Fotografijų kosmosas naujose parodose Nacionalinėje dailės galerijoje

Algis Vaškevičius.

Lapkričio 9 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytos dvi naujos parodos: išskirtinė Antano Sutkaus fotografijų retrospektyva „KOSMOS” ir lietuvių kilmės amerikiečių fotografo Jono Dovydėno paroda „11 kelionių į Afganistaną”.

Prieš parodos atidarymą buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ir abu autoriai, ir tarptautinė šių parodų kuratorių komanda – Prancūzų instituto Lietuvoje vadovas Jean-Mari Sani, Goethe instituto Lietuvoje direktorius Detlef M. Gericke, taip pat vokietis Thomas Schirmböck, prancūzas Jean-Marc Lacabe, o renginį vedė Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Iškiliausiu Lietuvos, o ir vienu garsiausių ir žinomiausių Europoje fotografu laikomo A. Sutkus retrospektyva „KOSMOS” yra skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Šis žymus fotomenininkas – XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, jo sukurtuose vaizduose atsispindi mūsų šalies ir jos gyventojų veidas.

Pasak parodos rengėjų, iki šiol žiūrovus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės”, kurį A. Sutkus kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. „Kosmos” graikų kalba reiškia visų daiktų ir laiko visumą – tai kažkas daugiau nei galime paprastai pamatyti. Tai puikiai atskleidžia šio autoriaus fotografijų universalumą – jos atspindi žmones, šalį, liūdesį ir džiugesį, dangų ir vandenį, vienatvę, senatvę, džiaugsmą ir žaidimą. Paroda, kurioje rodoma beveik 300 kūrinių ir dalis jų yra niekada nematyti, siūlo naują žvilgsnį į itin vertingą vieno iš Europos fotografijos gigantų kūrybą.

Spaudos konferencijos metu svečiai iš Prancūzijos ir Vokietijos kalbėjo apie A. Sutkaus fotografijų unikalumą, apie tai, kad šis menininkas gerai žinomas tarp meno mylėtojų, o to žinomumo tarp paprastų ir dar jo meno neatradusių žmonių pridės ir šios parodos kelionė kitąmet į Vokietiją bei Prancūziją.

„Autorius yra Lietuvos fotografas, bet kartu jis yra ir garsus visos Europos fotografas, praėjusiais metais įvertinta prestižine fotografijoje dr. Eiricho Salomono premija. Mums buvo tikras malonumas dirbti su juo rengiant šią didžiulę parodą”, – kalbėjo parodos kuratoriai užsieniečiai.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kaune pirmininkas Gintaras Česonis, daug metų bendravęs su A. Sutkumi ir gerai žinantis jo kūrybą sakė, kad Antanas Sutkus yra išties išskirtinė figūra, svarbi visam Lietuvos kultūriniam laukui.

„Šio menininko fotografijos gerai žinomos, nėra lengva jį pristatyti naujai, tad subūrėme tarptautinę komandą, norėdami, kad jo darbai pasiektų ir Vokietiją bei Prancūziją. A. Sutkaus kūryba tiesiog neaprėpiama, tai ištisa visata – iš čia ir kilo parodos pavadinimas. Ją galima pradėti apžiūrinėti bet kurioje vietoje ir iš bet kurio taško ji bus vienodai įdomi. Itin džiugu, kad per ketvirtį amžiaus tai pirmoji tokia išsami muziejinė jo fotografijų paroda”, – sakė G. Česonis.

Jis pasidžiaugė, kad parodai prestižinė Vokietijos „Steidl” leidykla išleido solidų jos katalogą, ir tai pirmasis toks atvejis Lietuvos fotografijos istorijoje. Tikimasi, kad šioje leidykloje pasirodys ir daugiau panašių Lietuvos menininkų katalogų.

Parodos kuratorius T. Tchirmböck pabrėžė, jog Vokietijoje jau prieš trejus-ketverius metus pradėta galvoti apie galimybę surengti A. Sutkaus darbų parodą. Praėjusiais metais čia labai sėkmingai buvo eksponuojami kito gerai žinomo lietuvių fotografo Rimaldo Vikšraičio darbai, o dabar artėja eilė A. Sutkui, kurį kuratorius įvardino kaip vieną didžiausių XX amžiaus Europos fotografų.

Pats A. Sutkus savo kalbą pradėjo sakydamas, jog fotografai neturėtų daug kalbėti – už juos kalba jų fotografijos. Jis pasidžiaugė, kad būtent „Steidl” leidykla išleido parodos katalogą ir sakė, jog tai didelis pripažinimas. Parodos autorius prisiminė, kad dvidešimt metų jis vadovavo Lietuvos fotografų sąjungai, kad ir sovietmečiu garsiausių Lietuvos fotografų darbai įveikdavo geležinę uždangą ir bent jau Rytų Europoje buvo demonstruojami. Lietuvai tapus nepriklausoma, nuo pat 1991-ųjų užsimezgė geri santykiai su Prancūzijos, Vokietijos fotomenininkais, lietuvių darbai keliavo į ten rengiamas parodas.

Savo kalboje menininkas užsiminė, kad iš maždaug tūkstančio fotografijų parodai atrinkta apie 300 darbų. Turbūt daugelis puikiai žino tokius jo darbus kaip „Pionierius”, „Jaunas tėvas”, „Tėvo ranka” ir daugelį kitų, taip pat jo kameros užfiksuotą prancūzų rašytojo Jean-Paul Sartre ir jo draugės Simone de Beauvoir viešnagę Lietuvoje 1965 metais.

