KL galerijos

Pirmieji puslapiai ,,Kultūra” priedo, su nuorodomis, kurios veda į ištiso priedo PDF-us.

2024-1 …. …. 2023-2 …. …. 2023-1 …. …. 2022-2 …. …. 2022-1 …. …. 2021-2 …. …. 2021-1 …. …. 2020-2 …. …. 2020-1 …. …. 2019-2 …. …. 2019-1 …. …. 2018-2 …. …. 2018-1 …. …. 2017-2 …. …. 2017-1 …. …. 2016-2 …. …. 2016-1 …. …. 2015-2 …. …. 2015-1 …. …. 2014-2 …. …. 2014-1 …. …. 2013-2 …. …. 2013-1

Kaip atsisiųsti Mokslo, Meno, Literatūros priedus:

1) 1949-1007 m: Nuvažiuokite į šio tinklalapio apačią ir parinkite metus. Metų tinklalapiuose MML numeriai paženklinti pagal mėnesio dieną su MML. Kartais pateikiama dvi versijos – viena daryta iš mikrofilmų, o kita skenuota iš originalo (dėka M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos dalyvavimą epaveldas projektui).

2) 2008-2012 m: Nuvažiuokite į šio tinklalapio apačią ir ten rasite 2008-šių metų MML (“Kultūros”) priedus atskirose aplankose. Prieiga prie šių failų reikalauja “Draugo” prenumeratos. Galite nupirkti internetinę prieigą už $15.00 dviem mėnesiam ar $30.00 trim mėnesiams. Nuo 1949 iki 2008 m. MML pagrindiniai straipsnių autoriai ir pavadinimai taip pat pateikiame skaičiuoklės (Excel) formatu. Žiūr. “Kultūra” sub-menu nuorodą: https://www.draugas.org/mml-excel-failai/

3) Paieška geriausia vykdyti vartojant ELASTIC SEARCH, nustatant metus.

  • MML pirmieji puslapiai
………

MML – Kultūros redaktoriai:
1949–1961 m. – kun. dr. Juozas Prunskis;
1961–1982 m. – Kazys Bradūnas;
1982–2001 m. – Aušrelė Liulevičienė;
2001–2007 m. – Danutė Bindokienė;
2002 m. (5 mėn.) ir 2007 m. (6 mėn.) – kun. dr. Kęstutis Trimakas;
2007–2009 m. – Aldona Žemaitytė Petrauskienė.
Nuo 2009 m. – Renata Šerelytė Mendeikienė

 

1984-09-29-PRIEDAS-DRAUGAS.pdf psl. 4.

„Draugo” kultūrinio priedo pradžia

Juozas Prunskis

Draugo dienraščiui šiais metais švenčiant 75 metų jubiliei jų, manyta, kad gal skaitytojams būtų įdomu ir jo šeštadieninio priedo atsiradimo istorija. Todėl kreipėmės į pirmąjį priedo redaktorių kun. dr. Juozą Pruns- kį, prašydami pasidalinti jo atsiminimais iš pirmo priedo dešimtmečio. — Red.

Draugo didžiosios 75 metų sukakties proga dera prisiminti vieną šio dienraščio stiprybę — dėmesį kultūrai. Rūpestingai ir sumaniai iki šiol redaguojamas Draugo kultūrinis priedas dabar yra tapęs tuo brangiu mūsų kultūros kompiuteriu, kur įregistruojami mūsų svarbieji laimėjimai. Tai mūsų kūrybinės pažangos švyturys, rodantis mūsų meno, literatūros, mokslinio darbo gaires.

