DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Virginija Petrauskienė.
ADDENDUM:
Nuo lapkričio 17 d., 2020 m. galima visą knygą skaityti internete.
Sekmadienį, lapkričio 11 d. Ateitininkų namuose buvo pristatyta prof. Juozo Skiriaus parašyta knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais”. Šio solidaus leidinio sumanytoja – ilgametė Draugo fondo tarybos pirmininkė Marija Remienė.
Iš Lietuvos atvykęs knygos autorius pasidžiaugė, kad į knygos sutiktuves Ateitininkų namuose susirinko nemažas būrys žmonių. Iš tikrųjų, visiems atsisėsti nepakako iš anksto paruoštų kėdžių. Teko jų dar atnešti. Dalis klausytojų, dar prieš prasidedant knygos pristatymui, suskubo pirkti leidinį, kurį renginio metu kalbėjęs Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas taikliai pavadino moksliniu Lietuvos istorijos paminklu.
Visi JAV lietuvių darbai netilpo į knygą
J. Skirius, prisimindamas knygos atsiradimo pradžią, pasakojo, kad šį veikalą parašyti jam pasiūlė M. Remienė. Profesorius pusę metų svarstė, ar imtis šio nelengvo darbo, abejojo, ar pavyks suvaldyti visą archyvuose sukauptą informaciją apie labai aktyvią JAV lietuvių veiklą, apimančią daugiau nei 100 metų.
Knygos autorius pabrėžė, kad jo darbas atskleidžia tik dalį JAV lietuvių veiklos. Ir ta dalis yra pasakojimas, pagrįstas istoriniais dokumentais, to meto spaudoje pasirodžiusiais straipsniais ir liudininkų prisiminimais apie įvairiapusę tautiečių paramą Lietuvai.
„Knyga buvo planuota ne tokia stora ir ne tokia sunki. Ji turėjo būti 300 puslapių. Išėjo beveik 600 puslapių, tačiau dar liko daug surinktos, bet nepanaudotos įdomios medžiagos”, – sakė J. Skirius. Jis paminėjo, kad nemažai JAV veikusių įvairių lietuvių organizacijų yra sukaupusios vertingos istorinės medžiagos, kuri galėtų tapti ne vieno mokslinio darbo ar istorinės knygos pagrindu.
Iš Amerikos į Lietuvą – milijardai dolerių
Nežinančiam istoriko mokslininko kūrybinės „virtuvės”, sunku patikėti, kad sunkiausia autoriui buvo parašyti trečiąją knygos dalį, kurioje pasakojama apie naujausius – 1990–2018 Lietuvos nepriklausomybės metus. „Jokių to laikmečio tyrinėjimų mane dominančia tema nebuvo. Teko man pačiam tapti pionieriumi, pradėjusiam žingsniuoti tuo keliu”, – kalbėjo knygos autorius.
Minėdamas šaltinius, kuriuose rado daug įdomios ir naudingos savo knygai, J. Skirius padėkojo už suteiktą galimybę padirbėti turtinguose JAV lietuvių archyvuose – LTSC, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname. Taip pat autorius yra dėkingas tautiečiams, gyvenantiems JAV, sutikusiems pasidalyti savo namuose saugoma archyvine medžiaga, kurios nebuvo jokiuose JAV ar Lietuvos archyvuose.
„Per 100 metų iš Amerikos į Lietuvą buvo siunčiami milijardai dolerių įvairiomis paramos formomis – tai ir dovanos giminėms, ir piniginė parama, ir surinkta labdara”, – kalbėjo J. Skirius. Jis sakė pastebėjęs, jog labdaros ir paramos teikimo tradicijos yra perimamos iš kartos į kartą – jos jau prigijo ir tarp naujausios, vadinamosios „tarybukų” bangos atstovų.
