Mirties

In memoriam A†A ALGIMANTUI KĖŽELIUI.

„Tikiuosi, kad jaunimas stos į Fondą.“

Lietuvių Fondą pasiekė liūdna žinia – Čikagoje rugpjūčio 23 d. mirė Algimantas Kėželis, teisininkas, visuomenininkas ir vienas Lietuvių Fondo steigėjų.

A. Kėželis gimė 1933 m. liepos 8 d. Krakėse. Studijavo Illinojaus universitete, De Paul universiteto Teisės mokykloje Čikagoje, IL. Studijas gilino John Marshall teisės mokykloje Čikagoje. Vertėsi teisininko praktika „French Kezelis and Kaminiarek“ (prezidentas) bei „Prusik Selby Daley and Kezelis“ korporacijose. Jis taip pat buvo Illinojaus Aukščiausiojo Teismo komiteto instrukcijų prisiekusiesiems rengimo komiteto narys.

Ne mažiau darbų A. Kėželis nuveikė ir dirbdamas JAV Lietuvių Bendruomenėje. Jis buvo JAV LB Krašto valdybos narys, vienas „Santaros-Šviesos“ steigimo grupės narių. Tačiau mums, lietuviams, A. Kėželio vardas liks susijęs su Lietuvių Fondu, į kurio įkūrimo ir organizacinius darbus jis buvo pakviestas dr. Antano Razmos, ir į kurio veiklą įsitraukė nuo pat Fondo steigimosi pradžios.

Po Antrojo pasaulinio karo atvykę į Ameriką, lietuviai suprato, kad, norint čia išgyventi ir konors pasiekti, reikalingos kolektyvinės pastangos. Buvo kuriamos įvairios draugijos, susivienijimai. Kuriant daugybę fondų buvo prieita išvados, kad reikalingas vienas fondas, o ne daugybė grupelių. Po ilgų pokalbių, susitikimų pasisekė rasti visiems prieinamą kompromisą ir įsteigti Lietuvių Fondą. Greit išryškėjo faktas, kad Lietuvių Bendruomenė būtų tokiam kuriamam fondui reikalinga. Ji galėjo vykdyti vajus, surasti Fondui pinigų.

Teisininkas A. Kėželis ėmėsi darbo – rašė Fondo įstatus ir rūpinosi Fondo inkorporavimu. Kad tai padarytų, teisininkas peržiūrėjo daugybę įvairių organizacijų įstatų, atsižvelgė į kūrėjų planus ir svajones. Gana komplikuotas buvo Lietuvių Bendruomenės įtraukimas į įstatus, nes reikėjo atidžiai žiūrėti, kad nepakenktum mokesčių įstatymams, neapmokestinimo (Tax exempt) statusui. Šį klausimą teisininkas A. Kėželis taip pat išsprendė, supratęs, kad Lietuvių Bendruomenė yra užnugaris Lietuvių Fondui.

Fondui pradėjus veikti, Lietuvių Bendruomenės skyriai ruošė vajus, rinko pinigus Fondui. Čia vėl iškilo klausimas – ar surinktas kapitalas turi būti neliečiamas, ar lietuvybė turi būti remiama iš palūkanų, o gal visus surinktus pinigus išdalinti? Ir čia lemiamą žodį tarė Fondo steigimo iniciatoriai ir teisininkas A. Kėželis. Jų patarimu buvo nutarta kurti Fondą, kuris tarnautų ilgesniam laikotarpiui, o lietuvybė būtų remiama iš palūkanų.

Šiandien, žvelgiant iš beveik 65-erių metų tolumos, sunku suvokti, kaip gerbiamas advokatas sugebėjo sukurti LF įstatus, kurie, patvirtinti JAV Lietuvių Bendruomenės, be didelių pakeitimų jau beveik 65 metus nusako LF veiklą ir jo siekius.

