Su liūdesiu pranešame, kad 2020 m. liepos 3 d. Buenos Aires mieste, eidamas 85-uosius metus mirė A†A ALGIMANTAS RASTAUSKAS.

Gimė 1935 m. kovo 5 d. Biržų rajone, Vabalninke. Ten gyveno su tėvais Baliu ir Ona (Vasiliauskaitė) Rastauskais ir broliu Vytoliu iki Antrojo pasaulinio karo, kurio metu šeima buvo priversta pasitraukti į Vokietiją. Ten gyveno Gross-Hesepe pabėgėlių stovykloje, kol 1948 m. emigravo į Argentiną.

Dideliame liūdesyje liko: žmona Nelida (Stasytė), dukros – Ariana su vyru Gintaru Kairevičiumi, Daniela su vyru Gailiu Draugeliu; anūkai – Martynas Kairevičius, Lukas ir Ignas Draugeliai; dukterėčia Stacy su vyru Stephen Bretherton, jų vaikai William ir James Bretherton.

Algimantas lankė pradžios mokykla Vabalninke. Pabėgėlių stovykloje Vokietijoje baigė pradinį mokslą ir pradėjo mokytis lietuvių gimnazijoje. Vėliau mokslus tęsė Buenos Aires, kur 1965 m. Argentinos Technologijos universitete įgijo elektros inžinerijos diplomą. IIgus metus dirbo inžinieriumi tarptautinėse bendrovėse „Otis”, „Pirelli” ir „Siemens”.

Jis buvo iškilus Argentinos Lietuvių Bendruomenės veikėjas, dažnai atstovaudavo jai įvairiuose renginiuose ir nuolat paremdavo išeivijos lietuvių organizacijų veiklą. Jis buvo skautas vytis, vyrų ansamblio „Aitvaras” bei tautinių šokių ir dainų ansamblio „Daina” narys, „Rambyno” šokių grupės vedėjas, VII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso Pietų Amerikoje ruošos komiteto patarėjas. Labai mėgo bendrauti su draugais, vertino lietuviškus papročius, meną, muziką ir kultūrą, o ypatingai mylėjo Lietuvos gamtą. Savo gyvenimu ir nenuilstama veikla jis liudijo meilę Lietuvai ir buvo didelis jos patriotas.

Daugiau nei 20 metų Algimantas dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, siekdamas kurti bei tvirtinti Lietuvos ir Argentinos bendradarbiavimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Algimantas buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Argentinai (1992–2000 m.). Jis dirbo diplomatinį darbą atkuriant Lietuvos santykius su šia šalimi. Jis taip pat dirbo konsulinį darbą, padėdamas lietuvių kilmės argentiniečiams suartėti su tėvyne Lietuva. 2000 m. Algimantas padėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai įsteigti vienintelę Lietuvos ambasadą Pietų Amerikos žemyne. Konsulinių reikalų patarėju dirbo iki 2012 metų.

Už nuopelnus Lietuvai, pasižymėjimą uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ir visuomeninėje veikloje, 1996 m. jam buvo įteiktas apdovanojimas – Lietuvos Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, 2009 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė apdovanojimą „Lietuvos Tūkstantmečio Žvaigždė”.

Kviečiame prisiminti a. a. Algimantą savo maldose. Nuliūdusi šeima.

A†A PETRAS JADVIRŠIS mirė š. m. birželio 30 d. savo namuose Orland Park, IL. Gimė 1922 m. Panevėžio apskrityje, Lietuvoje. Amerikoje išgyveno 60 metų.

Nuliūdę liko: dukterėčia Lydia Griauzdienė bei jos vaikai Rima ir Julius su šeima; sesers dukra ir brolių vaikai Lietuvoje; giminaitė Genutė Juodikienė; artimos draugės a.a. Liucės Maldūnienės šeima.

Priklausė Lietuvos vyčiams, panevėžiečių klubui, JAV Lietuvių Bendruomenei.

