Lietuvių rūšiavimas
 
VITALIJA DUNČIENĖ

Spalio 27 dienos Lietuvos internetiniame dienraštyje Delf.lt perskaičiusi apie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės išeivių kokybinį rūšiavimą į grupes, pasiunčiau jai laišką. Sulaukusi iš jos atsakymo ir gavusi sutikimą laišką spausdinti, dalinuosi jo turiniu su visais ,,Draugo’’ skaitytojais.
 
Gerb. Seimo pirmininke
Degutiene,

Aš visada buvau Jūsų politinės veiklos palaikytoja ir pritarėja. Deja, šios dienos ,,Delfi.lt’’ internetiniame laikraštyje pacituotos Jūsų mintys mane nuvylė ir nuliūdino.

Ten rašoma: „Ir visiškai kitokį matau tą vadinamą naujųjų emigrantų elgesį, kurie šiandien gyvena užsienyje. Jie šiandieną yra galbūt ir neblogai įsitvirtinę, bet jiems yra gėda kalbėti lietuvių kalba. Aš tuo buvau tikrai labai nustebinta. Ir tada pati sau uždaviau klausimą, kodėl? Kodėl taip atsitiko?’’ – stebėjosi parlamento vadovė.

Aš, vadovaujantis Jūsų rūšiavimu, priklausyčiau naujiesiems išeiviams. Esu Vinco Krėvės lituanistinės mokyklos Philadelphia mieste mokytoja ir tokių naujųjų emigrantų, apie kuriuos kalbate Jūs, man neteko sutikti. Tikiu, kad tokių yra, bet jie su kitais lietuviais nebendrauja ir todėl apie juos mes nežinome.

Bet aš galiu Jums papasakoti apie tuos naujuosius išeivius, kuriuos aš pažįstu kaip didžiulius savo gimtinės patriotus. Mūsų mokyklėlėje yra 29 mokiniai ir tik 3 iš jų yra ankstesnių išeivių palikuonys. Visos mokytojos mūsų mokykloje yra iš naujųjų ateivių. (JAV yra 35 lituanistinės mokyklos ir visose yra panaši padėtis.) Naujieji ateiviai, dažnai dirbdami 6 dienas per savaitę, sekmadienį keliasi paryčiais ir suveža vaikus net iš trijų valstijų į lituanistinę mokyklą, kad jų atžalos galėtų pabendrauti su bendraamžiais tėvų kalba, kad išmoktų mylėti lietuvišką žodį, didžiuotis Lietuva, jos istorija ir gerbti jos žmones. Jie savo sunkiai uždirbtais pinigėliais moka už mokslą, patalpas. Jie šelpia savo gimines Lietuvoje. Mano akyse šitie žmonės yra tikri šios dienos Lietuvos patriotai, ne skambiais šūkiais, o konkrečiais darbeliais mylintys Lietuvą.

Mes nesitikėjome iš Lietuvos vadovų nei pagalbos, nei pagarbos, nei padėkos puoselėjant lietuvybę išeivijoje, bet tokios paniekos irgi nelaukėme.

Jūsų žodžiai buvo išgirsti viso pasaulio lietuvių ir jie, be jokios abejonės, prisidės prie didesnės nesantaikos ir didesnio susiskaldymo tarp skirtingu laiku iš Lietuvos išvykusiųjų.

Su pagarba,
Vitalija Dunčienė,
naujoji išeivė, V. Krėvės
lituanistinės mokyklos mokytoja

Gerb. p. Vitalija Dunčiene,

Nuoširdžiai dėkoju Jums už laišką ir atsiprašau, kad mano pasisakymas apie pilietiškumo ugdymą mokyklose užgavo Jus ar kitus lietuvybę emigracijoje puoselėjančius lietuvius.

Sutinku, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir ypač straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas visai naujajai emigrantų bangai, tačiau aš tikrai nemanau, kad visi naujos kartos emigrantai gėdinasi savo gimtos kalbos ar Tėvynės.

Kita vertus, neseniai lankiausi JAV lietuvių bendruomenėse, susitikau ir kalbėjausi su dešimtimis emigravusių lietuvių ir iš jų pačių girdėjau vertinimus, kaip skiriasi pokario ir naujų laikų emigrantų nuostatos savo Tėvynės atžvilgiu – gal iš dalies todėl, kad senieji emigrantai traukėsi nuo sovietinių okupantų, o naujieji – dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Taigi ta nuomonė, kurią konferencijoje išsakiau, yra pirmiausia suformuota pačių lietuvių emigracijoje, nors ir man pačiai ne kartą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje teko patirti, kaip kai kurie naujos emigracijos lietuviai gėdinasi savo Tėvynės ir kalbos.