„Įstatai yra pakankamai lankstūs, kad galėtų atitikti gyvenimo reikalavimams. Aš didžiuojuosi tuo. Kuo mažiau specifinių taisyklių, tuo geriau įstatymas veikia. Pažiūrėkite į Amerikos Konstituciją. Tad ruošiant įstatus, tas detales reikėjo numatyti, nesismulkinti. Toks buvo mano patyrimas ir toks buvo mano projektas“, – interviu su gerb. teisininku, išspausdintame 2022 m. kovo 19 d. „Drauge“, sakė A. Kėželis.

Į tame pačiame „Draugo“ numeryje pateiktą klausimą, koks, jo nuomone, tolesnis LF likimas, A. Kėželis atsakė: „Neišvengiamas klausimas – turėti naujų narių. Reikia galvoti, kaip padidinti žmonių skaičių, turinčių teisę balsuoti. Tikiuosi, kad jaunimas stos į Fondą.“ Su tuo tikėjimu liekame ir mes, Lietuvių Fondas.

Atsisveikindami su ryškų pėdsaką palikusiu Algimantu Kėželiu, tikime, kad laikas nenuneš šviesaus jo atminimo į užmarštį – jis visiems laikams liks Lietuvių Fondo narių atmintyje ir širdyse.

Lietuvių Fondas reiškia nuoširdžią užuojautą Algimanto šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė jį pažinti bei dirbti kartu.

A. Kėželis bus palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse. Laidotuvės – privačios.

Lietuvių Fondas.

Su liūdesiu pranešame, kad šių metų birželio mėnesį mirė žmona, mama, močiutė, skautė, pasaulio keliautoja ir dantų gydytoja A†A Dr. DANUTĖ VENCKUTĖ GIEDRAITIENĖ (1941–2026).

Gimė Lietuvoje, Vabalninko miestelyje. Jos tėvas Jonas Venckus buvo policininkas ir nuovados viršininkas. Mama Bronė Vasiliauskaitė buvo mokytoja. Danutė turėjo tris brolius – Romą, Laimį ir Juozą, kurie mirė anksčiau.

Kaip ir daug kitų lietuvių, Danutės šeima 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje keliose vietose, iš kurių paskutinioji – Garmisch-Perkenkirschen, prie Alpių kalnų. Į Ameriką atvyko 1949 m., apsistojo Bostone. Jų globėjai buvo Razvadauskų šeima.

1966 m. Danutė baigė Tufts universitetą, kuriame įgijo dantų gydytojos specialybę (DMD).

Tais pačiais metais susituokė su Rolandu Giedraičiu, kuris taip pat buvo dantų gydytojas. Kadangi tuo metu vyko Vietnamo karas, Rolandas savanoriškai įstojo į Amerikos kariuomenę ir kaip kapitonas tarnavo dantų gydymo dalinyje.

Rolandas tarnavo dvejus metus Ft. Monmouth, NJ, o Danutė dirbo dantų gydytoja netolimoje ligoninėje. Vyrui sėkmingai atlikus karinę prievolę, šeima nutarė kraustytis į Californiją, kur Danutės du broliai dirbo inžinieriais. Los Angeles mieste Danutė ir Rolandas įkūrė savo privačią dantų gydymo kliniką, kurioje abu kartu sėkmingai dirbo iki pensijos. Giedraičiai užaugino tris vaikus – dvi dukras Andrea ir Teresę bei sūnų Vincentą.

Danutė buvo uoli skautė. Ėjo tuntininkės ir stovyklos viršininkės pareigas. Su šeima mėgo keliauti ir stovyklauti. Aplankė Aliaską, Meksiką, važiavo per visą Ameriką. Su vyru Rolandu yra užkopusi į aukščiausią JAV Mt. Whitney, CA, viršukalnę. Keliavo ir po pasaulį: Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Europos šalis. Ypač dažnai lankėsi Lietuvoje, kur sūnus Vincentas profesoriavo Vilniaus universitete.

Danutė paliko nuliūdusius vyrą Rolandą, dukras Andrea ir Teresę, sūnaus (a. a.) Vincento žmoną Ingą, septynias anūkes Kariną, Vestą, Aistę, Vidą, Gretą, Ūlą, Pajautą ir vieną anūką Margirį, daug draugų, giminių ir kolegų.

