commiie
1933 m. lietuvių komunistų jaunimo konferencija, Brooklyn, NY.

Pilietinis karas tarp Amerikos lietuvių

DONATAS JANUTA

1950 m. kovo 19 d. Cleveland, Ohio, buvo apmuštas Antanas Bimba. Kitą dieną Rochester, NY būrys lietuvių sukėlė riaušes, mėgindamas sutrukdyti Vinco Andrulio paskaitą. 1951 m. liepos 2 d. Čikagos gatvėje skaudžiai sumuštas Leonas Prūseika buvo nuvežtas į ligoninę. Ne kartą Čikagoje buvo daužomi Leono Joniko ir Stasio Jokubkos namų langai. Bridgeport rajone, Halsted gatvėje, įsikūrusio laikraščio ,,Vilnis” redakcijos langai buvo tiek kartų išdaužyti, kad pagaliau jie, lyg tvirtovė, buvo užmūryti plytų siena.

Antanas Bimba, Vincas Andrulis, Leonas Prūseika ir kiti čia išvardinti asmenys buvo JAV lietuvių komunistų veikėjai, o ,,Vilnis” buvo jų laikraštis. Vienu laiku JAV lietuviai komunistai sudarė didelę ir veiklią JAV lietuvių visuomenės dalį. Jie į savo rankas buvo perėmę 7,000 narių turinčią Lietuvių socialistų sąjungą, kurią perkrikštijo į Lietuvių komunistų sąjungą, ir 5,000 narių turintį Progresyvių moterų susivienijimą, kurį pavadino Lietuvių darbininkių susivienijimu.

commies
Leonas Prūseika (1887–1961), laikraščio ,,Vilnis” ilgametis redaktorius.
Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880–1935).
Vincas Andrulis (1890–1972), vienas iš laikraščio ,,Vilnis” steigėjų ir redaktorių.
Pijus Grigaitis (1883–1969), ,,Naujienų” redaktorius, socialistų veikėjas.

Praeito šimtmečio ketvirtame dešimtmetyje JAV lietuviai leido keturis dienraščius: ,,Draugą”, ,,Naujienas”, ,,Laisvę” ir ,,Vilnį”. Du iš keturių – ,,Laisvė” ir ,,Vilnis” – priklausė komunistams. 1940 m. JAV lietuvių pagrindinių organizacijų, didžiųjų susivienijimų, narių skaičius buvo: Socialistų-tautininkų SLA turėjo 15,000 narių;  katalikų LRKSA – 11,000 narių, komunistų LDS, nedaug atsilikdama nuo katalikų, – beveik 9,000 narių.

JAV lietuviai pagal politinę veiklą iki Antrojo pasaulinio karo buvo pasiskirstę maždaug šitaip: katalikai – 45 proc.; komunistai – 25 proc.; socialistai – 20 proc. ir tautininkai – 10 proc.

Šiandien JAV lietuviai komunistai yra išnykę beveik be pėdsakų – lyg būtų buvę dar viena baltų gentis, kaip prūsai, jotvingiai ir kiti. Bet kas jie buvo? Ar jie dar buvo lietuviai, ar jau tik Maskvos parsidavėliai?  

laisVienas jų – spaudos darbuotojas Jonas Milius-Mileris ,,Dzūkelis”, prieš 35 metus skundėsi: ,,mes pažangūs išeivijos lietuviai (…) daugelį savo vaikų išsiauginome Amerikoje lietuviais, išugdėme juos lietuviškos kultūros veikėjais. O juk yra išsilavinusių ‘dipukų’, kurie mūsų nelaiko lietuviais (…) ‘išmeta’ mus iš lietuvių tautos, nes mūsų idėjos ne nacionalistinės ir ne klerikalinės”. ,,Vilnies” redaktorius Stasys Jokubka šitaip rašė apie savo laikraštį: ,,mums, emigracijos lietuviams, jis [,,Vilnis” – D. J.] buvo svarbus palaikyti čia, Amerikoje, lietuvybę: puoselėjo lietuvišką žodį, dainą, kultūrą, vienijo mus į tautines kolonijas, skatino būti dorais lietuviais”.

Bet šie žmonės rėmė ir Sovietų Rusijos kruviną okupaciją Lietuvoje, kuri palaidojo lietuvių sunkiai iškovotą ir atkurtą Nepriklausomybę. Po Antrojo pasaulinio karo, kada dori nekalti lietuviai, gyvuliniais vagonais išvežti, dar vargo ir badavo Sibire, jie važinėjo į stribų ir koloborantų Lietuvą, kur buvo vaišinami kaip garbingiausi svečiai. Paskui, grįžę į Ameriką, jie garbino ir liaupsino Maskvos diriguojamą lietuvių priespaudą. Tad kas iš tikrųjų buvo tie JAV lietuviai komunistai arba, kaip jie patys mėgo save vadinti, – ,,pažangieji”? Kaip jie suprato save, Lietuvą ir pasaulį ? Pradėkime nuo pradžių.