Savo kalbose esu ne kartą klaususi, kodėl pagal pragyvenimo lygį Lietuva nėra prasčiausia valstybė Europoje, juolab pasaulyje, tačiau pagal emigracijos mastus (procentaliai) yra viena pirmaujančių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje: kas lemia tokį lietuvių nusivylimą savo Tėvyne ir pačiu savimi? Kodėl pagal Londone Legatum instituto sudarytą naujausią Gerovės indeksą Lietuva užėmė 44ąją vietą pasaulyje iš 110 įvertintų šalių, nes aukščiau pakilti Lietuvai neleido ne pragyvenimo lygis, o visuomenėje esantis „perdėtas pesimizmas’’? Pasak tyrimo autorių, lietuviai, gyvenantys geriau nei latviai, rusai, baltarusiai, bulgarai, rumunai, turimas sąlygas vertina prasčiau nei daugelis neturtingesnių Afrikos, Amerikos ar Azijos šalių žmonių. 

Gerb. p. Vitalija, dėkoju Jums asmeniškai ir Jūsų kolegoms iš lituanistinės mokyklos už lietuvybės puoselėjimą ir prašau suprasti mano pasisakymą ne kaip vienų menkinimą prieš kitus, bet kaip didelį susirūpinimą dėl savo Tautos, valstybės ir kalbos išlikimo.

Pagarbiai –
Seimo pirmininkė
Irena Degutienė
 
* * *

Skaitant Seimo pirmininkės Degutienės atsakymą mano dėmesį patraukė šis jos paaiškinimas: ,,ta nuomonė, kurią konferencijoje išsakiau, yra pirmiausia suformuota pačių lietuvių emigracijoje (…)”. Gaila, kad Jūs, bendravusieji su Seimo pirmininke, nekalbėjote tik apie savo, savo vaikų, savo anūkų santykį su Lietuva. Gaila, kad manęs neatsiklausę, nei mano įpareigoti bandėte nusakyti mano (ir visų naujųjų ateivių) santykį su Lietuva. Mes visi esame skirtingi ir mūsų požiūris į tėviškę, tėvus, draugus skiriasi. Bet, įtikinėdami Seimo pirmininkę, kad visi ,,naujos bangos’’ išeiviai ,,gėdinasi lietuviškai šnekėti”, jūs apšmeižėte daugybę dorų įvairių bangų ateivių, kurie puikiausiai sutaria, darbuodamiesi bendruomenėse, mokyklose, lietuviškose šventėse. Gaila, kad dėl kai kurių garbėtroškų didelio noro save aukštinti ir savo kaimyną žeminti, šiandien mes negalime didžiuotis esantys tik lietuviais (išeivijos lietuviais), kad didelė mūsų dalis tapome antrarūšiais.

Kai kitą kartą pastebėsite, kad ,,naujosios bangos’’ ateiviai nesišlieja taip gausiai prie bendruomenės, neateina į renginius ir net nutautėja, prisiminkite savo pastangas juos sumenkinti. Žmonėms nepatinka jaustis antrarūšiais.

Spėju, kad nepagarba žmogui, juntama panieka iš valdžios, valdininkų, viršininkų ir yra viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis lietuvių palieka Lietuvą. Ir kai kurie iš jų, atvykę į svetimą kraštą, renkasi nutautėjimą. Gal jaustis antrarūšiu lietuviu jiems paprasčiausiai yra per daug skausminga?

Manau, kad Degutienės mintys, paskelbtos lietuviškoje žiniasklaidoje, apie lietuvių kokybinius skirtumus turės neigiamos įtakos būsimiems Seimo rinkimams. Jau atsirado ne vienas politinis šnekėtojas, kuris bando išnaudoti šį žmonių pasipiktinimą savo naudai.

Belieka tikėtis, kad greitu laiku mūsų tautoje atsiras ryškių asmenybių, kurios sugebės savo išmintimi, pagarba kiekvienam žmogui, kantrumu, meile savo artimui ir pavyzdžiu suvienyti visus pasaulio lietuvius į draugišką būrį – vardan tos Lietuvos, vardan visų mūsų išlikimo.