CENTRAS - Archyvas - Iš Draugo archyvo 1940: Lietuvos okupacijos JAV valdžios nepripažinimas
LIETUVIŲ DELEGACIJA SU AMERIKOS PREZIDENTU (Draugas, spalio 17 d., 1940 m.) Iš kairės į dešinę matome: M. Vaidyla, "S-ros red.; J.B. Laučka, "Amerikos" redaktorius; ir A.L.R.K. Federacijos atstovas; F. Bagočius, SLA pirmininkas; teisėjas Jonas Zūris; kun. Jonas Švagždys, L. D. S. pirmininkas ir "Darbininko" atstovas; Mikužiūtė; K. Karpius, "Dirvos" redaktorius; Pijus Grigaitis, "Naujienų" red.; L. Šimutis, Draugo" red. ir L.R.K.S.A. pirmininkas; Al Kumskis; Petras Pivariūnas, Sandariečių Sąjungos pirmininkas; Povilas Mileris, Chicagos lietuvių draugijos pirmininkas.

Iš Draugo archyvo 1940: Lietuvos okupacijos JAV valdžios nepripažinimas

Lietuvių Delegacija Baltuose Rūmuose

(Draugas, spalio 16 d., 1940 m. psl. 2)

WASHINGTONAS, spalių 16 d. – Vakar, spalių 15 diena, Prezidentas Rooseveltas priėmė Baltuose Rūmuose Amerikos lietuvių, delegaciją, kuri buvo nuvykusi į Washingtoną tikslu išreikšti Prezidentui padėką už tai, kad Amerikos valdžia nepripažino teisėtu Rusijos smurto žygį prieš Lietuvą.

Delegacija, kuri susidarė iš atstovų visų mūsų visuomenės srovių: katalikų, tautininkų ir socialistų, buvo labai šiltai Prezidento priimta. Į jos adresą Prezidentas teikėsi atsakyti taip reikšmingais žodžiais, kad mums lietuviams tikrai reikia džiaugtis. Jisai aiškiai pabrėžė, kad Rusijos smurto žygis prieš Lietuvą Amerikos nėra pripažintas ir dėlto Lietuvos Nepriklausomybė nėra prarasta, o tik laikinai lyg nuslopinta.

Tad, lietuvių delegacijos apsilankymas pas Prezidentą stiprina mūsų viltį, kad mūsų Tėvynė tikrai bus išlaisvinta iš raudonojo teroro vergijos, kad ji vėl galės laisvai ir savistoviai tvarkytis ir gyvuoti.

Delegacijos pareiškimas Prezidentui

Žemiau talpiname originalų tekstą adreso įteikto Prezidentui per vakarykščią audienciją.

“To the President of the United States:
The delegation before you, Mr. President, represents most of the Lithuanian people of the United States; it is here to encourage you in the great task of bringing reason and law to reign again in a distracted world.

With the world aflame, with ruthless might attempting to conquer the earth, the Lithuanian people in America were moved to great depths of sorrow when their native land and land of their forebears lost her freedom.

When Lithuania fell, it seemed that the nations of the earth, particularly those who had recognised her as independent, were disinterested, none condemned that act of extirpation which to the Lithuanians of America seemed to [be] needful of condemnation.

Then, on the twenty-third day of July 1940, your State Department, Mr. President, announced the attitude of the government of the United States regarding the loss of Lithuania’s independence. Among other declarations it said;

“The policy of this governinent is universally known. The people of the United States are opposed to predatory activities no matter whether they are carried on by the use of force or by the threat of force. They are likewise opposed to any form of intervention on the part of one state however powerful in the domestic concerns of any other sovereign state however weak.

“These principles constitute the very foundations upon which the existing relationship between twenty-one sovereign republics in the New World rests.

“The United States will continue to stand by these principles because of the convention of the American people that unless the doctrine in which these principles are inherent once again governs the relations between nations, the rule of reason, of justice and of law — in other words the basis of modern civilization itself — cannot be preserved.”

