Dalis LKMA suvažiavimo dalyvių.     Danos Vainauskienės nuotr.

JAV LKMA suvažiavimas

MIRGA GIRNIUVIENĖ

Lapkričio 3 d. Nekalto prasidėjimo vienuolyno patalpose Putnam, Connecticut valstijoje, įvyko JAV Lietuvių katalikų mokslo akademijos (JAV LKMA) suvažiavimas. Mokslinių pranešimų pasiklausyti susirinko beveik 20 mokslininkų bei mokslu besidominčių. Klausytojai klausėsi pranešimų biochemijos, istorijos, matematikos ir sociologijos temomis.

Dr. Saulius Vainauskas, biochemijos daktaro laipsnį apgynęs 1997 m. Vilniaus universitete, tyrimus atliko University of Wisconsin ir Weill Cornell medicinos koledže, kur jis ir dėstė. Šiuo metu jis dirba bendrovėje ,,New England Biomedics”, Massachusetts valstijoje. Dr. Vainauskas kalbėjo apie rekombinantinių baltymų sintezę bei jų reikšmę tyrimuose, biotechnologijoje ir pramonėje. Anksčiau vienus baltymus, pvz., insuliną, reikėdavo gauti iš papjauto gyvulio, bet, didėjant paklausai, tai pasidarė nepraktiška. Rekombinantiniai baltymai yra sukurti laboratorijoje, naudojant daugiausia bakterijas arba mieles. Jie naudojami gaminant įvairius skiepus (pvz., prieš hepatitą) bei vaistus, karpant DNR laboratoriniuose tyrimuose ir pan. Gali būti, kad ateityje baltymai bus gaminami ne tik bakterijose ir mielėse, bet ir augaluose. Dr. Vainauskas sakė, kad rekombinantinius baltymus vartoja sportininkai, norėdami paspartinti deguonies įtraukimą į kraują. Kadangi šių baltymų struktūra yra kitokia nei natūralių baltymų, tokių baltymų vartojimas yra nelegalus.
Antrą paskaitą skaičiusi Ona Traitor šiuo metu ruošia istorijos doktoratą, skirtą Lietuvos partizanų veiklai, University at Albany-SUNY, dėsto State University of New York at Oneonta. Ji kasmet lankosi Lietuvos archyvuose, kaupdama žinias apie partizanus. Ji ne kartą apsilankė ir Grūto parke. Lankydamasi tame parke, jau iškilo klausimas – koks yra to parko tikslas? Kaip tik šį klausimą Ona ir gvildeno savo pranešime.

Jei Grūto parkas yra skirtas lietuviams priminti dalį jų istorijos, tai, Onos nuomone, čia yra netinkami nostalgiški sovietiniai suvenyrai, pardavinėjami prie parko įėjimo, bei gražus zoologijos sodelis su smagia žaidimų aikštele. Taip pat netinkamas ir žaismingas tonas, jaučiamas įvairių paminklų išdėstyme. Grūto parką aplanko labai daug lietuvių, lankytojų skaičius kasmet auga. Ar tai reiškia, kad lietuviai iš tiesų žaismingai ir su nostalgija prisimena sovietų valdžią? Iš kitos pusės, vieni lietuviai yra griežtai pasisakę prieš tokį parką. Jų nuomone, parkas išjuokia mirusius už Lietuvos laisvę ir visus, kurie nukentėjo nuo komunistinės priespaudos. Pasak Onos, labai skirtinga lietuvių reakcija į Grūto parką – iš vienos pusės dažnas lankymas, iš kitos pusės – griežta kritika – rodo, jog lietuviai dar nėra įsisamoninę to savo istorijos etapo. Juk tiesa yra tai, kad istorija yra tai, ką mes ateityje galvosime apie praeitį. Dar neaišku, ką istorijos knygos sakys apie šį Lietuvos laikotarpį.

Trečią paskaitą skaitė dr. Tomas Girnius, matematikos daktaro laipsnį apsigynęs California Institute of Technology. Šiuo metu dr. Girnius dirba įmonėje ,,AIR Worldwide”, įvairioms draudimo bendrovėms teikiančioje modeliavimo paslaugas. Dr. Girnius papasakojo apie savo komandos sukurtą California valstijos katastrofinių gaisrų modelį. Į modelį buvo įtrauktos žinios apie vėjo, augmenijos, statybinės medžiagos, žemės kontūrų ir kt. poveikį gaisro plitimui. Modelis naudoja 10,000 galimų variantų ir numato galimus geriausius bei blogiausius atvejus.
Saulius Kuprys, teisės daktaro laipsnį gavęs iš Čikagos Kent College of Law, Illinois Institute of Technology, kalbėjo apie lietuvių parapijas Čikagos apylinkėje paskutiniame šimtmetyje. Pirmoji lietuvių parapija buvo įkurta visai netoli skerdyklos, apie kurią rašoma Upton Sinclair romane ,,The Jungle”, vartų. Lietuviams turtėjant, jie kėlėsi toliau į šiaurę ir pietus. Antrame etape jie kėlėsi jau į vakarus. Ten, kur jie išsikėlė, atsirado naujos lietuviškos parapijos. Šimtmečiui praėjus, vienos lietuvių bažnyčios jau sugriautos, kitos dar stovi, bet priklauso jau kitiems. Šiuo metu beliko tik saujelė lietuviškų parapijų.

Klausytojai įsitraukė į gyvas diskusijas apie bažnytinių pastatų istorinę vertę, apgailestaudami, kad tokia svarbi lietuvių išeivijos paveldo dalis, atrodo, išnyks laiko miglose.

Pabaigai Ona Traitor trumpai papasakojo apie savo susitikimą su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi, minint jo 20 metų veiklą su ,,Katalikų bažnyčios kronika”. Ji pasidalijo jo prisiminimais, kaip kilo mintis išleisti ,,Kroniką”, kaip, nepaisant sunkumų, jam nuolat pavykdavo, rasti slapyvietes rankraščiams, kaip KGB sekiodavo, jam važiuojant miesto gatvėmis ir pan.

JAV LKMA tikslas yra suburti katalikiškos pasaulėžiūros lietuvius mokslininkus, sukuriant jiems progą kartu pasidžiaugti savo laimėjimais, pasidalinti patirtimi, aptarti problemas, pasidalinti nuomonėmis, paskatinti jaunus mokslininkus. Šiais metais į JAV LKMA priimtos keturios naujos narės: dr. Viktorija Skrupskelytė (prancūzų literatūra), dr. Milda Palubinskaitė (italų literatūra), dr. Mėta Landytė-Cianelli (zoologija – paukščiai) ir Nomeda Girniūtė (biologija – vėžio tyrinėjimai).

Per šį narių susirinkimą buvo išrinkta nauja valdyba.

Dr. Mirga Girniuvienė – LKMA valdybos narė.


Nauja LKMA valdyba: Saulius Kuprys, JD, dr. Mirga Girniuvienė, Jonas Stundžia, Dalė Lukienė, dr. Aleksas Gedmintas (trūksta valdybos narių dr. Ramūno Girniaus ir ses. Onos Mikailaitės).
Nomedos Girniūtės nuotr.