omaha
Šokėjos ir bendruomenės moterys buvo nepakeičiamos.

,,Cepelinų pietūs’’: tikrai buvo verta!

BIRUTĖ PRIŠMANTIENĖ

Jūs jau turbūt ne kartą esate girdėję, jog Omaha lietuvių telkinys nėra didelis. Tačiau to nebūtumėte pasakę, jeigu jums būtų tekę lankytis Šv. Antano parapijoje šių metų lapkričio 13 dieną. Tą sekmadienį Kunigo A. Zarkauko salėje žmonių knibždėte knibždėjo. Čia buvo galima sutikti ir kiekvieną sekmadienį bažnyčioje besilankančius, ir tuos, kurie retai į ją beužsuka. O ir prijaučiančių lietuviams užteko. O viskas prasidėjo…

Daug metų iš eilės skautai, vadovaujami Laimutės Antanėlienės, džiugina Omaha lietuvius cepelinų pietumis. Laimutei mirus, cepelinus tenka virtis patiems. Čikagoje juos galima rasti kavinėse ar restoranuose, o va, Omaha mes jų nei kavinėse, nei restoranuose neturime. Valgyti tai dauguma mėgstame, bet, prisipažinkime, verdame namuose retokai, o gal ir visai neverdame.

Didelei visų nuostabai, tarsi tęsdama mamos tradicijas, šiais metais šokių grupės ,,Aušra’’ vadovė Danguolė AntanėlytėHanson į Omaha LB darbo kalendorių įtraukė ir ,,Cepelinų pietus”. Suprasdama, kad pagalbos reiks daug, o jaunimo yra mažai, Danguolė kreipėsi į Omaha LB komitetą. Pati būdama jo nare, Danguolė pasiūlė ,,Aušrai” kartu su bendruomene ruošti pietus. Juk vien tik bulvių nuskusti reiks apie 800 svarų. O kur dar visa kita…

Bendruomenės komiteto ilgai įkalbinėti nereikėjo. Ir taip asmeniškai kiekvienas narys ruošėsi ,,Aušrai” padėti. Taip viskas ir prasidėjo.

Skanūs cepelinai – tai tik didesnė dalis sėkmės, o pridėjus malonią aplinką, tai – jau tikra sėkmė! Pasirūpinti sale, kaip paprastai, buvo patikėta Irenai Šarkaitei-Matz. Čia ji mūsų dar niekada nenuvylė. Ir šį kartą salė, skirta pietums, atrodė puikiai!

Bendruomenės pirmininkei ir šauniai šeimininkei Kristinai Jonikaitei buvo patikėta pasirūpinti mėsa, na, o Danguolei teko rūpintis visu kitu. Žinoma, padedant Omaha LB komitetui ir šokėjams.

Pagalbos tikrai netrūko. Beveik visi, į kuriuos buvo kreiptasi, sutiko padėti. Daug kas pasisiūlė ir patys. Visų ir neišvardysi. Net ir Romas Mickevičius, kuris gyvena Michigan valstijoje, mielai prisidėjo.

omahaKadangi Danguolei atiteko sunkiausias – vadovės – vaidmuo, ji pirmiausia įdarbino savo šeimą. Dirbo visi, pradedant 80-mečiu tėvu, baigiant sūnumi ir net jo drauge. Pagaliau ir pagrindiniu ,,šefu” – cepelinų virėju tapo Danguolės vyras Owen Hanson, kuirs beveik ir neatsitraukė nuo puodų tol, kol paskutinis cepelinas nebuvo išvirtas.

Dar šeštadienį 12 žmonių grupė skuto bulves, kiti ruošė salotas, rūpinosi spirgučiais ir saldumynais. Sekmadienį 2 val. r. užvirė tikras darbas. Sunkiausias vaidmuo teko vyrams, kurie tarkavo, spaudė ir maišė bulvinę tešlą. Aišku, čia jau nebuvo apsieita be šį darbą gerai išmanančių ir daug metų šį darbą dirbusių: Stasio Petrulio, Algio Starkevičiaus, Eugenijaus Radžiūno, Rimo Reškevičiaus, Chas ir Owen Hanson. Suprantama, jog formuoti cepelinus yra kur kas lengviau, nors ir čia reikia patyrimo. Šokėjos ir bendruomenės aktyvistės moterys čia irgi buvo ne naujokės. Dabar jau galime drąsiai sakyti, kad jos buvo nepakeičiamos ir šį darbą atliko nepriekaištingai.

Pietų metu buvo pranešta, jog buriama nauja vaikų šokėjų grupė. Susirinkusius pralinksmino viena ketverių metų būsimoji šokėja E. Lizdaitė, kuri mėgsta šokti ir yra pasiruošusi šokti jau dabar! Visiems kartu mums teko sudainuoti ,,Suk, suk ratelį”, o jaunoji šokėja mielai sukiojosi scenoje. Menas neliko neįvertintas – plojimai buvo audringi.

Dirbant visiems vieningai, tų didelių rūpesčių tarsi ir nebūta. Žinau, kad Danguolei dėl to teko nemiegoti keletą naktų. Bet, manau, dėl mūsų visų, dėl bendrų tikslų buvo verta, Danguole. Juk pietūs pasisekė ir praėjo gana sklandžiai.

Omaha LB komiteto ir šokių grupės ,,Aušra” vardu norėtume nuoširdžiai padėkoti visiems, prisidėjusiems prie pietų. Ir nesvarbu, kiek padėjote – truputį ar daug, mums tai buvo didelė pagalba. Ačiū visiems skutusiems bulves, gaminusiems cepelinus, dalinusiems maistą, rinkusiems ir plovusiems indus. Ačiū visiems už bet kokią pagalbą. Išskirtinis ,,ačiū” skiriamas Danguolei ir jos šeimai, kurios nariai pirmieji atvyko ir paskutinieji paliko mūsų bendruomenės salę. Ypač esame dėkingi Owen.

Tuo pačiu norėtume padėkoti visiems svečiams, atvykusiems į mūsų pietus ir mus parėmusiems. Be Jūsų mūsų triūsas būtų bevertis! Iki kito karto, mielieji!