Laidotuvių apeigos vyks rugsėjo 27-ąją, Los Angeles Šv. Kazimiero bažnyčioje. Vietoje gėlių siūloma aukoti skautėms Gražinietėms.

Miela Danute, ilsėkis ramybėje!

Vyras Rolandas, dukros Andrea ir Teresė.

Pedagogė, mokytoja A†A Ses. DOLORINE M. LOPEZ SSC.

Mūsų mylima seselė mirė šiais metais rugpjūčio 17 d., sulaukusi 98-erių metų. Vienuolės įžaduose išgyveno 71-erius metus.

Seselė Dolorine mokytojavo All Saints, Immaculate Conception, Our Lady of Vilna/St. Paul, St. George and Providence of God pradžios mokyklose Čikagoje; St. Mary’s in Custer, MI; St. John’s in Roswell and Our Lady of Guadalupe in Clovis, NM. Ji dirbo Švento Kryžiaus ligoninėje Čikagoje kaip pacientų užtarėja.

Giliai nuliūdę liko: jos brolis Johnny su žmona Margaret Lopez, brolienės Theresa Lopez, Selia Lopez, Metos Lopez, daug dukterėčių ir sūnėnų ir Šv. Kazimiero seselės.

Seselė Dolorine buvo a. a. Miguel Lopez ir a. a. Julia Calderon Lopez duktė; a. a. Joe L. Lopez, a. a. Efren Lopez (Angelina), a. a Fidel Lopez (Rosa), a. a. Joe Raymond Lopez, a. a. James Lopez, a. a. Isabel Isch (John) ir a. a. Cecilia Bohannon (Arthur) sesuo.

Atsisveikinimas su velione vyks antradienį, rugpjūčio 25 d., 10:30 val. r. Franciscan Village koplyčioje 1270 Village Dr., Lemont, kurioje 11:30 val. r. bus aukojamos šv. Mišios už jos sielą.

Po šv. Mišių velionė bus palaidota Šv. Kazimiero kapinėse.

Vietoje gėlių prašome aukoti SSC Retirement Fund, www.sistersofstcasimir.org ar 2601 W. Marquette Road, Chicago, IL 60629.

Nuliūdusios Šv. Kazimiero seserys.

Laid. direktorius Palos-Gaidas 708-974-4410 arba www.palosgaidasfh.com.

A†A BANIUTĖ MAŠIOTAITĖ KRONIENĖ mirė 2026 m. rugpjūčio 12 d., sulaukusi 96-erių metų.

Gimė 1929 m. lapkričio 9 d. Kaune. Anksčiau į amžinybę iškeliavo jos mylimas vyras a. a. Romualdas ir sūnus a. a. Romas.

Giliai nuliūdę liko: duktė Sigita su vyru Steve, anūkas Rick su žmona Pam ir proanūkiu Jake, anūkė Auksė Kristy ir proanūkė Kairi.

Baniutė buvo tikra Lietuvos patriotė – jos širdis visuomet priklausė gimtajam kraštui. Ji mėgo pasakoti istorijas ir domėjosi istorija, mylėjo gėles, gamtą ir visus gyvūnus, o ypač – savo kates. Baniutė buvo darbšti ir aktyvi: prisidėjo prie Pasaulio lietuvių centro įkūrimo, jau pačioje pradžioje paaukodama dosnią auką ir vėliau telkdama lėšas. Kartu su vyru Romualdu ji ypač mėgo rengti bingo vakarus lėšų telkimui. Baniutė nuo mažens priklausė skaučių organizacijai. Ji rėmė „Vaikų vartus į mokslą“ ir kitas lietuviškas organizacijas.

Ji buvo gera žmona, duktė, teta, motina, močiutė ir draugė. Nunėrė šimtus kūdikių antklodėlių ir kepuraičių. Buvo aistringa skaitytoja ir mylėjo „Draugą“. Jos mėgstamiausia vieta buvo gėlynas, kurį pati prižiūrėjo ir ravėjo. Ji išliko stipri iki paskutinės dienos. Iškeliavo iš šio pasaulio su viltimi vėl susitikti su artimaisiais danguje.

