Ingos Lukavičiūtės nuotr.
Kvietimas į labdaros vakarą
ANGELĖ BAILEY
Gruodžio mėnesį tokių vakarų JAV sostinėje apstu. Kuo šis
vakaras skyrėsi nuo kitų? Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Žygimanto
Pavilionio kvietimu labdaros vakaras „Neringos’’
stovyklai paremti buvo suorganizuotas neringiečių. Ambasada svetingai
atvėrė savo duris ir organizatoriams, ir svečiams, net parūpindama
vaišes.
Vos įžengę į ambasadą svečiai buvo sutikti su šilta
šypsena ir dėkingumu. O ja buvome apdovanoti ir LR ambasados
darbuotojų, ambasadoriaus pavaduotojo Simono Šatūno, ponios
Linos Pavilionienės, ,,Neringos” stovyklos organizatorių ir pačių
stovyklautojų. Jie, lyg tos bitės, suskrido, sulėkė iš įvairių
miestų, apylinkių ir suorganizavo puikų vakarą.
Manto Kubilinsko nuotr.
Vakaro programą atidarė „Neringos” Tarybos narys,
iždininkas Linas Orentas, tiksliai ir aiškiai apibūdindamas
vakaro tikslą. „Neringos’’ stovyklavietė patyrė
didelę žalą – viesulas „Irene’’ nuplovė tiltą.
Kadangi draudimo bendrovė išlaidų nedengia, dedamos visos
pastangos surinkti reikiamas lėšas – 75,000 dol.
Rolandas Kačinskas, įgaliotasis ministras, ambasadoriaus vardu
šiltai pasveikinęs vakaro dalyvius, padėkojo už atvykimą. Pats
ambasadorius buvo išvykęs į Lietuvą dalyvauti ESBO sesijoje, bet
jį pavadavo jo žmona ir keturi sūnūs.
Rolandas Kačinskas Manto Kubilinsko nuotr.
Vos spėjęs atvykti į JAV dalyvauti NATO parlamentinėje sesijoje, į
„Neringos’’ vakarą atskubėjo Seimo narys Petras
Auštrevičius. Tikras stebuklas, kad jo apsilankymas sutapo su
šiuo renginiu. Auštrevičiaus pastebėjimai apie tai, kaip
nėra lengva atkurti tai, kas sugriauta, bet būtina ,,išgydyti
tas žaizdas tam, kad vasarą vaikai vėl galėtų susitikti
‘Neringoje’’’, privertė ne vieną susimąstyti.
Baigdamas jis palinkėjo, kad šio vakaro staigmena įvyktų –
,,būtų surinkti taip reikalingi pinigai ir žmonių dvasia būtų
pakylėta’’.
Į vakarą atskubėjo ir Seimo narys Petras Auštrevičius (d.), tuo metu atvykęs dalyvauti NATO sesijoje.
Jį pasitiko ses. Ignė Marijošiūtė. Manto Kubilinsko nuotr.
Mūsų visų gerbiama ir mylima seselė Ignė trumpai papasakojo
„Neringos’’ stovyklos įkūrimo istoriją. Tai vienas
iš stebuklų, kurio autorės – penkios vienuolės, atvykusios
iš Lietuvos 1936 metais. Jos puoselėjo viziją įkurti mergaitėms
stovyklą. 1969 metais, Putnam patalpoms tapus per ankštoms,
Vermont valstijoje buvo įkurta ,,Neringa”. Laikui bėgant,
seselėms prireikė rimtos pagalbos, nes buvo per sunku pačioms
tvarkytis. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visų pirma
stovykla augo, antra – buvo priimtas sprendimas stovyklą įkurti
kaip ne pelno siekiančią organizaciją. Tai palengvino seselių
naštą ir į stovyklos vadovavimą leido įtraukti jau jų
išaugintus jaunus žmones. Anot seselės Ignės, ,,glosto
širdį, matant tą stebuklingą ratą – pirma stovyklauja,
dirba vadovais, o po to dalyvauja stovyklos tarybos darbuose.”
Dabar ,,Neringa” vėl sulaukė išbandymų. Gamta nepagailėjo
to ramaus kampelio, padarė daug žalos. Seselė Ignė baigė savo
pasakojimą su optimizmo gaidele: ,,Surinksim 75,000 dol. naujo tilto
pastatymui.’’ Ji teisi. Tuo optimizmu tryško ir
šeštadienio vakarą susirinkęs jaunimas. Jis atvyko
iš visur: iš Boston, New York, Philadelphia, Maryland,
Virginia, Washington, DC, Čikagos.