That was a clear, understandable, and unequivocal statement of policy. It was an act of condemnation of a wrong committed by a great power against a weak nation. At last the clamor of destruction was overcome by the call to reason and justice and our people were glad that that voice came from the greatest liberty-loving nation on earth — the United States of America. We are proud that our United States of America stands firmly behind a policy that knows no compromise with aggression.

Your courageous stand, Mr. President, on the side of justice, law and reason enkindled the flame of hope — a hope that Lithuania may again take her place amongst the nations of the earth.

Please accept, Mr. President, the sincere gratitude, esteem and also the profound admiration of the Lithuanians of America for that declaration.”

—————————————-

Pas Prezidentą

Spalių mėn. 15 diena mūsų tautos gyvenime pasiliks istoriška.

(Draugas, spalio 17 d. psl. 2)

Demokratingosios, laisvosios ir garbingosios Amerikos vyriausybės galva — Prezidentas F.D. Roosevelt pakartojo savo nepakeičiamą nusistatymą stovėti už pavergtųjų ir pavergiamųjų tautų teises, kovoti už jų teises ir teisetumą, padėti joms atsistatyti laisvomis ir nepriklausomomis valstybėms.

Amerikos lietuvių organizuotoji visuomenė yra laiminga, kad tokį savo nusistatymą Prezidentas Rooseveltas pareiškė jų atstovama (delegacijai) praėjusį antradienį Baltuose Namuose.

Šiuo tarpu tą istoriškąjį įvykį čia trumpai aprašome.

Spalių men. 15 d., 10:45 val. rytą, dešimts mūsų organizacijų vadų ir spaudos atstovų drebančiomis širdimis vyksta į Baltajį Namą pas Prezidentą Rooseveltą su padėkos raštu ir dovanomis. Visiems, žinoma, norisi pasimatyti su savo Prezidentu ir išgirsti jo žodį, kuris šiuo momentu Lietuvai yra labai svarbus.

Delegacija, susidedanti iš L. Šimučio, kun. J. Švagždžio, J. Laučkos (kat. atstovų), P. Pivariūno, K. Karpiaus, M. Vaidylos (tautininkų), P. Grigaičio, P. Bagočiaus, P. Milerio (socialistų) ir J. Zūrio buvo priimta apie 1:30 p.m. ir su juo išbuvo 20 minutų. Gen. Watson pristatė prez. Rooseveltui Lietuvai Gelbėti Tarybos pirmininką L. Šimutį, kuris pristatė Prezidentui visus delegacijos narius. Po to delegacija su Prezidentu nusifotografavo. Tada patsai Prezidentas paėmė į rėmus įdėtą delegacijos paruoštą padėkos raštą kurį jisai pats perskaitė. Pabrėžęs, kad raštas ir gražus ir teisingas, dramatiškai pastebėjo, kad viskas gerai tik… padaryta vieną klaidą: Lietuva nėra praradusi savo nepriklausomybė, bet tik laikiniai ji sutrukdyta. Šią Prezidento pastabą delegacija priėmė griausmingais aplodismentais. Tada Tarybos pirmininkas L. Šimutis pakvietė teisėją Joną Zūrį pasakyti Prezidentui padėką gyvu žodžiu. Tuo pačiu keliu P. Grigaitis, “N-nų” redaktorius pakviestas įteikti delegacijos priruoštas gintarines dovanas Prezidentui ir poniai Rooseveltienei. Tomis dovanomis jisai džiaugėsi, pažymėdamas, kad lietuviai kuomet nors matys ponią Prezidentienę dėvint gintaro karolius.

Gale Prezidentas Rooseveltas pasakė trumpą, bet reikšmingą delegacijai kalbą, iš kurios buvo aišku, kad Jungtinės Valstybės nepakeis savo nusistatymo Lietuvos atžvilgiu ir nepripažins Sovietų Rusijos grobio.