Šv. Mišios už velionį buvo atnašautos liepos 3 d., penktadienį, Pal. J. Matulaičio misijoje Lemonte. Velionis palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse. Nuoširdžiai prašome gimines, draugus ir pažįstamus prisiminti velionį savo maldose. Nuliūdę artimieji.

A†A ALGIRDAS DADIS BIRUTIS mirė 2020 m. birželio 28 d. Scottsdale, Arizonoje, sulaukęs 92 metų. Gimė 1928 m. birželio 5 d. Kaune, Lietuvoje.

Ilgus metus dirbo Continental Can bendrovėje, o išėjęs į pensiją, gyveno Čikagos priemiesčiuose. Pastaruosius keletą metų gyveno pas sūnų Scottsdale, Arizonoje. Buvo vedęs Jolitą Gražulytę ir augino du sūnus: Rimantą ir Andrių.

Nuliūdę liko: sūnus Andrius su žmona Debra ir sūnumi Alexander; brolis Jurgis su žmona Danguole, sūnėnai: Tadas Birutis su žmona Rima, Paulius su vaikais Krista, Tomu ir Luku, dukterėčia Adria Neverauskienė su vyru Vidu ir vaikais Kovu, Gyčiu ir Evalina; dukterėčia Ligija Silano ir sūnėnas Stasys Birutis.

A. Birutis su tėvais iš Lietuvos pasitraukė į vakarus 1944 metais. 1949 m. atvyko į JAV. Prasidėjus Korėjos karui, dvejus metus tarnavo Amerikos kariuomenėje. Grįžęs baigė Polytechnic Institute of Brooklyn, įgydamas chemijos inžinerijos specialybę.

Didelę savo gyvenimo dalį jis skyrė sportui. Labai mėgo žaisti krepšinį. Pasižymėjo žaisdamas Scheinfeldo „Kovo”, kariuomenės pulko rinktinėje, koledžo komandoje ir New Yorko lietuvių atletų klube.

1948 m. su lietuvių krepšinio rinktine buvo išvykęs į Prancūziją, kur rungtyniavo prieš stipriausias Prancūzijos miestų komandas. Varžybų rezultatai stulbinantys – laimėta 15 rungtynių iš 16. Prancūzų Mulhouse L’Esperance komanda pakvietė Dadį pasilikti ir žaisti komandoje bei ją treniruoti. Mulhouse laikraštis Dadį apibūdino kaip „Fred Astaire” – dramatiškas ir stebinantis. Treniravo jaunus lietuvius krepšininkus.

Prisimenant linksmą, draugišką lietuvį vietoje gėlių šeima siūlo aukoti Raseiniuose statomam partizanų paminklui. Aukoti galima per Tautos Fondą. Čekius rašyti:

Lithuanian National Foundation Inc.
307 West 30th Street
New York, NY 10001
Memo: Algirdo Biručio atminimui.

Dadį mylinti šeima.

A†A ADELĖ LIETUVNINKIENĖ mirė 2020 m. birželio 24 d., sulaukusi 88 metų. Gimė 1932 m. birželio 12 d. Ylakiuose, Lietuvoje. Gyveno Lemonte, IL, anksčiau Palos Park ir Hickory Hills.

1951 metais atvyko į Ameriką, gyveno Cicero mieste, kur ir susipažino su Kazimieru Lietuvninku. Už jo ištekėjo 1957 m. Vėliau šeima įsikūrė Marquette Parke ir užaugino tris vaikus.

Nuliūdę liko: sūnus Vytenis, marti Elzytė; sūnus Gintaras, marti Dalia; dukra Žibutė Pranckevičienė (žentas
a. a. Pranas Pranckevičius); anūkai – Julius, Andrius, Lina, Vija ir Dovas Lietuvninkai, Juozas, Emilija ir Alena Pranckevičiai. A. a. Adelė buvo a. a. Kazimiero Lietuvninko žmona ir a. a. Jono Juškaus sesuo.