Darbininkų ir valstiečių bruzdėjimai Europoje ir Lietuvoje

1893 m. 40 darbininkų, susirinkę Antakalnyje, Vilniuje, atšventė darbininkų dieną – gegužės 1-ąją. 1905 m., Rusijos revoliucijos metu, darbininkų streikai vyko Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. 1906 m. dvarų darbuotojų streikai vyko Suvalkų, Kauno ir Vilniaus gubernijų dvaruose.

XIX a. pradžioje Europoje vyko daug permainų, plito naujos idėjos – demokratija, laisvamanybė/liberalizmas, nacionalizmas ir socializmas. Visos jos prieštaravo nusistovėjusiai santvarkai. 1848 m. Europoje prasidėjo valstiečių ir darbininkų sukilimai, pasiekę beveik kiekvieną Europos šalį – Prancūziją, Vokietiją, Austrijos imperiją, Italiją, Daniją, Šveicariją, Moldaviją, Belgiją. Lietuvoje ir Lenkijoje sukilimai prieš Rusijos imperiją įvyko 1831 ir 1863 metais.

Lietuviai valstiečiai, baudžiavą panaikinus 1861 m., buvo išlaisvinti nuo priverstinės tarnybos, nuo vergavimo dvarininkams. Jie gavo teisę keisti gyvenamąją vietą ir darbovietę, galėjo samdytis kaip laisvi darbininkai, emigruoti į Ameriką. Lietuviška spauda iš Prūsijos ir Amerikos kėlė tautinį atgimimą ir suteikė valstiečiams savarankiškumą. 1905 m. Rusijos revoliucija ir Pirmasis pasaulinis karas galutinai suardė senąją santvarką.

Caro tautinė ir politinė priespauda ir darbininkų išnaudojimas – ne vien fabrikuose (Lietuvoje daugiausia buvo išnaudojami ūkio žemės darbus dvarininkams dirbantys) – pagimdė revoliucinį judėjimą Lietuvoje, panašiai, kaip ir kituose kraštuose.

comms
1934 m. San Francisco darbininkų streikas, kuriame dalyvavo ir lietuvių, ir Amerikos komunistų veikėja Ksavera Baltrūnaitė Karosienė.

V. Mickevičius-Kapsukas ir lietuviai socialistai

1864 m. Londone įsisteigė pasaulinis socialistinis judėjimas, siekęs apjungti visas kairiųjų pažiūrų grupes, kurių pagrindas buvo darbininkų klasės arba bendrai – klasių kova.

Lietuvių socialistų, vėliau komunistų, judėjimo pradžiai ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, tiesioginę įtaką turėjo Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880–1935). Iš pradžių jis dalyvavo lietuvių tautiniame atgimime. Būdamas tik 15 metų, jau platino nelegalią spaudą ir palaikė ryšius su knygnešiais. Nuo 1898 m. bendradarbiavo Vinco Kudirkos įsteigtuose laikraščiuose ,,Varpe” ir ,,Ūkininke”.

1897 m. už lietuvišką veiklą buvo pašalintas iš Seinų kunigų seminarijos. Vėliau, besimokydamas Mintaujos gimnazijoje, Latvijoje, vėl už lietuvišką veiklą susektas caro žandarų. Tada Kapsuką nuo suėmimo išgelbėjo būsimas Lietuvos Šaulių sąjungos kūrėjas Vladas Putvinskis, slapta išveždamas jį į Prūsiją.

Grįžęs į Vilnių, 1903 m. Kapsukas vadovavo Lietuvių socialdemokratų darbininkų partijai (LSDDP), o 1905 m. prijungė ją prie Lietuvių social-demokratų partijos (LSDP), kurioje tarp tuometinių veikėjų buvo Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Augustinas Janulaitis ir kiti Lietuvos patriotai. Kapsuko bendražygis, vėliau Čikagos ,,Vilnies” redaktorius Leonas Prūseika, 1907–1908 m. studijuodamas Petrapilio universitete, dažnai sueidavo su broliais Biržiškomis ir kitais studentais socialistais.

Kapsukas aktyviai dalyvavo revoliucinėje veikloje prieš carą, organizavo streikus, rūpinosi ginklų tiekimu. Už tą veiklą kelis kartus buvo suimtas ir kalintas. Pagaliau Mykolui Biržiškai padedant, jam pavyko pabėgti į Varšuvą, vėliau – į Zurichą, kur jis susitiko su Lenin ir kitais bolševikais. Tumas-Vaižgantas vienu laiku pagyrė Kapsuko pasišventimą, linkėdamas, ,,kad ir mes turėtume tokių idealistų”.
 TĘSINYS


choras
Lietuvių komunistų Laisvės kanklių mišrus choras, circa 1950.