CENTRAS - Istorija - Vasaros keliais – į praeitį
Vienas iš Sandwich miestelio antikvariatų – jame galima rasti keisčiausių daiktų, tokių, kurių paskirtį galėtų paaiškinti nebent specialistai. (Virginijos Petrauskienės nuotraukos)

Vasaros keliais – į praeitį

Virginija Petrauskienė.

Muziejuje atkurta techninės įrangos ir namų apyvokos daiktų parduotuvė, kurioje svarbią vietą užima Milwaukee mieste veikusios viryklių bendrovės „Alcazar” reklama.

Mūsų šeima mėgsta pasidairyti po vietas, pasakojančias apie praeitį. O tokių galimybių, keliaujant kad ir labai artimais maršrutais, tikrai pakanka. Prieš ten išvykstant, paprastai pasistengdavome „atlikti namų darbus” ir kruopščiai suplanuoti kelionės dienotvarkę. Įdomiausia atrasti ir aplankyti tas vietas, kurios ne visada būna paminėtos tarp populiariausių turistinių maršrutų.

Mūsų, kaip ir daugelio įvairiais pasaulio maršrutais keliaujančiųjų pasirengimo praktika – pirmiausiai kreiptis į virtualią begalybę, kurioje apstu informacijos. Į internetinę paieškos sistemą įrašius frazę „ką galima nuveikti (aplankyti)…” vietoje daugtaškių – valstija, miestelis, ar tiesiog vietovė, internetas pateikia gausybę pasiūlymų. Tuomet jau pradedi skaityti, domėtis, gilintis atskiromis temomis ir tuomet rinktis, ką iš pasiūlytų objektų norėtųsi aplankyti. O juk kiekvienoje valstijoje, net jeigu joje ir nėra kalnų, nacionalinių parkų, ar vandenyno pakrantės, galima surasti tikrai netikėtų ir įdomias istorijas išsaugojusių objektų.  Kartais tokių, kurie net neįrašyti į „must visit” sąrašą.

Sandwich antikvarinių parduotuvių labirintai

Kokia dama kadaise mūvėjo šiuos dailius batelius?

Kartais maži atradimai gali labiau nušviesti dieną nei visoje šalyje ar net pasaulyje išgarsinto turistinio objekto aplankymas. Viešnagės nedideliame, Sandwich, IL miestelyje gal ir nelaikytume dideliu atradimu, tačiau šeštadienis, praleistas jame praskaidrino vieną iš „pandeminių” savaitgalių.

Sandwich įdomus tuo, kad garsėja gausybe jame įsikūrusių antikvariatų. Viena iš mūsų keliautojų grupės narių prieš kelionę sudarė net dešimties tokių antikvarinių parduotuvių, kurias planavome aplankyti, sąrašą. Nusprendėme, kad išvyka bus dar spalvingesnė, jeigu važiuosime ne greitkeliu, o paprastais keliais, vedančiais per mažus miestelius ir pro pakelėse išsibarsčiusius laukus bei fermerių ūkius. Kelionėje užtrukome maždaug valandą. Laikas prabėgo tikrai nepastebimai.

Beveik visos Sandwich antikvarinės parduotuvės yra susispietusios šalia pagrindinės miestelio gatvės – E. Church St., kuri perauga į Walter Payton Memorial Hwy. Jau pirmieji ant­ikvariatai – „The Rusty Rooster” ir „Sandwich Antique Mart” leido suprasti, kad galime ir nesuspėti aplankyti visų sąraše numatytų „taškų”.

Kirpėjo „karalystė”. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pamanyti, jog patekai į gydytojo ar odontologo kabinetą.

Iš tiesų – vakarop paaiškėjo, kad laiko ir energijos bei dėmesio užteko tik pusei šių parduotuvių. Kai kurios iš jų – neįprasto dydžio, primena keistus labirintus, kuriuose nesunku trumpam pasiklysti. Žinoma, negali tų parduotuvių lyginti su šiuolaikiniais „molais”, bet, užėjęs į iš pažiūros nedidelį pastatą, vėliau įsitikini, kad jame gausybė (nesusipratome paskaičiuoti, bet kelios dešimtys – tikrai) vienas su kitu sujungtų kambarių.

