CENTRAS - Kultūra - Paliko savo meną, kuriuo dar ilgai džiaugsimės. In memoriam. Petrui Aleksai atminti
Petras Aleksa.
Petras Aleksa.

Paliko savo meną, kuriuo dar ilgai džiaugsimės. In memoriam. Petrui Aleksai atminti

Danguolė Kviklytė.

Petras ruošia kavą savo vaikams, 2017 m.
Petras ruošia kavą savo vaikams, 2017 m.

2018 m. vasario 27 d. netekome skulptoriaus ir dailininko Petro Aleksos. Išeidamas Anapilin, jis mums paliko savo meną, kuriuo dar ilgai džiaugsimės.

Gimęs 1924 m. rugsėjo 12 d. Ejučių kaime, netoli Kražių, Petras Aleksa didžiavosi savo žemaitiška kilme. Augo ūkininko šeimoje, lankė Laukuvos gimnaziją. 1944 metais vokiečių kareiviams traukiantis nuo karo fronto, kartu su kitais mokiniais buvo suimtas ir išvarytas kasti apkasų. Lietuvą aplankė tik po nepriklausomybės atkūrimo. Pokalbis „Karas žmones suniveliuoja, sulygina” su Aleksa apie jo bėgimą į Vakarus paskelbtas knygoje „Manėm, kad greit grįšim”.

Ryškiausias Aleksos kultūrinis įnašas yra Čikagos lietuvių tėvų Jėzuitų koplyčios pertvarkymas. Pasibaigus Vatikano II susirinkimui, katalikų bažnyčiose reikėjo atsukti altorius į susirinkusius žmones, taip juos įtraukiant į bendrą maldą. Darant pakeitimus, Aleksa tarėsi su tėvais jėzuitais ir dirbo kartu su architektu Antanu Rimavičiumi, kuris atliko architektūrinius sprendimus. Atsisakydami tradicinio puošnaus interjero, jie drąsiai pasirinko modernų paprastumą. Aleksa sumanė ir padarė pagrindinį altorių, pamokslininko stovą ir vazoną. Detaliai iš smulkių plastmasinės medžiagos dalių sukomponavo altoriaus stalo raštą. Virš altoriaus pakabino savo sukurtą skulptūrą „Prisikėlimas” ir didelį medinį kryžių.

Be Jėzuitų koplyčios, Aleksa taip pat kūrė skulptūras, eksperimentuodamas su įvairiomis formomis ir medžiagomis. Jam patiko žaismingai pažvelgti į kokią nors gyvenimo detalę ir pateikti ją paprasta forma. Skulptoriaus darbų pavadinimai be užuolankų perduodavo kūrinio esmę: „Sąžinė”, „Vadas” (1968 m.), „Višta ar kiaušinis” (2000 m.), „XX amžiaus Pegasas” (2004 m.). Jo skulptūros buvo eksponuojamos lietuvių išeivių dailės parodose ir pas privačius dailės kolekcininkus. Aleksa taip pat projektavo kapų paminklus, kūrė ekslibrius, plakatus ir kitus dizaino darbus.

Meno pagrindus Aleksa įgijo studijuodamas ir bakalauro laipsniu baigdamas dizainą Illinois Institute of Technology. Studijas gilino Čikagos meno institute, vėliau ilgus metus dirbo dizaineriu žaislų išradėjų įmonėje „Marvin Glass & Associates”.

Dirbdamas reikšmingą darbą ir su žmona Laima augindamas keturis vaikus, Aleksa neatsisakė prisidėti prie lietuvių bendruomenės veiklos. Išgyvenus Lietuvos okupaciją, jam rūpėjo „atiduoti duoklę Lietuvai”. Todėl nuo 1967 iki 1971 metų Aleksa po tarnybos atliekamu laiku, be atlyginimo, vadovavo Čikagoje veikiančiai M. K. Čiurlionio galerijai. Organizavo po visą pasaulį išsisklaidžiusių lietuvių išeivių meno parodas, lietuvių spaudoje rašė apie savo kolegų darbus ir pasiekimus.