Laidotuvės vyks Pal. Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte. Šv. Mišios aukojamos spalio 3 d., 11 val. r. Laidotuvės privačios.

Vietoje gėlių šeima prašo aukoti Lemonto Pal. Jurgio Matulaičio misijai arba Kronų šeimos įsteigtam koledžo fondui Kairi Mast (Kronas College Fund for Kairi Mast).

Liūdinti šeima.

A†A VYTAUTAS POVILAS NORVILAS staiga mirė savo namuose, Downers Grove, IL 2026 m. rugpjūčio 8 d.

Gimė 1952 m. spalio 8 d. Čikagoje, Povilo ir Onos (Ūselytės) Norvilų (a. a.) šeimoje, buvo jauniausias iš penkių brolių ir dviejų seserų.

Liko giliai nuliūdusi žmona Donna, broliai Algis ir Kęstutis Norvilai su šeimomis ir sesuo Liucija Shlikas su šeima, a. a. brolių Stasio ir Kazio Norvilų ir sesers Gražinos Eringienės šeimos, pusbroliai, pusseserės Viktorija ir Minas Norvilai Michigane, Algis ir Danutė New Yorke bei daug giminių Lietuvoje.

Vytautas baigė Mergelės Marijos mokyklą Čikagoje, Šv. Ritos gimnaziją ir De Paul universitetą, kur įgijo matematikos ir informatikos technologijos bakalauro ir magistro laipsnius.

Vytauto Norvilo šermenys vyks penktadienį, rugpjūčio 14 d. Pal. Jurgio Matulaičio misijoje. Atsisveikinimas – 10 val. r., šv. Mišios – 11 val. r. Velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Liūdinti šeima.

Su giliu liūdesiu pranešame giminėms, draugams ir pažįstamiems, kad šių metų liepos 30 d., sulaukusi brandaus amžiaus, į amžiną gyvenimą iškeliavo humanitarė ir menininkė A†A ALDONA GYLYTĖ MINELGIENĖ.

Aldona gimė ir augo Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu Gylių šeima šelpė ir gelbėjo tris žydų šeimas nuo nacių persekiojimo. Izraelio Respublika vėliau pripažino Gylių humanitarizmą, juos apdovanojo ir jų garbei Jeruzalėje, Teisingųjų alėjoje, pasodino medį. Atvykusi į Ameriką, Gylių šeima įsikūrė Bridgeporto rajone Čikagoje, kur tėvai Gyliai atidarė Healthy Food restoraną.

Visą gyvenimą Aldonai labai rūpėjo padėti vargstantiems. Ji su mama Aleksandra Gyliene 1958 m. aktyviai dalyvavo įsteigiant Lietuvos Dukterų labdaros organizaciją. Su savo brangiu vyru Antanu persikėlusi nuolatiniam gyvenimui į Washingtono valstiją, Aldona vėliau įsteigė Lietuvos Dukterų skyrių Seattle, kuris aktyviai tebeveikia nuo 1975 m. Jos antroji aistra buvo menas: Aldonos tapyba buvo ne kartą įvertinta ir premijuota, o Minelgų namai tapo tiesiog meno galerija.

Minelgai lietuviška dvasia užaugino dukrą Kristiną ir sūnų Povilą, kurie perėmė tėvų idealus. Jiems, jų sutuoktiniams, vaikams, anūkams bei giminėms, visiems, kurie pažino, gerbė, brangino ir mylėjo Aldoną, reiškiame gilią užuojautą ir kartu liūdime. Tegul ilsisi ramybėje.

A. a. Aldonos Minelgienės šviesiam atminimui pagerbti, šeima kviečia aukoti Seattle Lietuvos Dukterų draugijai (Daughters of Lithuania). Aukas siųsti valdybos narei Rimai Kulikauskaitei, 8023 19th Ave NE, Seattle WA 98115. Nuoširdžiai ačiū.

