Į Lietuvą vyksta nauja JAV diplomatų komanda
ROSETTA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR
Būsima JAV ambasadorė Lietuvoje jau mokosi lietuvių kalbos, nors dar nėra buvusi Lietuvoje. Karjeros diplomatė Deborah Ann McCarthy
– aštuntasis JAV diplomatinės misijos Vilniuje vadovas po
Nepriklausomybės atkūrimo ir antroji moteris, pakeisianti šių
metų rugsėjo mėnesį kadenciją Lietuvoje baigusią Anne E. Derse.
Vadovavimas diplomatinei JAV misijai Lietuvoje – pirmas postas
McCarthy, kaip ambasadorės, karjeroje. Oficialioje amerikietės
biografijoje teigiama, jog ji kalba šešiomis kalbomis:
prancūzų, ispanų, graikų, italų ir Haiti kreolų.
Lapkričio 28 d. JAV Senato užsienio reikalų komitete vykę svarstymai
dėl naujų ambasadorių Lietuvoje ir Kenijoje skyrimo atskleidė ir
įtampą, šiuo metu tvyrančią Washington, DC. Aršios
derybos dėl biudžeto sulaikė daugumą komiteto narių nuo dalyvavimo
juose. Svarstymuose dalyvavo tik trys senatoriai, net Lietuvos
klausimams šiaip jau neabejingas Illinois valstijos senatorius
Dick Durbin posėdyje nedalyvavo, nors buvo laukiamas.
Gana formalioje prisistatymo kalboje McCarthy sakė, jog Lietuva ir JAV
turi 90-ies metų nenutrauktų diplomatinių santykių istoriją, jog
Lietuva yra pasišventusi demokratijos plėtrai buvusios Sovietų
Sąjungos šalyse, ji ypač pabrėžė Lietuvos indėlį siekiant
demokratinių permainų kaimyninėje Baltarusijoje, Moldavijoje bei
Ukrainoje.
Jau įprasta, jog JAV diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai kelia žydų
bendruomenei aktualius klausimus. Būsima JAV ambasadorė Lietuvoje
pasidžiaugė, jog šioje srityje Lietuva padarė ženklią pažangą
– sutvarkytas istorinių žydų kapinių apsaugos klausimas,
praėjusieji metai buvo skirti Holokausto aukoms atminti, priimtas
kompensacijos už žydų bendruomenės turtą įstatymas ir kt. McCarthy
sakė, jog ji dirbs su Lietuvos Vyriausybe, stebėdama, kaip vykdomi žydų
bendruomenei duoti įsipareigojimai, taip pat sieks stiprinti
toleranciją ir istorijos supratimą.
Aptakūs būsimos JAV ambasadorės Lietuvoje atsakymai liudijo, jog
Lietuvos ekonomikos bei energetikos problemos jai žinomos, bet gilesnio
suvokimo dar trūksta. Įdomu tai, jog kai Georgia valstijos senatorius
Johny Isaacson paklausė apie JAV verslo galimybes Lietuvoje, būsimosios
ambasadorės atsakymas rodė, jog ji nemato Lietuvos kaip atskiro
vieneto, greičiau vertina ją kaip JAV verslui galbūt patrauklaus
regiono dalį. Paskutiniu metu McCarthy dirbo už ekonomikos ir verslo
reikalus atsakingo valstybės sekretoriaus pavaduotojo biure.
Turbūt paskutiniame svarstyme dėl ambasadorių dalyvavęs 80-metis
Indiana valstijos senatorius Dick Lugar, kuris pralaimėjo praėjusius
rinkimus dar pirminiuose rinkimuose, teisingai klausinėjo apie Lietuvos
energetikos iššūkius. Tačiau konkretaus atsakymo, koks
procentas ne iš Rusijos gaunamos energijos reikštų
Lietuvos energetinę nepriklausomybę, iš būsimos ambasadorės
Lietuvoje senatorius Lugar nesulaukė.
McCarthy sutiko, jog Lietuva – vis dar priklausoma nuo Rusijos
energetikos, minėjo teisines problemas bei naujas Europos Sąjungos
direktyvas, skatinančias alternatyvius energijos išteklius.
Energijos jungčių su Vakarais nebuvimas tebėra didžiulė kliūtis
Lietuvai, ir McCarthy žadėjo, jog stengsis, jog tos jungtys kuo
greičiau atsirastų. Senatorius Lugar sakė, jog tai būtų didžiulis
pasiekimas, tačiau, blaiviai vertinant po rinkimų susiklosčiusią
politinę padėtį Lietuvoje bei ekonominius sunkumus ES bei JAV, sunku
tikėtis, jog artimiausiu metu Lietuvos energetinė priklausomybė nuo
Rusijos sumažėtų.
Kartu su nauja ambasadore į Lietuvą turėtų atvykti ir grupė naujų JAV
ambasados Vilniuje darbuotojų. Belieka tikėtis, jog Lietuva jiems bus
daugiau nei eilinis laiptelis jų diplomatinėje karjeroje.
Senato užsienio reikalų komitetas kartu su ambasadore Lietuvai svarstė
ir ambasadoriaus Kenijoje kandidatūrą. Buvo akivaizdu, jog JAV
pasaulinių interesų žemėlapyje Lietuva nebėra svarbus taškas.
Įžanginėje posėdžiui pirmininkavusio Delaware senatoriaus Chris Coons
dviejų puslapių kalboje Lietuvai buvo skirtos vos kelios eilutės.
McCarthy savo patirtimi ir kvalifikacija taip pat neprilygsta būsimam
ambasadoriui Kenijoje Robert Godec, kuris į klausimus atsakinėjo
tiksliai ir išsamiai. Ir tai suprantama, kadangi Kenijos
sostinėje Nairobyje stovi didžiausios JAV karinės pajėgos Afrikos
žemyne. Demokratija Kenijoje dar tik kuriama, ekonominė padėtis
šalyje labai sudėtinga, teroristų grupuotės Afrikoje kelia
pavojų ne tik šiam žemynui.
Lyg ir galėtume džiaugtis tuo, jog JAV skiria Lietuvai mažiau dėmesio
dėl to, jog padėtis mūsų šalyje čia stabili, kita vertus,
žinome, kas atsitinka, kai prarandamas budrumas ir pradedama manyti,
jog laisvė ir demokratija yra amžini, savaime suprantami
dalykai.