Petras Aleksa savo talentą pritaikė ir knygų leidyboje, apsiimdamas meniškai ir techniškai paruošti ne vieną leidinį. 1975 m. JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo tarybai gavus Richardo Scarry leidimą išleisti jo knygą „Mano žodynas” lietuvių ir anglų kalbomis, Aleksa knygą paruošė techninei spaudai. Dar ir šiandien ši knyga yra populiari tarp tėvų ir vaikų.

1976 metais, švenčiant JAV dviejų šimtų metų nepriklausomybės sukaktį, fotomenininkas Algimantas Kezys pakvietė Aleksą prisidėti prie Amerikos lietuvių etninės fotoenciklopedijos septynių tomų išleidimo ir leidyklos „Amerikos Lietuvių Biblioteka, Inc.” (Lithuanian Library Press, Inc.) įsteigimo. Išleidžiant enciklopediją, siekta JAV šventės proga anglų ir lietuvių kalbomis aprašyti ir įamžinti Amerikoje esantį lietuvių kultūrinį paveldą. Iš pradžių Aleksa dalyvavo kaip meno patarėjas, dirbdamas kartu su tomų viršelių ir formato kūrėju dailininku Vincu Luku. Praėjus keletui metų, jis tapo leidyklos valdybos pirmininku, pagrindiniu techniniu redaktoriumi ir dailininku, dirbančiu visą dieną. Šiam darbui Aleksa paskyrė daug metų. Jis kruopščiai dirbo su grafiniu leidinio formatu ir dizainu, parengė ir sumaketavo daug nuotraukų ir iliustracijų. Procesas buvo ilgas, nes tuo metu dar nebuvo šiuolaikinių kompiuterinių dizaino programų ir įrangos. Išleista daugybė unikalių ir meniškai patrauklių knygų: „Pennsylvanijos angliakasių Lietuva” (1977), dailininkai  – Vincas Lukas ir Petras Aleksa; „Lithuanians in Multi-Ethnic Chicago” (1977), dailininkai – Petras Aleksa ir Vincas Lukas; „Lithuanian Writers in the West” (1979), dailininkai – Vincas Lukas ir Petras Aleksa, techninis redaktorius – Petras Aleksa; „Lietuvių ekslibriai” (1980), dailininkas ir techninis redaktorius – Petras Aleksa, dailininkai patarėjai – Vincas Lukas ir Vytautas O. Virkau; „Lietuviai Sibire” (1981), dailininkai  – Vincas Lukas ir Petras Aleksa, techninis redaktorius  – Petras Aleksa; „Lietuvių šeimos tradicijos” (1985), meninė priežiūra – Petras Aleksa ir Vincas Lukas, techninis redaktorius – Petras Aleksa; Bronius Kviklys „Lietuvos bažnyčios”, 7 tomai (1981–1987), knygos dailininkas ir techninis redaktorius – Petras Aleksa; „Lietuviai muzikai Vakaruose”, Žilevičiaus vardynas (1999), knygos dailininkas ir techninis redaktorius – Petras Aleksa.

Už savo kūrybą ir veiklą Aleksa įvertintas įvairiomis premijomis. 2008 m. jam įteiktos net trys premijos: JAV LB Dailės premija, Lietuvių dailės muziejaus (Lemont) parodos Miko J. Ši­leikio vardo pirmoji premija ir M. K. Čiurlionio galerijos specialusis prizas.

Keletą mėnesių prieš Petro Aleksos mirtį lankiausi pas Petrą ir Laimą Aleksas. Tada nemaniau, kad atsisveikinant prie durų tai bus mūsų paskutinis pasimatymas. Tuomet galvojau, kad nors Petrui jau 94 metai ir sveikata jo silpnėja, bet jis nesensta. Buvo toks pat, su kokiu susipažinau prieš keturiasdešimt metų – įžvalgus, besidomintis pasauliu, linksmo būdo, žemiškas ir be pretenzijų žmogus.

Atsisveikinimas  su velioniu įvy-ko 2018 m. kovo 3 d. Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje Lemont, Illinois. Nuliūdę liko žmona Laima (Radzytė), jų vaikai Lucius, Vainis, Jonas, Gailė  su šeimomis, giminės ir draugai.

Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių“ septyntomis, kurio dailininkas ir techninis redaktorius buvo P. Aleksa.
Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčių“ septyntomis, kurio dailininkas ir techninis redaktorius buvo P. Aleksa.