M. Gelbūda ir E. Daunienė džiaugiasi, kad jaunųjų talentų Lietuvoje netrūksta.
A. Vaškevičiaus nuotr.
Pagalba talentingiems šalies vaikams
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) – didžiausia Lietuvoje
pelno nesiekianti papildomo ugdymo organizacija, kuri užsiima gabių ir
didelų galimybių turinčių Lietuvos mokinių ugdymu. Jau septynerius
metus veikianti unikali organizacija, kurioje skirtingomis sritimis
besidomintys vaikai drauge mokosi ir visapusiškai ugdo savo
asmenybes, kasmet sulaukia vis didesnio gabaus jaunimo susidomėjimo.
„Mums labai svarbu, kad patys gabiausi Lietuvos vaikai turėtų
galimybę atskleisti savo talentus, kad jie galėtų pasirinkti tai, kas
jiems artimiausia, kad jie suprastų verslo poreikius, pasirenkant
Lietuvos verslui reikalingą studijų kryptį. Akademija – puiki
galimybė nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos gabiausiems mokiniams
gauti sąlygas mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių
mokytojus bei dėstytojus’’, – teigia vienas iš
šios organizacijos steigėjų, jos valdybos narys mokslų daktaras
Modestas Gelbūda.
Jis pateikia savo pavyzdį – baigęs mokslus Lietuvoje,
išvyko mokytis į užsienį. Danijoje tapo tarptautinio verslo
doktorantu, dėstė Londono verslo mokykloje, dirbo Švedijos
Upsalos miesto universitete ir po trylikos užsienyje praleistų metų
sugrįžo į Lietuvą, kaip pats sako, atiduoti gimtajam kraštui
skolą, tai, ką buvo gavęs.
„Atėjo laikas, kai supratau, jog noriu gyventi ir dirbti
Lietuvoje. Tai, ką man pavyko pasiekti, yra visada šalia buvusių
gerų mokytojų darbo rezultatas. Būtent nuo mokytojo labai daug kas
priklauso, nes Lietuvoje yra nemažai talentingų vaikų, ir reikia
suaugusiųjų, kurie padėtų tiems talentams atsiskleisti. Toks ir yra
2004 metais įsteigtos akademijos tikslas’’, – sakė
Gelbūda.
NMA šiuo metu veikia devynios dalykinės sekcijos –
biochemijos, ekonomikos, informatikos, istorijos, lietuvių filologijos,
muzikos bei kitos. Sėkmingai įstoję į pasirinktą sekciją, 7–12
klasių moksleiviai pradeda įtemptą nuotolinį mokymosi kursą, kuris
tęsiasi visus mokslo metus. Kas dvi savaites mokiniai gauna užduotis
iš mokytojų ir dėstytojų, su jais tardamiesi tas užduotis
sprendžia. Mokslas akademijoje gali tęstis nuo 3 iki 6 metų, t. y. nuo
įstojimo iki 12 klasės. Šiemet nuotolinio mokymo užsiėmimuose
dalyvauja 315 mokinių iš visos Lietuvos ir 30 dėstytojų.
„Anglų mokslininkas Ken Robinson teigė, kad mokykla žlugdo
žmogaus kūrybiškumą. Tai kategoriškas teiginys, bet
mokiniams išties reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad
galėtų atsiskleisti jų talentai. Moksleiviai pas mus gauna įvairių
naudingų žinių, jie mokomi prisiimti atsakomybę. Mūsų
išskirtinumas – apimtis ir geografinė platuma, turime
vaikų iš visos šalies. Iš mūsų 315 moksleivių kas
antras yra įvairių tarptautinių ar šalies olimpiadų prizininkai,
ir tai daug ką sako’’, – teikė NMA direktorė Eglė
Daunienė.
Pasak jos, pernai buvo gauta 520 paraiškų mokytis akademijoje,
šiemet – 800. Padėti atsirinkti geriausius padeda ir
intelekto testas, padedantis nustatyti intelekto koeficientą (IQ).