Seni daiktai – praėjusių gyvenimų liudininkai

O kai pabandai atsakyti į klausimą, ar yra kas suskaičiavęs šiose parduotuvėse esančias įvairių praeities epochų prekes, jis lieka be atsakymo. Tik susimąstai, kad kažkas turėjo jas surinkti po vieną ar kelias iš skirtingų namų, kuriuose anksčiau šie daiktai gyveno ir tarnavo. Iš vienos senovinių daiktų prigrūstos salės keliauji į kitą, bet jeigu pasuksi pro šonines duris, pateksi į dar vieną kambarių „bloką” – taip gali ilgam atsiskirti nuo grupės, su kuria atvykai.

Prohibicijos laikotarpiu Amerikoje tokią įrangą „naminukės” varymo įrangą turėjo kone kiekvienas ūkininkas.

Ir ko tik nerasi šiose senų daiktų saugyklose – čia įvairiais keliais atkeliavo daugybė baldų, buities ir namų apyvokos daiktų, drabužių, papuošalų, meno kūrinių, muzikos instrumentų, radijo imtuvų, daugiau nei prieš šimtmetį išleistų laikraščių bei žurnalų, senovinių fotografijų, kuriose įamžinti žmonės jau seniai paliko šį pasaulį.

Kartais atrodo, kad vaikščiodamas tarp lentynų, nukrautų senienomis, keliauji po savotišką kapinyną, papuoštą iškabingais antkapiais. Atrodo, kad tie daiktai „prisimena” savo šeimininkus, jie yra tarsi dalelė jų, jau išėjusiųjų, gyvenimo. Tau belieka pačiam susikurti senovinėje nuotraukoje pavaizduotų žmonių, ar Viktorijos eros moteriškų batelių, rankinių ar papuošalų istorijas… Čia galima pasijausti tarsi savotiškame buvusių gyvenimų muziejuje.

Ar ką nors nusipirkome? Taip, tačiau tik tam, kad prisimintume kelionę ir paremtume taip keistai viename miestelyje susikoncentravusį įvairių senienų verslą. Nors pirkdami senas knygas ir vinilines plokšteles „išlošėme”, nusipirkome pigiau nei būtų pirkti internetu iš eBay, tačiau įsigydami senovinę vyno taurę, tikrai permokėjome. Pasivaikščiojus po „Goodwill”, už tą sumą galima susirinkti visą vintažo stiklinių taurių kolekciją.

Galimybė apsilankyti „Roaring Twenties”

Senovinis rankinis kavos malimo aparatas – vienas iš daugybės įspūdingų antikvariatuose siūlomų pirkti daiktų.

Ši kelionė ir apsilankymas senienų parduotuvėse priminė vieną keistą ir labai įdomų muziejų, kurį  prieš porą metų suradome visai netyčia. Iki pandemijos neretai savaitgaliui pasirinkdavome netolimą miestą ar vietovę, kurią galima automobiliu pasiekti per kelias valandas.

Vienas iš tokių vietų – Milwaukee mieste, WI, esantis „Chudnov Museum of Yesteryear”. Jame gali nusikelti į iki šiol vaizduotę kaitinančius 1920–1930 ir dar kiek vėlesnius metus – iki Antrojo pasaulinio karo. Šio muziejaus kažkodėl nebuvo pirmiausiai pasiūlytame internetiniame „Things to do in Milwaukee” sąraše. Jį suradome panaršę atidžiau.

Ukrainos žydų kilmės advokatas Avrum M. Chudnov susidomėjimą senais rakandais perėmė iš tėvo, kuris vertėsi pardavinėdamas senus, padėvėtus daiktus. Kai tų senienų prisikaupė neįtikėtinai daug (juos ponas advokatas rinkdavo įvairiais būdais, kartais pirkdavo blusų turgeliuose, „gelbėdavo” iš šiukšlyno ir t. t.) jis nusprendė savo turtą parodyti visuomenei. Muziejus įkurtas name, kuriame buvo gydytojo klinika, vėliau tą namą nupirko Chudnov.

