Vatikanas skatina pasaulinę finansų reformą

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Popiežiaus taryba teisingumui ir taikai 2011 m. spalio 24 d. paskelbė dokumentą, kuriuo raginama steigti prekybos mokesčių ir globalinės politikos autoritetą. Panorau geriau susipažinti su taryba ir jos užduotimi.
Antrajame Vatikano suvažiavime buvo pasiūlyta sudaryti komisiją, kuri rūpintųsi socialinio teisingumo plėtote katalikų visuomenėje. Teisingumo ir taikos komisija, vėliau tapusi taryba, buvo įsteigta 1967 m. Šiuo metu jai pirmininkauja kardinolas Peter Kodwo Appiah Turkson. Į ją įeina 7 kardinolai, 7 arkivyskupai ir vyskupai, 12 profesorių bei daktarų. Taip pat yra 16 štabo narių ir 12 patarėjų.

Netolimoje praeityje Taryba paskelbė nemažai dokumentų. Tarp jų minėtini dokumentai dėl geresnio žemės paskirstymo (1997), kovos su neturtu (1999), vandens išteklių (2003), tarptautinės ginklų prekybos (2006) ir kovos su korupcija (2006). Šalia šios yra ir kitos tarybos, besirūpinančios pasauliečių reikalais, krikščionių vienybe, šeima, pabėgėliais, kultūra, evangelizacija ir kt.

OSV katalikų savaitraštis lapkričio pradžioje šia tema išspausdino vedamąjį. Dėmesio vertas paties dokumento pavadinimas – angliškai jis skamba ,,Towards Reforming the International Financial and Monetary Systems in the Context of Global Public Authority” (lietuviškai būtų ,,Tarptautinė finansų reforma pasaulinio autoriteto priežiūroje”). Šiame 18 puslapių dokumente siūloma įvesti mokesčius už prekybą ir įkurti globalinį ekonomikos autoritetą.

Nors šis dokumentas nebuvo paskelbtas popiežiaus vardu ir nėra jo pasirašytas, Benediktas XVI jam pritaria. Vieno skrydžio šią vasarą metu popiežius žurnalistams aiškino, kad ekonomikos negalima matuoti vien pelno matu, kad reikia žiūrėti, kiek bendro gėrio iš to gaunama. Tai uždeda atsakomybę kitiems. ,,Reikia atsakomybės savo kraštui, o ne vien sau. Reikia atsakomybės visai žmonijai”, – kalbėjo popiežius.

OSV vedamajame klausiama, ar tikrai reikia jausti atsakomybę už neturtingas ir tolimas šalis. Šis Popiežiaus tarybos nurodymas yra gana sunkiai priimtinas šių dienų amerikiečiui, įskaitant ir JAV katalikus. Neseniai atlikta apklausa, cituojama vedamajame, rodo, kad daugiau nei 70 proc. amerikiečių norėtų iš viso panaikinti JAV finansinę paramą užsieniui. Dosniau nusiteikusiems naujai išleistas dokumentas duoda progą apmąstyti pagrindinę prielaidą, kad kiekvienas asmuo ir kiekviena bendruomenė dalijasi atsakomybe už visuomenės gėrio skatinimą ir plėtrą.

Šias eilutes rašydamas negalėjau gauti čia aptariamo dokumento vertimo į anglų kalbą, jis buvo prieinamas tik keliomis kitomis kalbomis. OSV vedamajame nurodoma, kad dokumente išvardyta keletas finansinių krizių, nuo 1970 m. iki šių laikų, ypač paaštrėjusių 2008 m. su bankų ir namų savininkystės krize Amerikoje. Dokumente pasidžiaugta globalizacijos proveržiais, bet pastebima, kad sumažėjusi kontrolė esamą padėtį dar daugiau paaštrino. Dokumentas smerkia ekonominį liberalizmą, kuris atmeta taisykles ir priežiūrą. Dokumento ,,širdis” yra kvietimas priimti solidarumo etiką, paremtą globalinio gėrio logika, kuri viršija įvairių grupių interesus. OSV vedamasis taip pat pastebi, kad joks JAV politikas neskubės šių principų pasisavinti ir jų skelbti kitiems. Vadinasi, dabartiniai Amerikos interesai ir Katalikų Bažnyčios mokymas apie socialinį teisingumą kryžiuojasi.

OSV savaitraštyje pateikiama ilgesnė šio dokumento ištrauka, kurią čia tik trumpai aptarsiu ir apibendrinsiu. ,,Šios kartos užduotis yra atpažinti ir sąmoningai priimti naujo pasaulio dinamiką, siekiant universalaus gėrio”, – teigiama dokumente. Šie pasikeitimai vyks pamažu, nes pasaulio šalims reikės dalį savo turimos kontrolės perleisti pasauliniam autoritetui. Siekiant ekonominės globalizacijos, jau dabar yra peržengiamos valstybių sienos. Visa tai veda prie bendro gėrio žmonijai. Kiekvienas krikščionis yra kviečiamas atsiliepti į kvietimą broliškumui ir bendram gėriui. Tai – socialinė ir dvasinė misija, siekianti žmonijos gėrio Dievo karalystėje.

Pasauliui einant pakeliui į globalizaciją, pasaulinis autoritetas yra būtinas. ,,Žinant žmogaus prigimtį, reikalingi pasikeitimai nebus priimti išskėstomis rankomis”, – rašoma dokumente. Primenama Babelio bokšto istorija, aprašyta Šventajame Rašte. Žmonių įvairumas gali vesti į susiskaldymą. Yra galimybė, kad kultūriniai skirtumai gali sukelti pasipriešinimą. Kur savanaudiškumas ir skirtumai klesti, ten sunku susivienyti. Žmonės, nesuvokiantys orumo ir broliškumo vertės, gali tapti Babelio bokšto aukomis. Dokumento ištraukoje taip pat kalbama, kad Sekminės yra atsakymas Babelio nuotaikai. Tik harmoninga dvasia, pakylanti virš susiskaldymų ir nesutarimų, suteiks žmonijai tikros darnos galimybę. Tik tokiomis sąlygomis galima įsivaizduoti naują pasaulį, kuriame bus sukurtas pasaulinis autoritetas, tarnaujantis bendram gėriui.

Anksčiau minėtame pokalbyje su spaudos atstovais popiežius Benediktas XVI išsakė savo susižavėjimą gausiais savanoriais, kurie pasaulyje darbuojasi ne sau, bet kitiems ir tame atranda gyvenimo prasmę. Anot popiežiaus, tokių pastangų skatinimas ir skleidimas yra Bažnyčios misija.

Man asmeniškai nerimą kelia pasaulio lėkimas į globalizaciją, kuris su savimi nusineš taikoje gyvenančių šalių tapatybę ir kultūrinį savitumą. Matant lietuvių tautos savanorišką išsivaikščiojimą, ši Vatikano paskata, nors ir su gerais norais ir ketinimais, mums ne pakeliui.