Lietuva esanti, tiesa, maža valstybė, bet yra ir mažesnių už ją ir tai čia pat, Amerikos kontinente, k.t. San Salvador ir kitos, tačiau gyvena nepriklausomu gyvenimu. Atgaus savo nepriklausomybę ir Lietuva.

Patsai Prezidentas, nors jo tėvai seniai Amerikoj apsigyvenę, tačiau jaučia ir meilę ir pagarba savo tėvo kilmės kraštui Olandijai ir motinos kilmės kraštui Belgijai ir negali nelinkėti, kad tos tautos vėl būtų laisvos ir nepriklausomos. Dėl to jis supranta lietuvių ir kitų šiandien laikinai pavergtų tautų jausmą ir neabejoja, kad jos turėtų būti ir bus laisvos ir nepriklausomos.

Toks Prezidento pareiškimas delegatų širdyse sukėlė didelį džiaugsmą ir pasitikėjimą lietuvių tautos ateitimi.

Ar gali būti didesnis lietuviui džiaugsmas kaip girdėti iš didžiosios ir garbingosios Amerikos Prezidento ne tik suraminimo žodžius, bet ir griežtą stovėjimą už atstatymą Lietuvos nepriklausomybės.

———————————————

AMERIKA NEPRIPAŽĮSTA RUSIJOS GROBIO

U.S. PRIPAŽĮSTA PABALTĖS ATSTOVUS

Amerikos nusistatymas pasauliui žinomas

(liepos 24 d. 1940 m. psl. 1)
WASHINGTONAS, liepos 23 d. — Šiandie Jungtinių Valstybių vyriausybė pasmerkė Rusijos okupaciją trijų Pabaltos valstybių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Valstybės posekretorius Welles, spaudos konferencijoj, įspėjo, jog bet koks užsienio vyriausybių “tiesioginis ar netiesioginis” kišimasis į bet kurios Amerikos vyriausybės veiksmus, sutiks “vienbalsį visų Amerikos žmonių pasipriešinimą.”

Sąryšyj su Sovietų veiksmais Pabaltyj, Welles pareiškė, jog Jungtinės Valstybės ir toliau pripažins visų trijų Pabaltos valstybių diplomatines pasiuntinybes Washingtone legaliais pavergtųjų vyriausybių atstovais.

Savo pareiškime Welles pasakė: “Per paskutiniąsias kelias dienas baigiami privesti prie galo iškrypusieji procesai, kuriais stipresnysis jų kaimynas sužiniai nori sunaikinti trijų mažų Pabaltės valstybių — Estijos Latvijos ir Lietuvos — politinę nepriklausomybę ir teritorinį neliečiamumą.

“Šios vyriausybės nusistatymas yra pasauliui žinomas. Jungtinių Valstybių žmonės nusistatę pries plėšikiškus žygius, nežiūrint ar juos vykdo jėga ar grąsinimu jėga.

“Jie taip pat nusistatę prieš vienos valstybės, nežiūrint kaip galingos, kišimąsi į kitos nepriklausomos valstybės, nežiūrint kaip silpnos, naminę santvarką.

“Jungtinės Valstybės stovės už tuos principus, nes Amerikos žmonės įsitikinę, jog nebent doktrinos, kuriose slepiasi šie principai, vėl stovės tautų santykių priekyj, protingumas, teisingumas ir teisė — kitaip tariant, moderniosios civilizacijos pagrindai — negalės išsilaikyti.”

——————————————-

Draugo archyvo nuorodos vedančios į šiuos straipsnius:

1940

www.draugas.org/archyvas-pdf-1940/
…parinkti spalio 16 ir 17d, ir liepos 24 d. numerius.

…tiesioginės nuorodos vedančios į 1940 m. DRAUGAS PDF failus, spalio 16d ir 17 d., ir liepos 24 d.