Keliaudamas po Chudnov muziejų, gali pasijausti tarsi laiko mašina nukeliavęs į dvidešimtuosius – „Roaring Twenties”, kurie apibūdinami kaip ypatingas laikmetis JAV visuomenėje. Tai buvo ekonominio augimo ir klestėjimo bei dramatiškų socialinių pokyčių laikotarpis, kuriame moterys išsikovojo daugybę laisvių ir svarbiausią iš jų – teisę balsuoti. Tuo metu išpopuliarėjo radijas, jo jungiama visa Amerika tapo tarsi viena didele šeima. Tai buvo džiazo, vadinamųjų „flaperių”, prohibicijos ir gangsterių bei „prarastosios kartos” amžius. Teigiama, kad šis laikotarpis tapo postūmiu į vadinamąją „vartotojišką” visuomenę.

Žavios damos ir elegantiški džentelmenai keliaudami savo daiktus susidėdavo štai į tokius lagaminus. Norite tokį įsigyti? Antikvarinėje parduotuvėje teks gerokai papurtyti piniginę.

Tad trumpam atsidurti šio ypatingo amžiaus scenografiją atkartojančioje aplinkoje – nepaprastas potyris. Čia iš Chudnov surinktų daiktų atkurta to laikmečio vaistinė, parduotuvė, kavinė, traukinių stotis, kirpykla, ir t.t. Čia galima pasikalbėti tarp aukštų veikiančiais „triūbeliniais” telefonais, pasėdėti senovinėje kino salėje, pasisverti vis dar veikiančiomis daugiau nei 100 metų senumo svarstyklėmis.

„Nusikaltimų” skyriuje galima pamatyti, kaip atrodė alkoholio distiliavimo, vadinamojo „Moonshine” gamybos aparatas, čia eksponuojami ir garsiųjų to laikmečio nusikaltėlių paieškos skelbimai. Tarp jų – garsioji plėšikų porelė Bonnie ir Clyde bei John Herbert Dillinger, už kurio sugavimą buvo pažadėtas tiems laikams milžiniškas atlygis – 10 tūkstančių dolerių. O vien už informaciją, kur jis slapstosi – 5 tūkstančiai. Beje, apie šį plėšiką yra sukurtas ne vienas filmas, parašyta knygų.

Nusikaltėlių paieškos skelbimai. Dešinėje – plėšikas J. H. Dillinger, apiplėšęs daugiau nei 20 bankų ir keturias policijos nuovadas. Jis, sulaukęs 31-erių, buvo nušautas Čikagoje. Šio žmogaus gyvenimas vėliau įkvėpė ne vieną rašytoją ir filmų kūrėją.

Tai tik nedidelės, bet ypatingą įspūdį padovanojusios artimų kelionių patirtys. Iš anksto „padarę namų darbus” panašių atradimų patyrėme ir St. Louis MO, ir Detroit MI, ir Toledo OH bei dar daugelyje kitų palyginti netoli nuo Čikagos esančių miestų.

Tiesa, dabar keliauti į Wisconsin ir daugelį kitų valstijų nepatartina, nes grįžus tektų dvi savaites paskirti saviizoliacijai ir karantinui. Tačiau tikėti, kad sustojęs gyvenimas pajudės ir planuoti keliones, atlikinėti išankstinius „namų darbus” – dabar yra pats geriausias laikas.

Muziejuje atkurtoje maisto prekių parduotuvėje nurodytos tikros 1920-1930 metų produktų kainos. Gidas tvirtino, kad tuo metu vienam žmogui per savaitę maistui užtekdavo 2 dolerių.
Galima įsivaizduoti, kad XX amžiaus pradžios šeimininkės savo virtuvėse laikė tokių kasdieninio naudojimo daiktų.