Adelė garsėjo kaip nepaprastai gera šeimininkė ir tortų kepėja. Kartu su vyru Kazimieru buvo ilgamečiai „Neringos” ir „Nidos” restoranų Marquette Parke savininkai.

Adelė daug metų dalijosi savo kulinariniais gabumais su įvairiomis organizacijomis. Šeimininkavo Rako ir Dainavos stovyklose, kepė Užgavėnių blynus, ruošė Ateitininkų Kūčias ir buvo dažnai kviečiama šeimininkauti įvairiose šventėse bei renginiuose.

Velionė bus pašarvota šeštadienį, liepos 11 d. nuo 9 iki 11 val. r. Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, kur 11 val. r. bus aukojamos šv. Mišios už jos sielą. Po Mišių velionė bus palaidota Šv. Kazimiero kapinėse.

Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus dalyvauti šiose laidotuvėse. Nuliūdusi šeima.

Mus paliko aktyvi ir ilgametė Hartfordo Lietuvių Bendruomenės pirmininkė A†A DANUTĖ GRAJAUSKIENĖ. Mirė š. m. birželio 18 d. Windham, CT, sulaukusi 86 metų. Gimė Kaune, bet kilus karui ji su šeima paliko Tėvynę ir į JAV atvyko 1949 metais. Šeima apsigyveno New Britain, CT.

Laidotuvės įvyks šeštadienį, liepos 11 d., Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolyne, 600 Liberty Hwy, Putnam. Šv. Mišios 11:30 val. ryto (lauke). Prašome prisiminti velionę savo maldose. Nuliūdę artimieji.

Su liūdesiu pranešame, kad birželio 18 dieną, eidamas 96-uosius metus, mirė A†A STANLEY BALZEKAS, Jr.

Jis buvo JAV lietuvių visuomenės veikėjas, verslininkas, Antrojo pasaulinio karo veteranas, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įkūrėjas ir prezidentas, LR garbės konsulas Palm Beach, FL, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, garbės bajoras.

Gimė 1924 m. spalio 8 dieną Čikagoje Stanley ir Emily Balzekas šeimoje.

1951 m. baigė De Paulo universitetą Čikagoje. 1948 m. tapo bendrovės „Balzekas Motor Sales”, įkurtos 1919 m., prezidentu. 1966 m. birželio 22 d. Čikagoje įkūrė Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Nuo 1980 m. buvo Amerikos pramonės rūmų narys. 1981 m. tapo Amerikos lietuvių tarybos prezidiumo nariu ir išrinktas viceprezidentu. Nuo 1989 m. – reklamos ir ryšių su visuomene agentūros „Archer International” vadovas.

Stanley Balzekas, Jr. JAV pareigūnus konsultuodavo tautinių kultūrų ir jų tarpusavio santykių klausimais. 1993 m. jis įsteigė Čikagos ir Vilniaus susigiminiavusių miestų komitetą ir jam vadovavo ilgus metus. Nuo 2000 m. paskirtas LR garbės konsulu Floridoje (Palm Beach).

Dirbdamas Lietuvai ir skleisdamas apie ją žinią, jis bendradarbiavo su įtakingomis JAV organizacijomis – Library of Congress, The National Endovement for the Arts and Humanities, Baltic Freedom organizacijomis, buvo Chicago Public Library tarybos narys.

Už kultūrinių ir diplomatinių bei ekonominių ryšių tarp Lietuvos ir JAV plėtojimą, už vadovavimą lietuvių kultūros muziejui, už lietuvių kultūros ir istorijos puoselėjimą, įamžinimą ir pristatymą JAV, už nenuilstamą darbą stiprinant Lietuvos valstybingumą ir palaikant lietuvių tautinę savimonę išeivijoje įvertintas:

garbingiausiu Illinois valstijos apdovanojimu The Lincoln Academy of Illinois ordinu, JAV lenkų genealogijos draugijos garbės medaliu, National Society Daughters of the American Revolution garbės medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Žygimanto Augusto medaliu, Lietuvos diplomatijos žvaigžde, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro didžiuoju kryžiumi, garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai” aukščiausiu LR Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk”.