Šiemet šis priedas švenčia 35 m. sukaktį. Jo pradžia buvo 1949 metų rugsėjo mėnesį. Tada kaip tik buvo pribrendęs laikas jam gimti. Į Ameriką suplaukė gausiai iš tėvynės okupantų išblokštų mūsų mokslininkų, literatų, menininkų. Atvykę į naują kraštą, dar gerai nemokėdami jiems svetimos kalbos, jie buvo labai reikalingi turtingesnio savo informacijų šaltinio, nebepasitenkinančio kasdienybe, o besidominčio ir aukštesnėmis vertybėmis. Draugas, kai tik sužinodavo atvykstančio adresą (o jie buvo skelbiami), tuojau nemokamai pradėdavo siųsti savo laikraštį. Kai kurie, atvykę į naują, bet jiems svetimą gyvenvietę, ir radę ten lietuvišką laikraštį iš džiaugsmo jį bučiuodami priėmė, o vėliau net ir laiškais apie tai pranešė. Dienraščio skaitytojų skaičius augo ir jų tarpe vis didėjo aukšto išsilavinimo intelektualų, kurie ilgėjosi ko nors daugiau. Draugo redakcijos štabas buvo sustiprintas, pakviečiant iš Lietuvos atvykusius dr. Oną Labanauskaitę ir Juozą Prunskį.

Bet daug lėmė ir įtraukimas į administracijos vadovybę a.a. Remigijaus Valaičio. Tai buvo plačių polėkių žmogus. Jis turėjo progos stebėti, kaip Kaune naujai įkurtas dienraštis — XX amžius, paveldėjęs iš Ryto mažiausią prenumeratos skaičių, išaugo į pirmaujantį dienraštį, įtraukdamas įvairių sričių aukštų kvalifikacijų bendradarbius, susiorganizuodamas net specialius korespondentus Stockholme, Romoje, Berlyne, Varšuvoje, kurie kasdien telefonais pranešdavo svarbesnes pasaulio naujienas. Remigijus Valaitis kaip tik suvokė, kad ir Draugui reikia pradėti ką nors naujo ir palinko į kultūrinę pusę, o administratoriaus ir drauge leidėjų balsas juk svarus.

Iš pradžių pasirinkta kuklesnis būdas — kultūros skyrius, kaip tai buvo ir XX amžiaus šeštadienių numeriuose. Šį ryžtą labai šviesiai sutiko mūsų vadovaujantieji kultūrininkai. Lietuvių rašytojų draugijos tuolaikinis pirmininkas Jonas Aistis ir sekretorius Stasius Būdavas atsiuntė raštą, kuriame sakė: „Mus, rašytojus, ypač džiugina Jūsų laikraščio praturtinimas kultūros, meno, mokslo ir literatūros skyriumi. Ilgiausių metų”. Bernardas Brazdžionis atsiliepė su skatinimu į platesnius užmojus:

„Už įvestąjį Literatūros ir meno skyrių Jums bus dėkingi daugelis mūsų rašytojų. Linkėčiau ilgainiui tam skyriui išaugti į atskirą kultūrinį dienraščio „Draugo” priedą. Vis daugėjant čia lietuvių rašytojų ir kultūrininkų skaičiui, vis labiau pasigendame žurnalo, skiriamo grynai literatūros, meno ir kultūros reikalams. Te augdamas ir tobulėdamas Jūsų dienraščio literatūrinis skyrius bent iš dalies tą spragą užpildo”.

Tos viltys gana greitai pildėsi. Jeigu 1949 m. rugsėjo 2 d. buvo pradėtas Draugo penktadienio laidoje spausdinti kultūros skyrius [n.b. pirmasis MML puslapis pasirodė 1949 m. liepos mėn.], tai jau už trejeto savaičių — rugsėjo 24 d. — pasirodė ir visas priedas. Tuo džiaugdamasis vyriausias redaktorius Leonardas Šimutis vedamajame pažymėjo: „Šiandien perduodame į skaitytojų rankas dviejų dalių, 12 puslapių „Draugą”. Bandysime kiekvieną šeštadienį tiek puslapių išleisti. Tenka prisipažinti, kad mūsų sąlygose daromas žingsnis yra gana didelis ir radikalus. Be to, jis pareikalauja daugiau darbo ir pasiaukojimo ne vien tik iš redaktorių, bet ir administracijos ir spaustuvės darbininkų. Bet to darbo nebijome, kad tik duotume skaitytojams didesnį ir turtingesnį dienraštį, šeštadienio numerį, kuomet daugiau laiko skaityti”. Priedas pradėtas Draugui 1949 m., švenčiant 40 m. sukaktį.