Lietuvos Dukterų draugijos Seattle skyrius.

A†A LAIMA PRANCKUS mirė š. m. liepos 10 d. po ilgos ir sunkios ligos.

Gimė 1959 m. gruodžio 21 d.

Nuliūdę liko: duktė Arūnė Pranckutė; sesuo Daiva Žilinskienė; sūnėnai Pranas Žilinskas ir Karolis Žilinskas; svainis Vidas Žilinskas; teta Silvija Paškevičienė; dėdė Pranas Paškevičius; pusbrolis Paulius Paškevičius ir daug brangių draugų, kurie jai buvo kaip šeima. Ji taip pat palieka savo mylimą šuniuką Archie, kuris atnešė jai neišmatuojamą džiaugsmą ir draugystę. Laima labai mylėjo Archie, o jis mylėjo ją taip pat ištikimai.

A. a. Laima buvo a. a. Prano Bilaičio ir a. a. Kristinos Stefanijos Bilaitienės duktė; a. a. Alfonso Pranckaus ir a. a. Thomas E. Kollar žmona ir a. a. Valdo Bilaičio sesuo.

Apsupta meilės, ji išėjo į Amžinybę, palikdama nepaprastos stiprybės, nepajudinamos meilės ir nesavanaudiškai kitiems aukotos širdies palikimą.

Laima buvo viena stipriausių moterų, kurias kada nors pažino ją mylėję žmonės. Net sužinojusi skaudžią diagnozę, ji toliau kiekvieną dieną pasitiko su malone, ištverme ir rūpesčiu aplinkiniais. Nešdama naštą, kurią mažai kas galėjo iki galo matyti, ji vis tiek teikė padrąsinimą, paguodą ir meilę savo šeimai ir draugams. Jos drąsa pasireiškė ne tik tuo, kaip drąsiai ji ištvėrė ligą, bet ir švelnumu, dosnumu bei tikėjimu, su kuriuo ji toliau rūpinosi kitais.

Mylima mama, dukra, sesuo, teta ir draugė Laima savo meile paveikė artimiausių žmonių gyvenimus. Ji bus prisimenama dėl savo tylios stiprybės, ryžtingos dvasios, šiltos širdies ir nesuskaičiuojamų būdų, kaip ji privertė kitus jaustis rūpestingais. Jos buvimas šalia buvo dovana, o meilė, kurią ji dovanojo, amžinai išliks visų ją pažinojusių širdyse.

Velionė bus pašarvota ketvirtadienį, liepos 16 d. nuo 3 val. p. p. iki 8 val. v. Petkaus laidojimo namuose (12401 S. Archer, Lemont, IL.). Laidotuvių šv. Mišios už jos sielą bus aukojamos penktadienį, liepos 17 d., 9:30 val. ryto Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Visi, kurie pažinojo ir mylėjo Laimą, kviečiami prisijungti prie jos šeimos maldoje, atmintyje ir padėkoje už jos gražų gyvenimą.

Tegul Laima ilsisi amžinoje Kristaus ramybėje, o jos atminimas amžinai bus palaimintas.

Nuliūdusi šeima.

Laidot. direkt. Donald M. Petkus, 800-994-7600 arba www.petkusfuneralhomes.com.

A†A JONAS A. NALIS mirė š. m. birželio 11 d. Burr Ridge, IL.

Gimė 1940 m. spalio 23 d., Lietuvoje, Tauragėje.

Gyveno Burr Ridge, IL, anksčiau, Clarendon Hills, IL. Nuliūdę liko: žmona Janina; sūnus Vince su žmona Jessica; duktė Alisa su vyru Gitu Jameikiu; anūkai Tomas, Kovas, Tadas ir Vija; broliai Vytas ir Gintas; dukterėčios Daina ir Kima.

A. a. Jono laidotuvės įvyko trečiadienį, birželio 17 d. Šv. Mišios už jo sielą buvo aukojamos Pal. Jurgio Matulaičio misijoje.

