Istorija

Gamtiniai ir kultūriniai objektai Vingio botanikos sode

Astrida Petraitytė. Baigiantis pirmai gegužės dekadai staiga po lietingų dienų kone vasariškam orui stojus, turbūt dauguma žmonių nebenustygo namuose, veržėsi į gamtą (juk ir karantino varžtai bent kiek atsileidę, vyresnieji – tarp kurių ir aš – paskiepyti). Gyvenu kone Vingio parko kaimynystėje, galiu jo žaliuojančiomis ir sužydusiomis platybėmis gėrėtis, o …

Toliau...

Pamokoje vaikai skaitė „Draugą”

Virginija Petrauskienė. Rankose – atverstas laikraštis,  akys atidžiai bėgioja teksto eilutėmis, ieškodamos, ką įdomaus galima surasti šiame numeryje. Tikriausiai nelengva įsivaizduoti taip skaitantį šiuolaikinį Amerikos penkiolikmetį, kuris įpratęs infor­macijos ieškoti ne popierinėje spaudoje, o žvelgdamas į kompiuterio ar telefono ekraną. Tačiau Maironio lituanistinės mokyklos direktorės pavaduotoja Asta Čuplinskienė savo pamokoje …

Toliau...

100-metį švenčianti Prezidento dukra: jaučiuosi aštuoniasdešimties

Kalbino Ramunė Lapas. Prezidento Aleksandro Stulginskio dukra Aldona Juozevičienė atšventė savo 100-ąjį jubiliejų. 1921 m. balandžio 28 d. gimusi Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė šiandien yra vienintelė tokia pasaulyje: Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidento dukra, sulaukusi XXI a. Jubiliejaus proga A. Juozevičienę pasveikino dabartinis LR prezidentas Gitanas Nausėda, savo ir pirmo­­sios ponios vardu perdavęs …

Toliau...

Antano Vivulskio – Antono Wiwulskio – ženklai Vilniuje

Astrida Petraitytė. Antano Vivulskio (Antono Wiwulskio) „grandinėlė” susinėrė netikėtai ir kone atsitiktinai. Šiuo, karantininiu, metu „turistaudama” Vilniuje, stengiuos aplankyti tuos kampelius, į kuriuos šiaip gal ir neužklysčiau, pamatyti tuos „objektus”, kurie dar nematyti ar jau primiršti. Nedidukę bažnytėlę Gerosios Vilties gatvėje kadais ir aplankiusi buvau, ir pro šalį praėjusi, tačiau …

Toliau...

Prof. A. Eidintas apdovanotų visus

Kalbino Audronė V. Škiudaitė. Lietuvos istorikai vis dar randa tyrinėtinų lietuvių išeivystės aspektų. Štai ką tik Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje išleido Alfonso Eidinto monografiją „Lietuva ir masi­nė išeivystė 1868–2020 metais”, 400 psl., 2021 m. „Vagos” knygynų tinklas, pla­tinantis šį leidinį, taip įvardija knygos turinį: „Aptariamos masinės lietuvių emigracijos …

Toliau...

Romanas apie pasaulio sūpuokles

Kalbėjosi Ramunė Lapas. Kanadoje gyvenantis anglas Gordon Mott neseniai išleido romaną „lietuvišku” pavadinimu – „Lithuanian Lullaby”. Jame baltiškų šaknų neturintis rašytojas daug dėmesio skiria Lietuvai ir jos kovai už nepriklausomybę. Tiesa, gyvenimo keliai autorių buvo atvedę į Lietuvą. Pirmą kartą atvykęs padirbėti nepriklausomybės aušroje, vėliau jis vis sugrįždavo aplankyti uošvių …

Toliau...

Lietuvis, Haiti salos karalius

Gediminas Indreika. Kai Faustinas Wirkus Pennsylvanijoje 1915 m. įstojo į JAV marinų korpusą, jis net neįsivaizdavo, kokie nuotykiai jo laukia ateinantį dešimtmetį. Jau po kelių mėnesių lietuvio angliakasio sūnus su JAV marinais buvo pasiųstas į Haitį palaikyti taiką po iškilusių neramumų. Haitiečiai Wirkų, skirtingai nuo kitų marinų pulko narių, priėmė …

Toliau...

Žydus gelbėjęs Japonijos diplomatas tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje

Algis Vaškevičius. Praėjusiais metais Lietuva minėjo Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos metus. Šį sprendimą Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais buvo minimos šio Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip šešis tūkstančius žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios …

Toliau...

Archyvų metai – proga pažinti, dalintis ir nustebti

Algis Vaškevičius. 2021-uosius metus Lietuvos Seimas yra paskelbęs Archyvų metais. Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetį ir minime. Per šimtą metų valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų …

Toliau...

Literatūrologė D. Kuizinienė: „Manau, kad gyvenau ir tebegyvenu ypatingu laiku”

Poetas, publicistas, literatūros kritikas Kazys Bradūnas 1965-aisiais laikraščio „Draugas” kultūros priede yra parašęs: „…kur mūsų veikalai ir bent kiek platesnės studijos apie tuos rašytojus, kurių amžių skaitytume nuo Aisčio, Brazdžionio, Ramono iki že­mininkų, lankininkų ir po jų? Tiesiog bedugnė tuštuma.” Praėjus daugiau nei pusei šimtmečio nuo K. Bradūno žodžių, skaitytojams …

Toliau...