Stanley Balzekas buvo sukūręs šeimą su Irene Radvilaite, jie užaugino tris vaikus: Stanley III, Robert, Carole, sulaukė šešių vaikaičių. Nuliūdę liko: sūnūs Stanley, III su žmona Sigita, Robert su žmona Daiva, dukra Carole ir vaikaičiai Irena, Stanley Vasaris IV, Matthew, Margaret, Lukas ir Eva.

Apie laidotuves bus pranešta vėliau.

A†A PRANĖ ŠLUTIENĖ VILIMAITĖ mirė š. m. birželio 16 d., sulaukusi 92 metų. Gimė 1928 m. birželio 6 d. Chicago, IL
Gyveno Oak Lawn, IL, anksčiau Marquette Parke ir Brighton Parke.

Nuliūdę liko: sūnus Martynas Gramontas, anūkė Julia Gramontaitė ir anūkas Andrew Gramontas.

Velionė buvo a. a. Broniaus Gramonto ir a. a. Anatolijaus Šluto žmona.

Pranė Šlutienė buvo mecenatė, du dešimtmečius darbavosi „Lithuanian Mercy Lift” (LML) organizacijoje. 1998-aisiais LR prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio medaliu.

Velionė bus pašarvota šeštadienį, birželio 20 d., nuo 9 val. r. iki 11 val. r. Petkus Lemont laidojimo namuose, 12401 S. Archer, Lemont, IL. Religinės apeigos prasidės 11 val. ryto Petkus Lemont laidojimo namuose. Po religinių apeigų velionė bus palaidota Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus dalyvauti šiose laidotuvėse. Nuliūdusi šeima.

Laidot. direkt. – Donald M. Petkus, tel. 800-994-7600 www.petkusfuneralhomes.com.

A†A AURELIJUS PRAPUOLENIS mirė 2020 m. birželio 15 d. sulaukęs 91 metų. Gimė 1929 m. sausio 23 d. Kybartuose, Lietuvoje, Jono ir Jadvygos (Česaitytės) šeimoje.

Nuliūdę liko: žmona Vida, Aurelijaus sesuo Aldona, broliai Jurgis ir Marijus.

1944 m. šeima pasitraukė iš Lietuvos į Austriją, iš ten 1949 m. atvyko į Ameriką. Apsigyveno Cicero, Illinois.

Aurelijus buvo labai aktyvus tenisininkas, baidarininkas, alpinistas ir labai mėgo fotografuoti gamtą. Paskutiniais savo gyvenimo metais giedojo Šv. Antano parapijos chore.

Laidotuvės privačios. Prašome prisiminti velionį savo maldose. Liūdintys artimieji.

Mirtis – tai slekstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės eina ir palieka.
Tačiau nuo Jų nusidriekia šviesa,
ir atmintyj gyvi išlieka….

A†A JUDY (JUDITA) GRIGALAUSKAITĖ YUSKA po sunkios ligos mirė birželio 3 d., sulaukusi 69 metų. Gimė 1951 m. vasario 12 d., Čikagoje. Gyveno Merrill, WI, anksčiau Berwyn, IL.

Dideliame sielvarte liko: mylintis vyras Bob Yuska, duktė Melissa Yuska, sūnus Erikas Yuska su žmona Danielle; sesutė Jolanta Zubinas su vyru Jonu, krikšto sūnus Andrius Zubinas su žmona Ingrida, Tomas Zubinas su sužadėtine Kerry; vyro Bob brolis Ričardas su žmona Sue; pusbrolis Brunonas Dovilas su šeima. Taip pat – pusbroliai Andrius Kazlauskas su šeima ir Aridas Kazlauskas Lietuvoje bei kiti artimieji ir pažįstami. Atsisveikinimo šv. Mišios už a. a. Judy sielą įvyks vėliau.

Prašome prisiminti velionę savo maldose. Ilsėkis ramybėje brangi žmona, mamyte, močiute, sesute ir uošve. Nuliūdę šeima ir artimieji.