JAV prezidento odos spalva
VYTAUTAS BIELIAUSKAS
Nustebau perskaitęs „Drauge” Mykolo Drungos straipsnį apie
JAV prezidento rinkimus (2011 m. lapkričio 8 d.). Ypač nupurtė
straipsnio pavadinimas: „Ar kitas JAV prezidentas vėl bus
juodaodis?” Nejaugi galima tvirtinti, kad dabartinis
JAV prezidentas Barack Obama buvo išrinktas dėl to, kad jis
– „juodaodis”? Tai didžiulė nesąmonė, rodanti, kad
kolega Drunga nesupranta dabartinės Amerikos žmonių galvosenos, kuri
nepritaria rasizmui.
Jau kuris laikas Amerikoje juodosios rasės piliečiai nėra vadinami
juodaisiais, bet afroamerikiečiais. Dauguma Amerikos gyventojų yra kilę
iš imigrantų protėvių arba tėvų, arba patys yra atvykę į
šalį kaip imigrantai. Amerika nesiremia kokia nors viena tauta,
nes jos gyventojai yra daugelio tautų mišinys. Turime
nepamiršti, kad čia pirmiausia kalbama apie pilietybę, kuri
Amerikoje reiškia ir tautybę. Amerikos tautiečiai yra visi
šio krašto piliečiai, nepaisant jų rasinės ar tautinės
kilmės. Gal prieš kokius 50 metų, į Ameriką atvykę imigrantai
buvo diskriminuojami, kai kurie juos vadindavo „grinoriais”
(sulietuvinta iš „green horn”). Tuo laiku buvo labai
ryški rasinė diskriminacija, pvz., autobusuose atskiros sėdynės
buvo skirtas baltiesiems ir juodiesiems, viešieji tualetai taip
pat būdavo paženklinti „juodiesiems” ir
„baltiesiems”.
Bet, laikui bėgant, viskas keitėsi. Ilgainiui visi Amerikos piliečiai
tapo lygūs, net ir tie, kurie kitokią odos spalvą turėjo ar net su
akcentu kalbėjo. Naujai atvykę imigrantai neturėjo daug sunkumų kurti
savo komercines bendroves, dalyvauti krašto politikoje. Dabar
JAV Kongrese yra žmonių su įvairiomis pavardėmis, įvairios, gana
maišytos išvaizdos.
Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje vyko labai teigiami socialiniai ir
visuomeniniai pasikeitimai. Todėl, kai dabartinis prezidentas Barack
Obama paskelbė savo norą tapti krašto vadovu, jam jau nereikėjo
atsiprašinėti dėl savo rasės: tas klausimas daugumai nebuvo
aktualus. Jis buvo afroamerikietis, ir žmonės buvo labai sužavėti jo
siūlomų idėjų, kurios buvo naujos, įdomios, keliančios entuziazmą. Kai
mes, amerikiečiai, jį rinkome, balsavome už jį kaip daug žadantį
kandidatą, o ne kaip už „juodąjį”. Jis buvo
išrinktas prezidentu didele balsavusiųjų dauguma.
Ir štai dabar, kai vėl ruošiamasi naujiems rinkimams,
kurie įvyks kitais metais, ne tik dabartinis prezidentas Obama, bet ir
daug respublikonų bando gauti nominaciją kandidatuoti rinkimuose.
Tiesa, tarp respublikonų kandidatų yra vienas afroamerikietis Herman
Cain, bet jis nekandidatuoja remdamasis savo odos spalva, bet tai daro
savo pasiūlymais ir savo idėjomis. Ar jis bus nominuotas respublikonų
kandidatu į prezidentus, parodys ateitis, ir jei jis varžysis su Obama,
tai nebus rasistinis konfliktas, bet dviejų skirtingų amerikiečių
kandidatų kompetencijos reikalas.
Kitais metais, kai vyks balsavimas, galimas dalykas, kad kai kurie,
anksčiau balsavę už dabartinį prezidentą, už jį nebalsuos, nes gal jie
yra nepatenkinti jo darbu. Jei kiti balsuos už kitą kandidatą, tai bus
jų demokratiška teisė išreikšti savo nuomonę. Bet,
dėl Dievo meilės, balsuosime už geriausią kandidatą, o ne už jo odos
spalvą. Amerikoje įsigali tautinė ir rasinė lygybė ir, manau, reikėtų
ir mums, JAV lietuviams, ją priimti ir su ja gyventi.