pagalba
M. Gelbūda ir E. Daunienė džiaugiasi, kad jaunųjų talentų Lietuvoje netrūksta.
A. Vaškevičiaus nuotr.

Pagalba talentingiems šalies vaikams

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) – didžiausia Lietuvoje pelno nesiekianti papildomo ugdymo organizacija, kuri užsiima gabių ir didelų galimybių turinčių Lietuvos mokinių ugdymu. Jau septynerius metus veikianti unikali organizacija, kurioje skirtingomis sritimis besidomintys vaikai drauge mokosi ir visapusiškai ugdo savo asmenybes, kasmet sulaukia vis didesnio gabaus jaunimo susidomėjimo.

„Mums labai svarbu, kad patys gabiausi Lietuvos vaikai turėtų galimybę atskleisti savo talentus, kad jie galėtų pasirinkti tai, kas jiems artimiausia, kad jie suprastų verslo poreikius, pasirenkant Lietuvos verslui reikalingą studijų kryptį. Akademija – puiki galimybė nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos gabiausiems mokiniams gauti sąlygas mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių mokytojus bei dėstytojus’’, – teigia vienas iš šios organizacijos steigėjų, jos valdybos narys mokslų daktaras Modestas Gelbūda.

Jis pateikia savo pavyzdį – baigęs mokslus Lietuvoje, išvyko mokytis į užsienį. Danijoje tapo tarptautinio verslo doktorantu, dėstė Londono verslo mokykloje, dirbo Švedijos Upsalos miesto universitete ir po trylikos užsienyje praleistų metų sugrįžo į Lietuvą, kaip pats sako, atiduoti gimtajam kraštui skolą, tai, ką buvo gavęs.

„Atėjo laikas, kai supratau, jog noriu gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tai, ką man pavyko pasiekti, yra visada šalia buvusių gerų mokytojų darbo rezultatas. Būtent nuo mokytojo labai daug kas priklauso, nes Lietuvoje yra nemažai talentingų vaikų, ir reikia suaugusiųjų, kurie padėtų tiems talentams atsiskleisti. Toks ir yra 2004 metais įsteigtos akademijos tikslas’’, – sakė Gelbūda.

NMA šiuo metu veikia devynios dalykinės sekcijos – biochemijos, ekonomikos, informatikos, istorijos, lietuvių filologijos, muzikos bei kitos. Sėkmingai įstoję į pasirinktą sekciją, 7–12 klasių moksleiviai pradeda įtemptą nuotolinį mokymosi kursą, kuris tęsiasi visus mokslo metus. Kas dvi savaites mokiniai gauna užduotis iš mokytojų ir dėstytojų, su jais tardamiesi tas užduotis sprendžia. Mokslas akademijoje gali tęstis nuo 3 iki 6 metų, t. y. nuo įstojimo iki 12 klasės. Šiemet nuotolinio mokymo užsiėmimuose dalyvauja 315 mokinių iš visos Lietuvos ir 30 dėstytojų.

„Anglų mokslininkas Ken Robinson teigė, kad mokykla žlugdo žmogaus kūrybiškumą. Tai kategoriškas teiginys, bet mokiniams išties reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad galėtų atsiskleisti jų talentai. Moksleiviai pas mus gauna įvairių naudingų žinių, jie mokomi prisiimti atsakomybę. Mūsų išskirtinumas – apimtis ir geografinė platuma, turime vaikų iš visos šalies. Iš mūsų 315 moksleivių kas antras yra įvairių tarptautinių ar šalies olimpiadų prizininkai, ir tai daug ką sako’’, – teikė NMA direktorė Eglė Daunienė.

Pasak jos, pernai buvo gauta 520 paraiškų mokytis akademijoje, šiemet – 800. Padėti atsirinkti geriausius padeda ir intelekto testas, padedantis nustatyti intelekto koeficientą (IQ). Teigiama, kad vienoje kartoje yra apie 2 proc. aukštą IQ turinčių žmonių.