Velionio vardu galima aukoti šv. Mišioms arba Pal. Jurgio Matulaičio misijai.

Prašome draugus, gimines ir pažįstamus prisiminti velionį savo maldose.

Nuliūdę artimieji.

Laidot. direkt. Donald Michael Petkus, 800-994-7600 arba www.petkusfuneralhomes.com.

A†A VIDA BUTĖNAITĖ ŠILIENĖ mirė š. m. birželio 9 d., sulaukusi 95-erių metų.

Gimė 1930 m. Lietuvoje, Ukmergėje.

Gyveno Čikagoje, Brighton Parko ir Garfield Ridge apylinkėse.

Nuliūdę liko: sūnūs Algirdas ir Darius su šeimomis.

1944 m. su tėvais – kpt. Juozu Butėnu (a. a.) ir Filomena Grybauskaite Butėniene (a. a.) bei vyresne seserimi Alge Šležiene (a. a.) ir jaunesniu broliu Zenonu (a. a.) pasitraukė į Vakarus.

1952 m. ištekėjo už Vytenio Šilo (a. a.) ir sukūrė šeimą. Sūnūs – Algirdas ir Darius.

Baigė verslo statistikos vadybos mokslus. Penkiolika metų dirbo Federal Milk Market administratoriaus biure, Čikagos centre. Vėliau, 23 metus dirbo lietuviško dienraščio „Draugas“ redakcijoje ir leidykloje. Ji aktyviai dalyvavo lietuvių mokyklų tėvų komitetų veikloje ir prisidėjo prie įvairių išeivijos renginių organizavimo. Pasirodžius pirmiems atšilimo ženklams Tėvynėje, dar iki Sąjūdžio laikų, su bendraminčiais vežė išeivijoje išleistas knygas ir straipsniusį Lietuvą.

Palaidota Šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje, šalia savo tėvų ir vyro. Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus prisiminti a. a. Vidą savo maldose ir mintyse.

Nuliūdusi šeima.

A†A ARVYDAS BARZDUKAS

Sekmadienį, birželio 7 dieną, būdamas 92 metų, mirė architektas, visuomenininkas, ištikimas lietuvių bendruomenės veikėjas, mylimas vyras, tėvas, senelis ir draugas Arvydas Barzdukas.

Arvydas gimė 1934 m. Kaune. Jo gyvenimą paženklino Antrojo pasaulinio karo sukrėtimai ir naujo gyvenimo galimybės Amerikoje. Mokėsi Eichstätto lietuvių gimnazijoje Vokietijoje, vėliau su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Baigė Holy Name gimnaziją Clevelande, Ohio. 1957 m. Case Western Reserve universitete įsigijo architektūros bakalauro laipsnį.

Daugiau kaip penkis dešimtmečius vertėsi architekto praktika. Turėjo architekto leidimus Virginia, Maryland ir Pennsylvania valstijose bei Washington, DC. Buvo Amerikos Architektų Instituto (AIA) narys. Arvydas buvo kolegų ir klientų gerbiamas už profesionalumą, sąžiningumą ir atsidavimą savo darbui. Tarnavo JAV kariuomenėje. Vėliau dėstė architektūrą Northern Virginia Community College.

Visą gyvenimą Arvydas dosniai skyrė savo laiką visuomeninei, švietimo ir labdaros veiklai. Daugelį metų aktyviai dirbo lietuvių organizacijose įvairiose renkamose ir skiriamose pareigose. Savo darbu prisidėjo prie lietuviškų institucijų stiprinimo, lietuvių kultūros puoselėjimo ir Lietuvos laisvės bei nepriklausomybės siekių rėmimo. Ypač reikšmingos buvo jo pastangos Lietuvai atkuriant nepriklausomybę.

Sujungdamas profesines žinias ir meilę Lietuvai, Arvydas daugelį metų talkino Lietuvos Respublikos ambasadai Washingtone. Jis konsultavo pastato priežiūros, remonto ir plėtros klausimais bei prisidėjo prie įvairių projektų įgyvendinimo. Už nuopelnus Lietuvai jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.