A. Sutkaus džiaugėsi, kad kartu su jo darbų paroda surengta ir dar viena paroda „Vienuolika kelionių į Afganis­taną”, kurios autorius – geras bičiulis Jonas Dovydėnas. Pastarasis yra žymaus Lietuvių rašytojo Liudo Dovydėno sūnus, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukęs su tėvais į Vokietiją, o 1949 metais atsidūręs JAV.

1959–1961 metais J. Dovydėnas tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, 1965-aisiais baigė Browno universitetą Providence (anglų kalbą ir literatūrą). 1964–1965 jis mokėsi fotografijos Rod Ailando dizaino institute, 1965–1968 – Ilinojaus technologijos institute, o 1967–1968 m. dirbo Čikagos miesto atkūrimo departamente.

J. Dovydėno nuotraukos buvo spausdinamos žurnaluose The Times, National Geographic, Adventure, Soldier of Fortune, Playboy, Chicago Magazine ir kituose. Jo darbų personalinės parodos kelis kartus buvo surengtos Lietuvoje, ne kartą – Čikagoje, taip pat Washingtone, Maskvoje. Jis sukūrė fotografijų ciklus ir išleido jų fotoalbumus: Nevada: Kelionė (1987), Veidai  (1976), Čikagos  namai (1979), Sugrįžimas į paliktą kraštą (2002) ir kitus. Fotografo kūrinių turi Meno institu­tas Čikagoje, Meno institutas Minnea­polyje, Kongreso biblioteka Washingtone. J. Dovydėnas yra 2007 metais Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtos L. Dovydėno literatūros premijos mecenatas.

Įdomu tai, kad pirmoji jo fotografijų paroda Lietuvoje surengta dar 1982 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos galerijoje. J. Dovydėnas tapo pirmuoju amerikiečiu fotografu, kurio autorinė paroda vyko sovietinėje Lietuvoje. 1989 m. Menininkų rūmuose Vilniuje jis pirmąkart eksponavo savo nuotraukas iš sovietų okupuoto Afganistano.

„Su Jonu Dovydėnu esame pažįstami jau daug metų, tai artimas mano draugas, kurio paramą, globą aš visada jaučiau. Prisimenu 1991 metus, kai lankiausi Čikagoje, viena mano galerija nupirko mano darbų, ir Jonas tada labai daug padėjo. Ta draugystė tęsiasi, jis yra tikrai geras fotografas, daug metų keliavęs į Afganistaną ir ten fotografavęs”, – sakė A. Sutkus.

Reikšmingą J. Dovydėno kūrybos dalį sudaro per bene tris dešimtmečius ir 11 kelionių (1985–2010) į Afganistaną sukauptas dokumentinės fotografijos archyvas. Šių kelionių metu J. Dovydėnas fiksavo afganų kovotojus, civilius, tarptautinių pajėgų karius, o sudėtingos politinės istorijos šalis fotografui tapo grėsmių prisodrintos kasdienybės stebėjimo vieta. Parodoje pristatoma per 130 fotografijų, atspindinčių autoriaus keliones po Afganistaną ir kaimyninį Pakistaną.

„Lietuvoje aš pirmą kartą apsilankiau 1979 metais, ir tada viskas buvo kitaip nei dabar, mane sekdavo ir lydėdavo palydovas. Kodėl aš pasirinkau Afganistaną? Manau, todėl, kad man tos šalies kovotojai prieš sovietų invaziją buvo panašūs į Lietuvos miško brolius, kurie okupuotoje Lietuvoje išėjo į miškus ir priešinosi okupantui. Žinoma, Afganistanas skiriasi nuo Lietuvos, jis yra Texas valstijos dydžio ir kalnuotas. Vietos modžahedai kovojo daug metų, žinoma, jie gavo paramą iš Amerikos, ir sovietams nepavyko jų nugalėti ir po dešimtmečio teko pasitraukti.

1985 metais aš nuskridau ten du kartus, daug fotografavau. Vėliau ten dar grįžau daug kartų, jau tada, kai Amerika kovojo su talibais, ir dariau vis naujas nuotraukas, kol pagaliau atėjo laikas pasakyti „gana”. Kol jis atėjo, teko 11 kartų ten apsilankyti, padaryti tūkstančius nuotraukų. Savo darbuose aš tik parodau, atspindžiu įvykius, o juos vertinti palieku žiūrovui”, – sakė J. Dovydėnas prieš parodos atidarymą.

Parodos atidaryme dalyvavo ir garsus Lietuvos lakūnas Jurgis Kairys. Fotografas užsiminė, kad būtent šiam lakūnui jis perleido savo lėktuvą, kuriuo skraidė daug metų ir ore praleido daugiau kaip 1 400 valandų.

„Skraidžiau nemažai, bet atėjo laikas lėktuvo atsisakyti, nes neturiu tiek laiko ir sveikatos, kaip anksčiau. Tą lėktuvą aš pats ir sukonstravau savo garaže. Dabar jį perėmė Jurgis Kairys, kuris lėktuvą Vilniaus oro uoste remontuoja, atnaujina ir ateityje, jau greitai juo skraidys po Lietuvą – jūs visi jį pamatysite”, – šypsojosi fotografas iš JAV.

Abi naujosios ir tikrai dėmesio vertos parodos Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kitų metų sausio 13 dienos.