Kvietimas pažinti, gyventi ir dalintis savo tikėjimu
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Pernai metais popiežius Benediktas XVI 2012 metus paskelbė Tikėjimo
metais, kurie prasidėjo su šių metų spalio 10-ąja ir baigsis
kitų metų Kristaus Karaliaus šventę – lapkričio 24-ąją.
Tikėjimo metų pradžia siejasi su trimis įvykiais. Pirmiausia – su
Vatikano Antrojo suvažiavimo 50-mečio sukaktimi. Šįmet taip pat
sukanka 20 metų nuo Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo.
Pagaliau, spalio 7–28 d. Vatikane šaukiamas Bažnyčios
vyskupų suvažiavimas, vadinamas sinodu.
Apie Vatikano Antrojo suvažiavimo jubiliejų jau rašiau
šioje skiltyje. 1992 m. Vatikanas išleido Katalikų
Bažnyčios katekizmą, autoritetingai išaiškinantį tikėjimo
tiesas moderniojo pasaulio šviesoje. Pradinis atsakas į
katekizmą buvo skeptiškas. Buvo pranašaujama, kad, be
teologų ir seminarijų, niekas į jį nekreips dėmesio. Tačiau, 1994 m.
katekizmą išleidus anglų kalba, jis staiga pateko į populiarių
knygų sąrašą. Jį pirko ir dvasiškiai, ir eiliniai
katalikai. Pasipylė straipsniai ir interpretacinės gairės, padedančios
geriau suprasti knygos turinį. Popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas
XVI katekizmo išleidime matė Vatikano Antrojo suvažiavimo gražų
derlių.
Katalikų savaitraštis OSV spalio 7 d. laidoje aptaria tris
Tikėjimo metų aspektus. Dabartinis popiežius savo
apaštališkajame laiške ,,Porta Fidel”
(,,Durys į tikėjimą”) tikintiesiems pabrėžia tikėjimo principus.
Negalime išpažinti katalikų tikėjimo jo nesuprasdami. Tikėjimas
yra daugiau nei protinis suvokimas, nors reikia proto tikėjimą
suprasti. Išpažindami tikėjimą jį skelbiame gyvu žodžiu aplink
mus esantiesiems. Tikinčiųjų dalyvavimas Tikėjimo metuose susideda
iš trijų dalių: tikėjimo pažinimo, gyvenimo tikėjimu ir
dalinimosi tikėjimu.
Dabartinė karta buvo tikėjimo krizės Bažnyčioje liudininkais.
Šiandien 10 mln. žmonių Amerikoje yra buvę katalikai. Maždaug
trečdalis katalikais užaugintų iš Bažnyčios gyvenimo
išnyksta. To priežasčių yra daug, bet dauguma stebėtojų sutinka,
kad aiškių tikėjimo tiesų stoka yra viena iš šios
tragedijos priežasčių. Minimas vienas kunigas, kuris prisipažinęs, kad
prieš 40 metų aštuonerius metus lankytose katekizmo
pamokose jis išmokęs du dalykus: būti geru ir nevartoti
narkotikų. Pamokų metu visai nesigilinta į tikėjimo tiesas. Dabartinis
popiežius ypač skatina tikinčiuosius pažinti savo tikėjimą kuo
intymiau. Kas yra Kristus? Kas yra Trejybė? Kokie yra sakramentai, ką
jie reiškia ir ką duoda? Kokia yra Marijos paskirtis
išganyme? Čia į pagalbą ateina katekizmas, kuris, kartu su
Šv. Raštu, tampa tikėjimo tiesų pažinimo šaltiniu.
Tikėjimo pažinimas yra daugiau nei protiškas jo supratimas. Jis
turi būti palydimas tikėjimo gyvenime. Šv. Povilo raštai
pabrėžia, kad, sekdami Kristų, tikintieji turi stengtis kuo labiau
tapti į jį panašūs. Ypač Tikėjimo metais tikintieji turėtų
stengtis suartėti su sakramentais ir iš jų gaunamomis malonėmis.