Trejus metus NMA buvo remiama iš Europos Sąjungos projektų, dabar jos gyvavimą užtikrina pavienių organizacijų ir žmonių parama. Paskaičiuota, kad per septynerius veiklos metus NMA įvairiais būdais parėmė 70 organizacijų ir 400 Lietuvos žmonių.

Tie moksleiviai, kurie geriausiai mokosi ir kuriems geriausiai pavyksta spręsti užduotis nuotoliniu būdu, yra pakviečiami į sesijas. Tris kartus per metus jie turi galimybę gilinti pasirinkto dalyko žinias, ugdyti asmenybę ir pilietiškumą. Šiemet tokia vasaros sesija vyko Nidoje, joje dalyvavo 100 pačių geriausiųjų, kurie ne tik mokėsi, bet ir bendravo, pramogavo bei diskutavo su įdomiais žmonėmis.

Į sesijas atvyksta ir mokiniai iš panašios Vokietijos akademijos „Deutsche Schuler Academie”. Trečdalį tokių sesijų kainos sumoka moksleiviai, likusi dalis yra padengiama rėmėjų lėšomis. Beveik visi akademijos mokytojai ir dėstytojai dirba nemokamai, nes palaiko ir supranta šio sumanymo bei tokios akademijos reikšmę.

„Per tuos metus akademiją baigė 1,100 gabių šalies vaikų. Maždaug su penktadaliu iš jų palaikome ryšius, dalis jų sugrįžta pas mus kaip dėstytojai ar lektoriai. Pradėjome daugiau dirbti su mūsų buvusiais akademikais (alumni). Žinome, kad iš 50 dabar prestižiniuose Oxford ir Cambridge studijuojančių Lietuvos jaunų žmonių nemaža dalis baigė mūsų akademiją, mūsų akademikai sėkmingai įstoja į kitas aukštąsias mokyklas”, – džiaugėsi Daunienė.

Akademijos įkūrėjai sako, kad populiariausios yra matematikos ir biochemijos studijos, auga ir susidomėjimas istorija. Taip pat svarbu, kad moksleiviai ir studentai po studijų grįžtų į Lietuvą, kad nevyktų „protų nutekėjimas”, kuris pastaraisiais metais vis labiau pastebimas Lietuvoje. Pasak Daunienės, talentingi ir gabūs moksleiviai turi ieškoti geriausių galimybių studijoms, bet svarbu, kad gautas žinias panaudotų ir pritaikytų gimtajame krašte.

Lietuvos moksleivių, pasirenkančių studijas užsienio šalyse, skaičius pastaraisiais metais auga, mažėja studentų šalies aukštosiose mokyklose. Kasmet auga ir gyventojų migracija. Šias problemas nagrinėjantis Kauno technologijos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Leonardas Rinkevičius aiškina, kad daugiausia išvykstama neradus Lietuvoje darbo pagal specialybę. Išvykstantieji nurodo, kad jiems Lietuvoje trūksta galimybių atsiskleisti, aišku, svarbią vietą užima ir atlyginimų skirtumai, geresnės darbo sąlygos bei įvairios socialinės aplinkybės.

„Yra penki svarbūs veiksniai, kurie lemia kvalifikuotos darbo jėgos migraciją. Tai galimybė atsiskleisti ir profesijos patrauklumas, socialinis bei ekonominis statusas, akademinė sistema, šalies makroekonominis statusas bei infrastruktūra ir kultūrinės bei ekologinės sąlygos”, – teigė Rinkevičius.

NMA kūrėjai įsitikinę, kad jų pagalba talentingiausiems ir gabiausiems Lietuvos vaikams leis jaunimui atsiskleisti, sudarys sąlygas sėkmingai įstoti į aukštąsias mokyklas ir ateityje prisidėti prie sėkmingos Lietuvos kūrimo.