Pasėjo sėklą: knygą reikia išversti į anglų kalbą
Kas yra lietuvių tauta? Ar tai vientisas audinys, ar įvairių gabalėlių mozaika? Ar egzistuoja ta vadinamoji globali ar pasaulinė Lietuva? Kaip lietuviai kalbasi vieni su kitais? Šie ir daugiau klausimų kilo R. Vitui, skaitant naująją knygą. Kokios mintys ją perskaičius?
„Gaila, kad nebėra daugelio knygoje aprašytų parapijų, pastatų, organizacijų, ir žinoma, žmonių. Bet nieko šiame pasaulyje nėra amžino. Žvelgiant į lietuvių tautos istoriją – kiekvienas mūsų žingsnis yra svarbus. Po 50 metų mūsų nebebus. Bet mes šiuo metu kiekvienas atliekame savo vaidmenį lietuvių tautos istorijoje”, – kalbėjo R. Vitas.
Jis iškėlė mintį, kad J. Skiriaus knygą „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais” reikia išversti į anglų kalbą: „Mes turime parodyti amerikiečiams, kad lietuviai yra svarbi Amerikos istorijos dalis.”
Panašu, kad tą popietę po R. Vito kalbėjusi M. Remienė šią mintį „priglaudė” ir ėmėsi ją brandinti ir auginti. Grįždama mintimis į pristatomos knygos atsiradimo ištakas, M. Remienė sakė, kad jos neapleido mintis, kaip geriau būtų paminėti Lietuvos nepriklausomybės 100-metį. Knyga apie JAV lietuvių darbus jai pasirodė tinkamiausias būdas tą padaryti. Ji ėmėsi kaupti lėšas, raginti JAV lietuvius prisidėti prie šio leidinio atsiradimo. Ir vėl tautiečiai bei įvairios organizacijos parodė savo susitelkimą: aukojo, kiek kas galėjo – nuo 25 iki 10 000 dolerių. Visų aukotojų sąrašas pateiktas knygos pabaigoje.
„Nebūtų Lietuvos nepriklausomybės ir Kovo 11-osios, jei nebūtų antrosios Lietuvos, esančios JAV, už Atlanto”, – įsitikinusi viena iš aktyviausių šios Lietuvos visuomenės veikėjų M. Remienė. Beje, ši knyga yra septintoji, išleista Draugo fondo tarybos pirmininkės iniciatyva ir paremta aukotojų pinigais.
Kalbėjusieji paminėjo didžiuosius knygos atsiradimo talkininkus: dr. Vitaliją Stravinskienę, dr. Dalią Cidzikaitę, dr. Ramūną Kondratą, Laimą Zulonę ir Audronę V. Škiudaitę, redagavusią šį istorinį veikalą. Knygą išleido leidykla „Savas takas”.
Pykosi ir taikėsi vardan tos Lietuvos
Popietės vedėjas advokatas ir Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) tarybos pirmininkas Saulius Kuprys susirinkusiems pristatė ALT’o archyve saugomo filmo ištrauką, kuri puikiai iliustravo renginio temą – apie JAV lietuvių indėlį į Lietuvos nepriklausomybę.
Filme įamžinti visuomenės veikėjo, žurnalisto Juozo Laučkos prisiminimai apie tai, kaip lietuvių organizacijų atstovų delegacija buvo nuvykusi pas JAV prezidentą Franklin Roosevelt. Tai buvo autentiškas šių istorinių įvykių liudininko pasakojimas apie lietuvių atstovų didelius siekius ir darbus bei žmogiškas silpnybes, neretai pasireiškusias jų visuomeninėje veikloje, kurias pavykdavo nugalėti vardan tos Lietuvos. Beje, tarp popietės svečių buvo ir filmo herojaus dukra Pranutė Domanskienė.
Popietės svečiai rikiavosi į eilę prie J. Skiriaus autografų, vaišinosi, bendravo ir išsiskirstė nešdamiesi į namus ne tik solidų leidinį, bet ir mintį kada nors jį skaityti anglų kalba ir pakviesti skaityti savo pažįstamus amerikiečius.
Stebėti video ankstesnio šios knygos pristatymo Vilniuje, š. m. birželio 19 d.