laiko, kol nušvito Nepriklausomybės atkūrimo diena. Per Šalpos ilgą gyvavimą jai vadovavo vysk. Vincentas Brizgys, 1984 m. pirmininko pareigas perėmė vysk. P. A. Baltakis, Šalpai vadovavęs iki 2009 m., kada prezidento pareigas perėmė prel. Algimantas Bartkus, o šių metų birželio 2 d. pareigas perėmė prel. Edmundas Putrimas. Mažėjant lietuvių dvasininkų skaičiui, LKRŠ Tarybą dabar sudaro ne tik dvasininkai, bet ir pasauliečiai, kurie pritaria Šalpos misijai. ,,Būtų gerai, kad pasaulyje išsispręstų kunigų ir seminaristų trūkumo problema, bet čia – jau gerojo Dievo valia, o mes turime labai rimtai susiimti ir nuoširdžiai ta intencija melstis”, – sakė V. Jankauskienė. Šalpa labai rūpinasi ir remia tris likusias seminarijas Lietuvoje ir Lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, be to, tikimasi, jog visai neseniai pradėtos ministrantų (Mišių patarnautojų) vasaros stovyklos ateityje duos vaisių.

Kadangi jaunimui Šalpa skiria ypatingą dėmesį, tai, anot Vidos, savaime suprantama, kad reikia jį remti, skiriant stipendijas. Šiuo metu studijuojantiems Lietuvoje aukštuosius mokslus skiriama 500 JAV dol. metinė stipendija.

Studentas turi užpildyti LKRŠ anketą, pristatyti reikalingus dokumentus su dvasiškio arba vienuolės rekomendacija. Studentas turi būti lietuvis, praktikuojantis katalikas su ne žemesniu nei 7.0 taškų vidurkiu. LKRŠ anketas jaunimas gali gauti, susisiekę elektroniniu paštu: lcra@ earthlink.net. LKRŠ adresas: 64-25 Perry Ave., Maspeth, NY 11378-2441. Norintys studijuoti už Lietuvos ribų taip pat užpildo anketą, pristato reikalingus dokumentus ir gauna vietinio ordinaro rekomendaciją. Studentai, kurie atitinka reikalavimus, dažniausiai gauna stipendijas. Šalpoje yra anoniminio aukotojo įkurtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus fondas, kurio tikslas – remti lietuvių kunigų, vienuolių, vienuolijos seserų bei katechetų studijas ir dvasinį pasiruošimą. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo jau yra skirta daugiau kaip 1,300 stipendijų.

Šalpa pati nevykdo jokių projektų, o tik skiria paramą pagal pateiktus prašymus, kuriems pritaria vietiniai ordinarai arba provincijolai bei generaliniai vyresnieji. Verta paminėti, kad parama skiriama direktorių tarybos arba valdybos nuožiūra įvairiausiems projektams, išskyrus statybos reikalams, jeigu prašymo tikslas nesikerta su Šalpos įstatais. Reikalaujama atsiųsti ataskaitą apie kiekvieną įvykdytą projektą ir tai, pašnekovės nuomone, kai kuriems prašytojams sudaro sunkumų, nes praeityje to nebuvo griežtai reikalaujama. V. Jankauskienė sako, kad dabar, kaip ir praeityje, Šalpa stengiasi patenkinti gautus prašymus. Reikalų tvarkytoja patikino, jog stengiamasi atsižvelgti ir į LKRŠ aktyvių narių arba direktorių pasiūlymus.

Nuo Šalpos įkūrimo jos įstatuose buvo aiškiai pasakyta, kad parama teikiama tik Lietuvai religiniams, labdaringiems, socialiniams, dvasiniams reikalams, tačiau neseniai pakeitus įstatus, parama gali būti suteikta ir organizacijoms už Lietuvos ribų. Tai jau buvo padaryta keletą kartų, kai parama buvo suteikta JAV, Airijoje ir Romoje veikiančioms organizacijoms. Išskyrus stipendijas, parama teikiama tik organizacijoms.

Per tuos metus Šalpa, kaip ir daugelis kitų lietuviškų organizacijų, pajuto atoslūgį renkant lėšas ir tai atsiliepė teikiant pagalbą, kai prašymų skaičius vis didėjo, o lėšos smarkiai mažėjo. Vis dėlto Šalpa, padedant daugeliui geradarių, tarp kurių – prel. Vincas Bartuška, Oak Tree Philanthropic Foundation, G. Levinskas, Luko/Užupių ir J. I. Valauskų fondai, a. a. prel. J. Prunskis, a. a. arkivysk. Č. Salatka, A. Snelius, G. Zaborskis, kun. Mato Čyvo ir Zenono Obelenio vadovaujamas komitetas Šalpai remti St. Petersburg ir Cleveland bei rengiant rinkliavas lietuviškose parapijose sugebėjo patenkinti prašymus, atgaivinant Lietuvoje vyskupijas, parapijas, jaunimo organizacijas, steigiant visą glėbį naujų organizacijų.