Pabrėžtina maldos svarba kasdieniniame gyvenime. Taip pat minimi
rožinis, Kryžiaus keliai ir adoracija – kaip būdai
išreikšti savo tikėjimą. Kitas būdas gyventi savo
tikėjimu yra artimo meilės darbai. Straipsnyje cituojamas šv.
James, teigęs, kad tikėjimas be gerų darbų yra miręs.
Popiežius primena, kad savo tikėjimu reikia dalintis su kitais. Tai
reiškia viešą savo tikėjimo praktikavimą kasdieniniame
gyvenime. Ypač Amerikoje stengiamasi tikėjimą pavesti asmeniniu
reikalu. Tačiau būti krikščioniu taip pat reiškia skelbti
Kristaus evangeliją kitiems, o nesėdėti apsivožus kubilu. Prieš
Vatikano Antrąjį suvažiavimą buvo galvojama, kad evangelizacija yra
dvasininkų reikalas. Po suvažiavimo imta galvoti, kad evangelizacija
iš viso nėra svarbu. Sekdamas popiežiumi Jonu Pauliumi II,
Benediktas XVI nori, kad visi tikintieji visame pasaulyje įsitrauktų į
evangelizacijos darbą.
Tikėjimo metų proga tikintiesiems siūloma nusistatyti konkrečius
tikslus, kaip, pavyzdžiui, kas savaitę pasiskaityti katekizmą,
suaktyvinti savo sakramentinį gyvenimą, pasikalbėti su bendradarbiu
apie tikėjimo svarbą visuomenės gyvenime. Bet to neužtenka –
reikia tikslus pervesti ir į gyvenimą. Reikia įsigyti katekizmą ir
iš tikrųjų pradėti jį skaityti, reikia prieiti
išpažinties, reikia arčiau susipažinti su bendradarbiu ir jo
gyvenimu ir t. t.
Savo pirmoje enciklikoje ,,Deus Caritas Est” (,,Dievas yra
meilė”) Benediktas XVI pabrėžė meilę Dievui ir artimui. Tikėjimo
metai suteikia naują progą tą meilę susieti su tikėjimu. Jau anksčiau
minėtas pasaulio Katalikų Bažnyčios vyskupų suvažiavimas savo
šūkiu pasirinkęs temą ,,Naujasis evangelizavimas
krikščionių tikėjimo perdavimui”, tarsi sako, jog
popiežiaus skelbiami Tikėjimo metai nėra uždaras Bažnyčios įvykis.
Sinodo metu bus paskelbti 7 nauji šventieji. Suvažiavime, kuriam
vadovaus Kinijos Honkongo arkivyskupas kardinolas John Tong Hon,
Meksikos kardinolas Francisco Ortega ir Kongo Respublikos kardinolas
Laurfent Monsengwo Pasinya, dalyvaus 262 sinodo tėvai bei 45 ekspertai
ir 49 stebėtojai, dvasininkai ir pasauliečiai, kitų religinių
bendruomenių ir krikščioniškų Bažnyčių atstovai. Lietuvos
vyskupų konferencija savo atstovu išrinko Vilniaus
arkivyskupijos augziliarą vyskupą Arūną Poniškaitį.
Neužtenka arčiau susipažinti su savo tikėjimu ir jį pritaikyti
gyvenime. Tikintieji yra kviečiami būti santykių su Kristumi
liudininkais. Tikintieji turi progą ir pareigą Kristaus evangeliją
skleisti visiems moderniojo pasaulio žmonėms. Viliamasi, kad vyskupų
suvažiavimas Romoje nustatys tikinčiųjų evangelizacijos misijos XXI a.
gaires. Ne taip seniai evangelizacija reiškė tapimą
misionieriumi ir vykimą į svetimas šalis. Šiais Tikėjimo
metais kiekvienas tikintysis kviečiamas pagilinti savo tikėjimo
pažinimą ir pagal tai vadovautis savo gyvenime, kuris pasiektų ir visus
kitus, gyvenančius tikinčiojo aplinkoje.