JAV prezidento odos spalva

VYTAUTAS BIELIAUSKAS

Nustebau perskaitęs „Drauge” Mykolo Drungos straipsnį apie JAV prezidento rinkimus (2011 m. lapkričio 8 d.). Ypač nupurtė straipsnio pavadinimas: „Ar kitas JAV prezidentas vėl bus juodaodis?” Nejaugi galima tvirtinti, kad dabartinis JAV prezidentas Barack Obama buvo išrinktas dėl to, kad jis – „juodaodis”? Tai didžiulė nesąmonė, rodanti, kad kolega Drunga nesupranta dabartinės Amerikos žmonių galvosenos, kuri nepritaria rasizmui.

Jau kuris laikas Amerikoje juodosios rasės piliečiai nėra vadinami juodaisiais, bet afroamerikiečiais. Dauguma Amerikos gyventojų yra kilę iš imigrantų protėvių arba tėvų, arba patys yra atvykę į šalį kaip imigrantai. Amerika nesiremia kokia nors viena tauta, nes jos gyventojai yra daugelio tautų mišinys. Turime nepamiršti, kad čia pirmiausia kalbama apie pilietybę, kuri Amerikoje reiškia ir tautybę. Amerikos tautiečiai yra visi šio krašto piliečiai, nepaisant jų rasinės ar tautinės kilmės. Gal prieš kokius 50 metų, į Ameriką atvykę imigrantai buvo diskriminuojami, kai kurie juos vadindavo „grinoriais” (sulietuvinta iš „green horn”). Tuo laiku buvo labai ryški rasinė diskriminacija, pvz., autobusuose atskiros sėdynės buvo skirtas baltiesiems ir juodiesiems, viešieji tualetai taip pat būdavo paženklinti „juodiesiems” ir „baltiesiems”.

Bet, laikui bėgant, viskas keitėsi. Ilgainiui visi Amerikos piliečiai tapo lygūs, net ir tie, kurie kitokią odos spalvą turėjo ar net su akcentu kalbėjo. Naujai atvykę imigrantai neturėjo daug sunkumų kurti savo komercines bendroves, dalyvauti krašto politikoje. Dabar JAV Kongrese yra žmonių su įvairiomis pavardėmis, įvairios, gana maišytos išvaizdos.
Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje vyko labai teigiami socialiniai ir visuomeniniai pasikeitimai. Todėl, kai dabartinis prezidentas Barack Obama paskelbė savo norą tapti krašto vadovu, jam jau nereikėjo atsiprašinėti dėl savo rasės: tas klausimas daugumai nebuvo aktualus. Jis buvo afroamerikietis, ir žmonės buvo labai sužavėti jo siūlomų idėjų, kurios buvo naujos, įdomios, keliančios entuziazmą. Kai mes, amerikiečiai, jį rinkome, balsavome už jį kaip daug žadantį kandidatą, o ne kaip už „juodąjį”. Jis buvo išrinktas prezidentu didele balsavusiųjų dauguma.

Ir štai dabar, kai vėl ruošiamasi naujiems rinkimams, kurie įvyks kitais metais, ne tik dabartinis prezidentas Obama, bet ir daug respublikonų bando gauti nominaciją kandidatuoti rinkimuose. Tiesa, tarp respublikonų kandidatų yra vienas afroamerikietis Herman Cain, bet jis nekandidatuoja remdamasis savo odos spalva, bet tai daro savo pasiūlymais ir savo idėjomis. Ar jis bus nominuotas respublikonų kandidatu į prezidentus, parodys ateitis, ir jei jis varžysis su Obama, tai nebus rasistinis konfliktas, bet dviejų skirtingų amerikiečių kandidatų kompetencijos reikalas.

Kitais metais, kai vyks balsavimas, galimas dalykas, kad kai kurie, anksčiau balsavę už dabartinį prezidentą, už jį nebalsuos, nes gal jie yra nepatenkinti jo darbu. Jei kiti balsuos už kitą kandidatą, tai bus jų demokratiška teisė išreikšti savo nuomonę. Bet, dėl Dievo meilės, balsuosime už geriausią kandidatą, o ne už jo odos spalvą. Amerikoje įsigali tautinė ir rasinė lygybė ir, manau, reikėtų ir mums, JAV lietuviams, ją priimti ir su ja gyventi.