S. Dariaus JAV piliečio pasas.     Iš www.lituanica-documentica.lt galerijos.

,,Lituanicos” 80-mečio išvakarėse –
unikalaus tyrinėjimo tinklalapis

GRAŽINA SVIDERSKYTĖ

Nuo šiol iš tolimiausių kraštų galima bus stebėti, kaip Vilniuje sekasi plėtoti unikalų projektą – pirmąjį tarptautinį ,,Lituanicos” istorijos tyriznėjimą. Tereikia prisijungti prie naujo tinklalapio – www.lituanica-documentica.lt.

Tinklalapis sukurtas, remiantis dvejų metų darbo rezultatais: sukaupta didelė duomenų bazė, išplėtotas mokslinis tyrinėjimo pagrindas ir sėkmingas populiarinimas žiniasklaidoje bei renginiuose, yra aiškios ir tvirtos perspektyvos. Tinklalapis veiks kaip ilgalaikio tarptautinio tyrinėjimo vedlys, kaip informacijos centras ir dar – kaip klubas, atvira erdvė visiems, besidomintiems ,,Lituanicos” istorija. Čia bus galima mainytis žiniomis, komentuoti per ,,Facebook” paskyrą, tartis, bendrauti.
Per daugybę susitikimų – pristatymų, pranešimų, paskaitų Lietuvoje ir JAV – teko patirti, kad atnaujinta, dokumentali ,,Lituanicos” istorija nepalieka abejingo nei diplomato, nei politiko, nei verslininkės, nei namų šeimininkės. Ši tarptautinė istorija pritraukia ir kitataučius, tačiau ji ypač brangi lietuviams. Todėl reikalinga tokia 24/7 veikianti erdvė, kur lietuvis iš Los Angeles padiskutuotų su tautiečiu iš Palangos, savo mintimis pasidalintų ir žmogus iš Adelaide.
Tyrinėjimo pagrindinė vykdytoja ir tinklalapio vyr. redaktorė (šio rašinio autorė G. Sviderskytė) Vilniaus universiteto Istorijos fakultete rašo daktaro disertaciją ,,Lituanicos” tema. Tačiau tinklalapis nėra ir nebus skirtas akademiniams reikalams. Jis skirtas populiarinimui – kaip nuolatinė prieiga visiems, ką domina ,,Lituanicos” žygio bei žūties tyrimas, jo eiga bei pasiekimai.
Tinklalapyje bus ir nuorodų į „sausą” mokslinę analizę, ir patrauklios laisvesnės kūrybos. Ne visi tyrinėjimo metodai telpa į mokslinio darbo rėmus. Antai, patrauklus ir intriguojantis (tiesa, brangus, todėl lėtas) trimatės ,,Lituanicos” atkūrimas kompiuterine grafika gal greičiau galėtų būti laikomas menine interpretacija, tačiau gali pateikti ir moksliniu požiūriu vertingos išvestinės informacijos.
Manoma, kad daug sudėtingos informacijos tinklalapyje neverta skelbti – tam interneto skaitytojai neturi laiko. Didžiausias dėmesys skiriamas naujienoms: ką veikia tyrinėtojai, į kokią ekspediciją ir kur ruošiasi vykti, kokius straipsnius ar renginius planuoja, ką jau atrado, ko toliau ieško, ką ir kur paskelbė, su kuo susitiko. Bet tai – tik pradinė nuostata. Ji gali keistis, priklausomai nuo atgarsių.
Tinklalapio pamatas yra nuo 2011 m. kovo plėtojamas tyrimas Lietuvos, Vokietijos ir JAV archyvuose. Per porą metų peržiūrėta per 25,000 vien rašytinių dokumentų, t. y. apie 100 vidutiniškų archyvinių bylų. Didžiuma dokumentų – dar nepaskelbti, tyrinėjami pirmą kartą. Dokumentacija aprėpia platų ,,Lituanicos” skrydžio ir nelaimės kontekstą 1933 m. vidurvasarį: nuo geopolitinės Lietuvos bei tarptautinės padėties, Lietuvos, Vokietijos, JAV savitarpio santykių, neviešintų diplomatinių susitarimų iki mįslingų atomazgų – oficialių tyrimų Berlyne ir Kaune (apie oficialų tyrimą Washington, DC nėra žinių), didvyrių įamžinimo mįslių nepriklausomoje Lietuvoje ir pokariu, sovietų okupacijos metais.