Kur slypi ,,Neringos” stovyklos paslaptis? Tai – patys
žmonės, kurie stovyklaudami drauge suaugo, subrendo. Tai stovykla, kur
ne tik leidi vasaras klegančių draugų būryje. Tai metas kartu mokytis,
kurti, žaisti katalikiškos dvasios aplinkoje. Šiuo metu
mokyklose ar kitose mokymosi įstaigose pabrėžiama būtinybė mokytis,
kurti, dirbti bendroje aplinkoje. ,,Neringa” tą daro jau daugiau
nei keturiasdešimt metų. ,,Neringos” patirtis įrodė, kad
vasaros nėra tuščiai praleistos. Jos subrandino vadovus, užmezgė
tvirtas draugystes, tai akivaizdžiai liudija ir
,,Veidaknygės’’ draugų sąrašai.
Stovyklos Tarybos pirmininkė Regina Jagminas papasakojo apie rūpesčius
ir nuveiktus Tarybos narių darbus, apie jų pasiaukojimą, profesionalumą
ir atsakomybę. Būti Tarybos nariu nėra garbės, bet darbo ir laiko
reikalaujantis reikalas, nes visi gyvena skirtingose vietovėse, o
,,Neringa’’ yra Vermont valstijoje. Tačiau jie ir toliau
pasiryžę likti ištikimais ,,Neringos” misijai –
mokyti stovyklautojus krikščioniškų vertybių.
Stovyklos vedėja Regina Kulbytė ir pavaduotoja Dainora Kupčinskaitė
parodė vaizdo juostą apie viesulo siautėjimo padarinius Vermont
kalnuose. Jos abi įtaigiai perteikė tas akimirkas, kai buvo gautos
stulbinančios žinios apie stichinę nelaimę kalnuose. Vaizduose matėme
nuplautą tiltą, įstrigusius vestuvininkus, į pagalbą atskridusį
malūnsparnį. Kai pagalvoji, net sunku patikėti, kad ta rami, dažnai nuo
vaikų juoko skambėjusi kūdra stovyklavietėje tapo tokia veržlia. Ko tik
nepasitaiko gyvenime?!
Linas Orentas ,,Neringos” vardu įteikė dovaną ambasados
darbuotojams – krepšelį su kavos puodeliais. Pasak jo, tai
– ginklas kovai prieš nuovargį pirmadienio rytą. Kokie
įžvalgūs tie neringiečiai!
Kitas puikus pavyzdys: vaikams renginio metu suorganizuotas
,,Neringos” laužas. Jie net įkaitę dirbo prie savo darbelių. Ne
vienam iš jų liks šio vakaro prisiminimai.
Darius Pranas Shubert Manto Kubilinsko nuotr.
Meninėje programoje svečius savo koncertu džiugino Darius Pranas
Shubert. Šis keturiolikos metų jaunuolis, skambinti pianinu
pradėjęs būdamas ketverių metų, – ,,Neringos”
stovyklautojas. Darius pirmą kartą skambino Washington, DC ir dar kur
– Lietuvos ambasadoje! Jis meistriškai atliko F. Chopin,
M. Clementi, F. Schubert, L. Beethoven ir S. Rachmaninoff kūrinius.
Pabaigoje skambėjo lietuvių liaudies dainos. Žiūrovai, persiėmę
stovyklautojų nuotaikomis, tyliai dainavo. Dariaus veidą
nušvietė šypsena.
Sugužėję į valgomąjį, svečiai vaišinosi lietuviškais
patiekalais. Sunku buvo atsispirti ir neparagauti lietuviškų
skanėstų.
Visi buvo pakviesti dalyvauti loterijoje. Pirmame aukšte
renginio dalyviai galėjo įsigyti marškinėlių, vandens butelių su
,,Neringos” simbolika. Aldonos VaičiulaitytėsDebold žodžiais
tariant, buvo puikus, smagus vakaras pabūti kartu. Kiti svečiai
džiaugėsi, galėdami dalyvauti labdaros renginyje, nes, pasak jų,
,,vežėme dukrą jau dvejus metus, mūsų pareiga paremti stovyklą. Norime,
kad vaikai būtų laimingi”.
Kokie prasmingi žodžiai – kad būtų vaikai laimingi. Tai didelė
atsakomybė ir pareiga. Šiuo metu sunkus metas yra visiems. Vis
dėlto nepraraskime optimizmo. Kviečiu visus, kas gali ir kiek gali,
padėti atstatyti ,,Neringos” tiltą. Be abejo, reikės talkos, daug
kitų darbų atlikti. Bet be tilto prie stovyklos nėra prieigos. Tilto
reikia, nes vaikams reikia vasaros.
Ingos Lukavičiūtės nuotraukos
Manto Kubilinsko nuotraukos