Teigiama, kad vienoje kartoje yra apie 2 proc. aukštą IQ
turinčių žmonių.
Trejus metus NMA buvo remiama iš Europos Sąjungos projektų,
dabar jos gyvavimą užtikrina pavienių organizacijų ir žmonių parama.
Paskaičiuota, kad per septynerius veiklos metus NMA įvairiais būdais
parėmė 70 organizacijų ir 400 Lietuvos žmonių.
Tie moksleiviai, kurie geriausiai mokosi ir kuriems geriausiai pavyksta
spręsti užduotis nuotoliniu būdu, yra pakviečiami į sesijas. Tris
kartus per metus jie turi galimybę gilinti pasirinkto dalyko žinias,
ugdyti asmenybę ir pilietiškumą. Šiemet tokia vasaros
sesija vyko Nidoje, joje dalyvavo 100 pačių geriausiųjų, kurie ne tik
mokėsi, bet ir bendravo, pramogavo bei diskutavo su įdomiais žmonėmis.
Į sesijas atvyksta ir mokiniai iš panašios Vokietijos
akademijos „Deutsche Schuler Academie”. Trečdalį tokių
sesijų kainos sumoka moksleiviai, likusi dalis yra padengiama rėmėjų
lėšomis. Beveik visi akademijos mokytojai ir dėstytojai dirba
nemokamai, nes palaiko ir supranta šio sumanymo bei tokios
akademijos reikšmę.
„Per tuos metus akademiją baigė 1,100 gabių šalies vaikų.
Maždaug su penktadaliu iš jų palaikome ryšius, dalis jų
sugrįžta pas mus kaip dėstytojai ar lektoriai. Pradėjome daugiau dirbti
su mūsų buvusiais akademikais (alumni). Žinome, kad iš 50 dabar
prestižiniuose Oxford ir Cambridge studijuojančių Lietuvos jaunų žmonių
nemaža dalis baigė mūsų akademiją, mūsų akademikai sėkmingai įstoja į
kitas aukštąsias mokyklas”, – džiaugėsi Daunienė.
Akademijos įkūrėjai sako, kad populiariausios yra matematikos ir
biochemijos studijos, auga ir susidomėjimas istorija. Taip pat svarbu,
kad moksleiviai ir studentai po studijų grįžtų į Lietuvą, kad nevyktų
„protų nutekėjimas”, kuris pastaraisiais metais vis labiau
pastebimas Lietuvoje. Pasak Daunienės, talentingi ir gabūs moksleiviai
turi ieškoti geriausių galimybių studijoms, bet svarbu, kad
gautas žinias panaudotų ir pritaikytų gimtajame krašte.
Lietuvos moksleivių, pasirenkančių studijas užsienio šalyse,
skaičius pastaraisiais metais auga, mažėja studentų šalies
aukštosiose mokyklose. Kasmet auga ir gyventojų migracija.
Šias problemas nagrinėjantis Kauno technologijos universiteto
profesorius, habilituotas daktaras Leonardas Rinkevičius
aiškina, kad daugiausia išvykstama neradus Lietuvoje
darbo pagal specialybę. Išvykstantieji nurodo, kad jiems
Lietuvoje trūksta galimybių atsiskleisti, aišku, svarbią vietą
užima ir atlyginimų skirtumai, geresnės darbo sąlygos bei įvairios
socialinės aplinkybės.
„Yra penki svarbūs veiksniai, kurie lemia kvalifikuotos darbo
jėgos migraciją. Tai galimybė atsiskleisti ir profesijos patrauklumas,
socialinis bei ekonominis statusas, akademinė sistema, šalies
makroekonominis statusas bei infrastruktūra ir kultūrinės bei
ekologinės sąlygos”, – teigė Rinkevičius.
NMA kūrėjai įsitikinę, kad jų pagalba talentingiausiems ir gabiausiems
Lietuvos vaikams leis jaunimui atsiskleisti, sudarys sąlygas sėkmingai
įstoti į aukštąsias mokyklas ir ateityje prisidėti prie
sėkmingos Lietuvos kūrimo.