Ankstesnės publicistų, muziejininkų, kolekcininkų pastangos surinkti naujų duomenų buvo apribotos įvairių aplinkybių, neišplėtotos arba nutrauktos. Kompleksiškas tyrimas archyvuose ir mokslinis darbas yra naujas, visiškai originalus darbas. Iš dalies kaip tik dėl to Lietuvos Mokslo taryba palankiai įvertino daktaro disertacijos temą. Vėliau Vilniaus universiteto istorikai – prof. Z. Butkus, prof. A. Bumblauskas, doc. N. Šepetys – palaikė mokslino projekto traktuotę, problemos, tikslų, metodikos formulavimą. Akademinis užnugaris yra tvirtas pagrindas, kad tyrimas bus išvystytas ir pabaigtas, nepaisant ekonominio sunkmečio ir amžinų Lietuvos šviečiamosios bei kultūrinės žiniasklaidos nepriteklių.

Vis atnaujindami tinklalapį, pamažu detaliai išdėstysime nemažai konkrečių aspektų, dėl ko ėmėmės šio tyrimo. Paprastai tariant, ligi šiol Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis bei žūtis dar nebuvo papasakoti objektyviai, nuosekliai, pagrįstai. Jei motyvas neįtikina, galime stabtelti kad ir ties elementariausiu klausimu, kuris bus aktualus jubiliejiniais 2013 metais: ar lakūnus didvyrius vadinti Lietuvos ar JAV lakūnais? Paprasčiausia sakyti, kad S. Darius ir S. Girėnas buvo Amerikos lietuviai. Tai savaime aišku ir neiškraipo tiesos. Tačiau, kalbant argumentų kalba, tokio apibendrinimo nepakanka, reikia teisinio pagrindimo. Deja, nedviprasmiško, visapusiškai universalaus pagrindimo kol kas nežinoma.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune saugomi asmens dokumentai, su kuriais lakūnai skrido: Stephen William Darius ir Stanley Girch JAV piliečių pasai ir JAV pilotų licencijos. Taigi žūties akimirką de jure jie buvo amerikiečiai. Taip įvardyta ir Vokietijos pareigūnų pranešimuose iš ,,Lituanicos” katastrofos vietos. Tuomet kodėl palaikai ir ,,Lituanicos” relikvijos negrąžinti artimiesiems į Čikagą, o išgabenti į Kauną? Kodėl Kaunas, o ne Washington, DC apsiėmė tirti nelaimę?

Paprasčiausia būtų sakyti – todėl, kad visa Lietuva laukė atskrendant savo transatlantinių didvyrių. Bet tai ir vėl – joks argumentas. 1933 m. liepą Lietuvos, Vokietijos, JAV diplomatai bei kiti pareigūnai tai aiškiai suprato. Jie kažkaip tarpusavyje susitarė, tik viešai nepaskelbė, kaip. Dėl to kilo daug sąmyšio, įtarimų, gandų, Amerikos lietuviai apipylė klausimais Lietuvos pasiuntinybę ir konsulatus. Lakūnus asmeniškai rėmę Lietuvos diplomatai pasiuntinys B. K. Balutis, konsulai P. Žadeikis ir A. Kalvaitis tegalėjo konstatuoti, kad S. Darius ir S. Girėnas skrido kaip JAV piliečiai, skridimas buvo sumanytas kaip „Amerikos lietuvių gestas” tautiečiams Lietuvoje, oficialusis Kaunas prieš skrydį nebuvo niekaip įsitraukęs, o kodėl prisiėmė visus rūpesčius po nelaimės – ne diplomatų valioje aiškinti... Apie tai niekas niekam nieko neaiškino. Įdomu, kodėl?

Kaune po ,,Lituanicos” žūties sudaryta speciali tarpžinybinė komisija 1933 m. rugsėjo 22 d. protokole iškalbingai pranešė, kad „kai kurių a. a. S. Dariaus ir S. Girėno artimųjų materialinės pretenzijos” ir „kiti a.a. lakūnų palaikus liečiantys klausimai turi sudėtingo juridinio pobūdžio...”

Išsamiau apie tai ir daugelį kitų tikslinamų aplinkybių sužinosite paspaudę kompiuterio mygtuką. www. lituanica-documentica.lt praneš, kokie galvosūkiai išspręsti, kokie dar laukia, kaip ir kur bus sprendžiami. Mįslių kupinas ,,Lituanicos” tarptautinis detektyvas dar ilgai nepaliks be intrigos net didžiausių žinovų. O priartėję jubiliejiniai Naujieji metai žada atradimų tęsinį.