Neapleido Šalpa nei katalikiškos/krikščioniškos spaudos, radijo, interneto – organizacija yra daug finansiškai prisidėjusi prie laikraščių, žurnalų ir knygų leidybos, atsiliepdama į prašymus, gautus iš Lietuvos su užpildytomis LKRŠ anketomis. Kadangi Šv. Rašto išleidimas vienoje knygoje pareikalavo didelių lėšų, tai buvo išskirtinis atvejis, kai buvo renkamos lėšos šiam projektui įvykdyti. Šv. Rašto Senojo Testamento vertėjas iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų yra a. a. prel. Antanas Rubšys, o Naujojo Testamento iš graikų kalbos – kun. Česlovas Kavaliauskas, kurio pristatymą surengė LKRŠ net ir Brooklyn, NY. Šalpoje taip pat yra a. a. prel. J. Prunskio fondas, skirtas žurnalistų premijoms. Per V. Jankauskienės tarnystės Šalpoje laikotarpį kūrėsi ir užsidarinėjo nemažai spaudos leidinių. Pasak jos, sunku pasakyti, ar pastaruoju metu sumažėjo tokių leidinių poreikis, tik ji sakė pastebėjusi, kad religinio turinio spaudai vis daromos kliūtys Lietuvoje ir pavargę leidėjai nuleidžia rankas bei pasiduoda. Dėl begalinių mokesčių ir reikalavimų jau gresia pavojus net laikraščiui ,,XXI amžius”, o skaitytojų gretos, deja, tikrai negausėja. Šiuo metu LKRŠ remia populiarią spaudą: ,,XXI amžių”, ,,Žemaičių saulutę”, vaikų laikraštėlį ,,Bitutė”, žurnalą ,,Artuma”, ateitininkų žurnalą ,,Ateitis”, Baltarusijos lietuvių nemokamą laikraštį ,,Lietuvių godos” ir šioms dienoms taip svarbų krikščioniškos pažiūros internetinį laikraštį Bernardinai.lt.

Šiuo metu, kaip ir visų organizacijų, Šalpos padėtis žymiai susilpnėjo. Tačiau reikalų tvarkytoja pasidžiaugė, kad organizacija gavo keletą stambių palikimų ir juos investavusi organizacija gali toliau tęsti savo veiklą. Pavienių aukotojų labai sumažėjo ir be jų sunku planuoti ateitį. Pašnekovė apgailestauja, kad trečiabangiai mažai prisideda savo aukomis, ji svarsto, kad taip yra todėl, jog užaugę sovietinėje sistemoje nedaug žino apie LKRŠ. Šalpos senbuvė kviečia tuos, kurie supranta ir įvertina organizacijos atliekamų darbų svarbą, nuoširdžiai aukomis ir maldomis prisidėti prie organizacijos palaikymo, kuriant gražesnę ir šviesesnę mūsų šalies ateitį. V. Jankauskienė priminė, kad Šalpa yra ne pelno siekianti organizacija ir jai skirtos aukos yra nurašomos nuo JAV Federalinių mokesčių.

 V. Jankauskienė sakė, kad jai sunku išskirti ką nors iš savo darbo metų Šalpoje, tačiau didžiausią įspūdį paliko didėjanti jaunimo katalikiška/krikščioniška veikla, įvairių tautinių, religinių švenčių minėjimai, naujų vyskupų įšventinimai, studentų siekimas vis labiau tobulėti. Įsiminė II Eucharistinis kongresas, kurio išvakarėse į amžinybę iškeliavo J. E. Lietuvos kardinolas a. a. Vincentas Sladkevičius, MIC, po to, apsuptas gausiai susirinkusių brolių dvasiškių, seserų vienuolių bei brolių, sesių lietuvių po prisikėlimo Mišių Kauno arkikatedroje palaidotas Eminencijos numylėtoje Lietuvos žemėje. LKRŠ reikalų tvarkytoja paminėjo, kad jai ypač malonius prisiminimus paliko Šalpos pagalbą gavusiųjų padėkos žodžiai, nuotraukos. V. Jankauskienė įsitikinusi, kad visų, ne tik jaunimo pasižadėjimai prisiminti Šalpą maldose padėjo, padeda ir padės organizacijai sėkmingai ir prasmingai toliau darbuotis Lietuvos Bažnyčios ir visų paramos prašančiųjų labui.

Pokalbio pabaigoje Vida palinkėjo naujam LKRŠ prezidentui prel. E. Putrimui gražių, sumanių vadovavimo dienų. ,,Kiek mano patirtis leidžia, jaučiu, kad Šalpos ateitis yra šviesi. Tikiu, kad LKRŠ įneš naudingą įnašą mūsų mylimos Lietuvos katalikiškai/krikščioniškai ateičiai. Tegyvuoja LKRŠ dar daugelį metų!” – toks buvo Vidos palinkėjimas. Teišsipildo jis.


sal
LKRŠ reikalų vedėjas kun. Kazimieras Pugevičius, MD, pasirašo sutartį su rangovais praplėsti LKRŠ būstinę Brooklyn, NY. Iš k.: kun. Leonardas Andriekus, OFM, Gintė Damušytė, Marijona Skabeikienė, vysk. Paulius A. Baltakis, OFM, architektas V. Vytuvis, šalia kun. K. Pugevičiaus, MD, sėdi rangovas LoSardo. L. Tamošaičio nuotr.

sal
1987 m. birželio 18 d. JAV prezidentas Ronald Reagan (v.) Baltuosiuose rūmuose priėmė Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus komitetą, kad „pareikštų moralinę paramą to sovietų krašto persekiojamiems katalikams”. Iš k.: Washington apylinkių jubiliejaus komiteto pirmininkas Jonas Vaitkus, Los Angeles jub. komiteto pirm. Angelė Nelsienė, jub. rengimo vykdomasis pirm. Jonas Kavaliūnas, kom. gen. pirm. vysk. Paulius Baltakis, kom. garbės narys Lietuvos charge d’affaires dr. Kazys Bačkis, vykd. kom. narė Loreta Stukienė, jub. kom. koordinatorius ir Liet. kat. religinės šalpos dir. kun. Kazimieras Pugevičius, jub. religinės programos koordinatorė Ignė Marijošiūtė. LKRŠ archyvo nuotr.



LKRŠ paramą Lietuvoje:

sal
sal

sal
sal

sal

sal