Arvydas taip pat ilgą laiką buvo JAV plaukimo federacijos (USA Swimming) narys. Dirbo plaukimo taisyklių komitetuose, buvo išrinktas į organizacijos tarybą, teisėjavo nacionaliniuose čempionatuose ir olimpinių žaidynių atrankos varžybose. Už išskirtinę savanorišką veiklą ir vadovavimą 2004 m. jam buvo skirtas USA Swimming apdovanojimas – aukščiausias organizacijos apdovanojimas ne sportininkui.

Arvydas kartu su žmona Daiva 64 metus buvo ištikimi Šv. Pilypo katalikų bažnyčios nariai.

Be profesinių ir visuomeninių darbų, Arvydas mokėjo džiaugtis paprastais kasdienybės dalykais. Jis tvarkė Lietuvių Bendruomenės įstatus ir plaukimo taisykles. Mėgo gramatiką ir senamadiškus juokelius. Rytus pradėdavo skaitydamas „The Washington Post“ ir mėgo prisidėti prie viešojo pokalbio, gausiai rašydamas laiškus redakcijai. Vaikščiodamas po Holmes Run Acres rajoną niekada nepraeidavo pro šunį jo nepasveikinęs – pažinojo juos visus vardais ir žinojo jų būdus. Mėgo operą ir teatrą. Su nuoširdžiu džiaugsmu parėmė jaunus žmones, besistengiančius ir siekiančius geriausio sporte, scenoje ir gyvenime.

Didžiausias Arvydo gyvenimo turtas ir pasididžiavimas buvo jo šeima. Amžinybėje jau ilsisi jo tėvai Stasys ir Albina Barzdukai, brolis Gytis. Liūdesyje liko daugelį metų mylima žmona Daiva Kuodytė Barzdukas, vaikai Audrius (Rose) Barzdukas, Lina (Jeff) Bey, Rima (Lance) Acord bei sesuo Aušra Babickas. Jis buvo mylintis ir atsidavęs senelis Marai Ritterbush ir Oliviai Collins, Gusui ir Pearl Acord bei Milai, Rasai ir Rimui Barzdukams. Didžiausią džiaugsmą jam teikė laikas, praleistas su anūkais, kurių pasiekimais jis didžiavosi, o jų meilė ir bendrystė praturtino jo gyvenimą daugybe laimingų ir brangių akimirkų.

Arvydas bus prisimenamas dėl savo dosnumo, išminties, ramaus ryžto, intelektinio smalsumo, pilietiškumo ir nepajudinamo atsidavimo šeimai, tikėjimui, bendruomenei ir savo kraštui. Nesvarbu, ar jis patardavo jaunam specialistui, savanoriaudavo jam rūpimoje organizacijoje, teisėjaudavo plaukimo varžybose, rašydavo apgalvotą laišką redakcijai ar sveikindavo kaimynystės šunį Holmes Run Acres rajone, viską darė su prasme, entuziazmu, gerumu ir sąžiningumu.

Jo palikimas gyvas organizacijose, kurias jis stiprino, žmonėse, kuriuos įkvėpė, ir šeimoje, kurią taip giliai mylėjo.

Šermenys ir laidotuvių apeigos vyks St. Philip Catholic Church bažnyčioje (7500 St. Philip Court, Falls Church, Virginia) 2026 m. birželio 18 d., ketvirtadienį. Lankymas prasidės 10 val. r., atsisveikinimo žodis bus sakomas 10:30 val. r., laidotuvių šv. Mišios prasidės 11 val. ryto. Po šv. Mišių visi kviečiami į vaišes restorane Godfrey’s, adresu 421 West Broad Street, Falls Church, Virginia.

Vietoje gėlių šeima prašo aukoti Arvydo atminimui Lietuvių Fondui (Lithuanian Foundation, Inc.).

Amžiną atilsį duok mirusiam, Viešpatie.

Nuliūdę artimieji.