Kultūrinį priedą redaguoti buvo pavesta man. Prisipažinsiu, kad tai buvo maloni pareiga. Daugelį mūsų mielų kultūrininkų pažinau ir turėjau ryšių su jais dar nuo tada, kai redagavau dienraštį XX amžių. Bendradarbių verbavimas nebuvo sunkus, nes naujai atvykusieji džiaugėsi atsiradus forumui jiems kultūriniais klausimais pasisakyti. Augo skaitytojų ir bendradarbių ratas. Tik man pačiam buvo sunkumų išsiskleisti. Mat šalia kultūrinio priedo aš turėjau dirbti ir redaguojant kasdieninių Draugo numerių puslapius. Reikėjo atlikti sąvas darbas ir parapijoje.

Stengiausi, kiek galima, apimti platesnes sritis, įtraukti įvairių šakų mūsų pirmaujančius kultūrininkus, rašytojus. Gal tik nebuvo pakankamai plačiai išplėstas dailiajam žodžiui atstovavimas, nes pats nebūdamas tos šakos kūrėjas, mažiau teturėjau ir ryšių su tokiais mūsų kūrybos švyturiais.

(Tegu man bus atleista už drąsą šia proga prisipažinti, kad pirmas mano išspausdintas kūrinys buvo eilėraštis, berods 1922 m., patekęs į Utenos moksleivių laikraštėlį, bet jis buvo toks silpnas, kad redaktorius T. Tilvytis pridėjo pastabą, jog deda tik todėl, kad jame yra gera skautiška mintis; kitoj šakoj — seniai taipgi buvau parašęs jaunimo vaidinimui dramą, kuri buvo nedidelės meninės vertės, bet pastatyta keliuose Aukštaitijos miesteliuose; tai tuo mano visa „dailiojo žodžio” kūryba ir pasibaigė.)

Pirmaisiais naujojo kultūros priedo bendradarbiais buvo jau žinomi mūsų kultūrininkai ir rašytojai: dr. J. Balys, K. Bradūnas, A. Baronas, A. Tyruolis, A. Vaičiulaitis, kun. dr. A. Juška, kun. dr. T. Narbutas, kun. dr. K. Matulaitis, dr. P. Mačiulis, J. Kralikauskas, J. Almis-Jūragis, A. Norimas, J. Aistis, J. Gliaudą, prof. K. Žvirblis, OP, M. Vaitkus, VI. Šlaitas, Bem. Brazdžionis ir daug kitų, kurių skaičius vis augo.

Man beredaguojant kultūrinį priedą, užgulė dar vienas sunkumas: energingas leidėjų atstovas, vyriausias administratorius kun. Petras Cinikas Draugui 1954 m. įgijo lietuvišką radijo valandėlę WOPA stoty. Buvo pavesta man jos programą pravesti, kasdien suplanuojant medžiagą ir važinėjant į stotį tolokai į Oak Park priemiestį, Chicagos vakaruose. Tai buvo nemažai laiko ir jėgų reikalaujantis darbas, sunkinęs kultūros priedo redagavimą.

Laimei, 1961 m. Draugui pavyko atsikviesti vieną iš mūsų pirmaujančių rašytojų — Kazį Bradūną, kuris galėjo atsidėti vien tik kultūros priedo redagavimui. Jo patirtis ir platūs ryšiai, beredaguojant Ateitį, Literatūros lankus, Aidus gražiai padėjo Draugo kultūros priedui augti apimtimi ir svoriu. Kai jis 1982 jau sulaukęs brandesnio amžiaus, pasiryžo pasitrauki, iš Draugo redakcijos ir atsidėti savo kūrybai, jis pasirūpino [įtraukti į ?] kultūros priedo redagavimą Aušrą Liulevičienę. Bradūnas pasistengė ją reikiamai į šias pareigas įvesti ir nuolat, savo patarimais ir kūryba talkinti. Mūsų kultūros priedas per 35 metus pasidarė taip stipriu reguliariu savaitiniu 1aikraščiu, kokio jokia kita tautinė grupė čia išeivijoje neturi.

……