Koncerto metu.
Koncerto metu. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Jaunieji Karaliaučiaus krašto lietuviai tėvų žemei dovanojo dainas ir šokius

Algis Vaškevičius.

Jaunieji atlikėjai parodė jaudinančią programą.
Jaunieji atlikėjai parodė jaudinančią programą.

Visą savaitę Lietuvoje viešėjo Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašto jaunieji atlikėjai – Pilkalnio (Dobrovolsko) lietuvių vaikų folkloro ansamblis „Malūnėlis”, Gumbinės (Gusevo) vaikų folkloro ansamblis „Nadruvėlė” ir Ramuvos (Gurjevsko) folkloro ansamblis „Rūtelė”. Pagrindinis šių trijų kolektyvų ir jų vadovų apsilankymo Lietuvoje tikslas buvo dalyvauti jubiliejinėje Dainų šventėje, bet kartu jiems tėvų žemėje buvo surengta kūrybinė stovykla, o prieš išvykdami į namus jaunieji atlikėjai surengė jaudinantį koncertą Kauno karininkų ramovėje.

Šis kaimyninės šalies vaikų apsilankymas Lietuvoje buvo Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo renginių ciklo „Mes – Lietuvos vaikai” dalis. Fondo vadovas Sigitas Šamborskis įdėjo daug pastangų ir paskyrė daug laiko, kad savaitę trukusi jaunųjų atlikėjų viešnagė Lietuvoje būtų išties įsimintina.

Svečiai iš Karaliaučiaus krašto, atvykę autobusu į panemunę, kelioms dienoms įsikūrė Kintuose, kur Kintų Vydūno kultūros centre jiems buvo rengiamos edukacinės pamokos. Vaikai čia galėjo aplankyti neseniai duris atvėrusius „Vidinio tilsmo” ir „Pojūčių” kambarius, jiems buvo rengiamos ekskursijos, svečiams papasakota apie Vydūną, kurio 150-osios gimimo metinės šiemet minimos ir visi 2018 metai paskelbti Vydūno metais.

Vaikams itin patiko edukaciniai užsiėmimai, kurių metu jie mokėsi gaminti atvirukus, lipdė iš molio, piešė, bendravo, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Kartu jie čia rengėsi ir repetavo ruošdamiesi savo pasirodymui Dainų šventėje Vilniuje. Karaliaučiaus krašto jaunieji atlikėjai turėjo galimybę aplankyti Ventės ragą, dviračiais pasivažinėti po Kintų apylinkes, jiems surengta vakaronė kartu su Klaipėdos etnocentro vaikų mažosios Lietuvos folkloro ansambliu „Kuršiukai”.

S. Šamborskis pasakojo, kad svečiams labai patiko ir kelionė traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių, pažintinė ekskursija po Lietuvos sostinę ir vakarienė Bernardinų sode. Dalyvavimas Lietuvos dainų šventės folkloro dienoje „Didžių žmonių žemė” taip pat vaikams paliko neišdildomus įspūdžius, kuriais jie grįžę į Karaliaučiaus kraštą pasidalins su savo draugais ir artimaisiais.

Po Dainų šventės vaikai dar neskubėjo į namus – jiems surengta ekskursija po Trakus, taip pat apsilankymas „Šaltupio” kaimo turizmo sodyboje, kur jie susirado daug draugų bei dalyvavo bendroje linksmoje popietėje su „Suzuki” mokyklos muzikuojančiais vaikais iš Lietuvos. Vaikai daug bendravo tarpusavyje, mokėsi vieni iš kitų, pasikeitė adresais ir susitarė bendrauti ateityje.

Atvykę į Kauną, jaunieji atlikėjai iš Rusijos kartu su Lietuvos kolektyvais padovanojo įspūdingą koncertą, kuris į Kauno karininkų ramovę suviliojo nemažai žiūrovų. Renginį lietuviškomis senovinėmis dainomis čia pradėjo Kauno sutartinių giedotojų grupė „Kadujo”, jį tęsė „Aukso paukštės” apdovanojimo laureatas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno” progimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Kaukutis”. Šio kolektyvo nariai ir vadovai jau daug metų bendrauja su Karaliaučiaus krašto jaunaisiais atlikėjais, padeda rengti jiems pasirodymus, konsultuoja, taip pat parūpina ir tautinius rūbus pasirodymams.

Jau netrukus į sceną žengė visų trijų svečių kolektyvai, kurie atliko keletą bendrų dainų ir šokių. Apie penkių dešimčių jaunųjų lietuviukų pasirodymas iki širdies gelmių sujaudino koncerto žiūrovus ir ne vienam išspaudė ašarą, nes vaikai puikiai dainavo lietuviškas dainas, jie grojo lietuvių liaudies instrumentais ir gražiai šoko. Tad plojimų negailėta ir Almos Janvariovos bei Jono Asakavičiaus vadovaujamam „Malūnėliui”, kuris koncertuoja jau nemažai metų, ir 1999 metais mokytojo Algirdo Karmilavičiaus įkurtai „Nadruvėlei”, kurios vadovė dabar yra Gražina Koliago, ir „Rūtelei”, vadovaujamai Elenos Jegorovos ir Nijolės Naimušinos.

Šventėje pasirodė ir keletas suaugusiųjų kolektyvų iš Rusijos Federacijos – tai Karaliaučiaus miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos ansambliai „Gabija” bei „Penki vaikee”, vadovaujami A. Karmilavičiaus, Tilžės (Sovetsko) ir Ragainės (Nemano) moterų ansamblis „Birutė”, taip pat Tilžės moterų ansamblis „Tilzita”.

Gražų pasirodymą susirinkusiems dovanojo solistai Rūta Morozovaitė bei Juozas Janušaitis, Kauno folkloro klubas „Liktužė”, o Prienų rajono mėgėjų teatras „Veidrodis” parodė ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas”, kurios režisierius – Jonas Grabauskas.

Jaudinanti buvo ir renginio pabaiga, kai visi atlikėjai sudainavo bendrą dainą, kurią dar 1998 metais Karaliaučiaus krašto lietuviai kartu su prezidentu Valdu Adamkumi dainavo tuomečiuose Statybos tresto kultūros rūmuose – „Kur eisiu eisiu, kur būsiu būsiu – vis Lietuvos neužmiršiu”.

Koncerto rengėjai jauniesiems atlikėjams dovanojo didžiulį tortą „Mes – Lietuvos vaikai”, kurio užteko visiems. Jaunieji lietuviukai dar pabendravo su kitais atlikėjais ir išskubėjo namo į Karaliaučiaus sritį.

Renginio dalyvius sveikino Lietuvos universitetų moterų asociacijos ir XXVII knygos mėgėjų draugijos vadovė Dalia Poškienė, pasidžiaugusi, kad vaikai iš kaimyninės šalies puikiai saugo lietuviškas tradicijas, daug dirba rengdami tokius pasirodymus. Ji ypač dėkojo renginyje dalyvavusiam Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovui Aleksui Bartnikui, taip pat ir S. Šamborskiui.

A. Bartnikas, pasveikinęs renginio dalyvius, teigė, jog renginio svečiai ir atlikėjai atstovauja ypatingam kraštui, kuris daug kam žinomas ir kartu nelabai pažįstamas. „Mūsų misija yra tinkamai tą kraštą pristatyti. Mes labai didžiuojamės, kad ten gyvename, kad saugome ir puoselėjame lietuvybę, nors sąlygos tam nėra labai palankios. Vaikai myli savo tėvų žemę, jie noriai repetuoja ir koncertuoja, jiems svarbios yra lietuviškos tradicijos, jie nemažai žino apie to krašto šviesuolius. Dabar ten daug mišrių šeimų, bet mūsų misija yra išlaikyti lietuvišką žodį, kuris ten skambėjo daugelį amžių ir toliau tęsti pradėtas tradicijas”, –  sakė A. Bartnikas.

Šių eilučių autorius, redaguojantis ketvirtinį žurnalą „Donelaičio žemė”, pasidžiaugė, kad lietuvybė Karaliaučiaus krašte gyva, kad žurnalas, spausdinamas 1 200 egzempliorių tiražu pasiekia skaitytojus anapus Lietuvos sienos, kad nors ir nelengvomis sąlygomis tarp abiejų kaimyninių šalių vyksta kultūrinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Jis linkėjo ir toliau puoselėti lietuvišką žodį, dainą ir šokį.

Į šventę atvykęs šią vasarą Lietuvoje viešintis svečias iš Čikagos (JAV) Ernestas Lukoševičius kalbėjo kaip Šaulių sąjungos Čikagos skyriaus atstovas. Jis pabrėžė, kad lietuviai, kokiame pasaulio kampelyje begyventų, turi saugoti tai, ką jiems perdavė tėvai ir protėviai, nes visi esame vienos tautos dalis.

„Atstumai, sienos ir politinė situacija neturėtų skirti žmonių. Jūs esate ypatingi, nes gyvenate protėvių žemėje ir saugojate ten lietuvybę. Aš labai kviečiu atvykti į Čikagą, susitikti su ten gyvenančiais lietuviais, pabendrauti ir pamatyti, kaip mes saugome lietuvybę anoje Atlanto pusėje. Ačiū Sigitui Šamborskiui, kuris kantriai ir ištikimai dirba lietuvybės labui, negaila laiko, sveikatos ir pastangų, kad tokie renginiai ir toks bendravimas vyktų”,– sakė svečias iš Amerikos.

Po renginio pakalbintas S.Šamborskis džiaugėsi, kad jaunieji atlikėjai iš Rusijos Federacijos namo išsivežė gerus įspūdžius, viskas vyko sklandžiai, daug žmonių stengėsi, kad vaikai kuo daugiau pamatytų, pabendrautų ir dar labiau pamiltų protėvių žemę. Šį projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba bei Kauno miesto savivaldybė, o trūkstamus 1 200 eurų paaukojo Amerikoje, New Yorke veikiantis Tautos fondas.

Šventinio torto užteko visiems.
Šventinio torto užteko visiems.