CENTRAS - Knygos - Sparnus išskleidė poezijos paukštė – Lietuviai „Turi turėti” Poezijos pavasarius
Renginio dalyviai.
Renginio dalyviai. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Kornelijus Jazbutis, Eglė Juodvalkė, Vilija Vakarytė, Linas Umbrasas, Inga Pauliukevičiūtė-Wilke. Stovi: Nerimgandas Gamajūnas, Algis (Viktoras) Dirda, Sandra Avižienytė, Romualdas Zableckas, Aušra Jasaitė-Paulauskienė (renginio vedėja, skaitė eiliuotą Jolantos Dirmontienės prozą), Andrius Šližius, kun. Valdas Aušra, fotomenininkė Genutė Markauskienė, Aneta Markutė-Kastrickienė, keramikas Alvydas Pakarklis, galerijos direktorė Asta Zimkus, Edita Zasimauskaitė, Deimantė Komskienė, Lina Griškonytė ir Kristina Jurkutė (nuotraukoje nėra Daivos V. Karužaitės, Inos Stundžytės, Jon Platakis ir Arūno Šatkaus). (Valdo Aušros, Rūtos Pažemeckienės ir Ievos Narinkevičienės nuotraukos)

Sparnus išskleidė poezijos paukštė – Lietuviai „Turi turėti” Poezijos pavasarius

Poezijos pavasario dalyviai.
Poezijos pavasario dalyviai.

Aneta Markutė-Kastrickienė.

Kovo 19 dieną Lietuvių dailės muziejuje, galerijoje „Siela” įvykęs „Lietuvių Poezijos pavasaris JAV” nepaliko abejonių – lietuvių bendruomenė gali pasigirti tiek talentingais poetais, tiek juos palaikančiais poezijos gerbėjais. 22 dalyviai ir itin gausiai susirinkę klausytojai įrodė, kad net šiais amžino skubėjimo laikais poezija mums yra labai reikalinga.

Dalyvių gretose buvo tiek gerai žinomi ir seniai rašantys poetai, tiek autoriai, kuriems rašymas yra visiškai nauja patirtis. Poezijos vakaro metu nuskambėjo daug skirtingų eilių. Viena tema nebuvo pasirinkta. Ovidijus Jucys susirinkusiuosius nudžiugino dainuojamąja poezija. Puikias retro melodijas visiems dovanojo Gintaras Milius (būgnai/perkusija), Rimas Pumputis (akordeonas), Gintaras Juknys (kontrabosas) ir Paulius Jankauskas (klarnetas).

Buvo pristatyta ir renginio knygelė „Pinavija”, kurioje sutalpinti visi tą vakarą skambėję eilėraščiai.

Renginio organizatorė Kristina Jurkutė sveikina dalyvius.
Renginio organizatorė Kristina Jurkutė sveikina dalyvius.

Šitas straipsnelis skirtas visiems tiems, kurie nedalyvavote Poezijos pavasario renginyje. Pirmiausia, kad apskritai, kitą kartą žinotumėte, kaip ir iš kur tas pavasaris ateina – susirenka į būrį daug pavasarių „pritvinkusių” Žodžio mylėtojų, būtinai juos turi palaikyti muzikos užvaldytieji bei vaizduojamąjį meną kuriantys ir taip save pasauliui išreiškiantys dailininkai. O tada viskas, pradedant valso ritmu, turi pereiti į didesnį ar mažesnį pavasario išsprogimą!

Tas ir įvyko kovo 19-ąją Lemonte, „sielų” buveinėje: viena labai mylinti poeziją mergaičiukė Kristina Jurkutė, „subrandinusi ir išrutuliojusi mažą idėją į didžiulį renginį”, surinko į bendrą būrį per 20 poetų. Renginio tikslas, anot organizatorės, „buvo suburti skirtingų kartų lietuvių bendruomenės narius, kuriančius poeziją – pasidžiaugti jų kūrybingumu, paskatinti bendradarbiavimą, pasimokyti iš tų, kurie rašo jau seniai, padrąsinti tuos, kuriems rašymas yra visiškai nauja patirtis.”

Tas pasidalinimas savo širdimi ir siela su aplinkiniais – tiek kitais „žodžio broliais”, tiek ir prijaučiančiais – turi labai aiškią terapinę kryptį. Iš vienos pusės, kūrėjas, kuris išdrįsta atverti slapčiausias savo širdies kerteles kritikai, po kurios išeina tik visapusiškai sustiprėjęs ir jau pasirengęs naujam eilėraščiui. Iš kitos pusės – klausytojas, kuris priima nemažą nuoširdumo dozę (nenuoširdumas giliai neužkabina) ir – vėl gi – tampa neužčiuopiamai paliestas to kažko, ko siela trokšta vėl ir vėl. Štai čia jums ir dieviškasis principas: daug atiduodamas, gauni dar daugiau ir niekada neištuštėji.

Renginys subūrė visų kartų poetus ir poezijos mylėtojus.
Renginys subūrė visų kartų poetus ir poezijos mylėtojus.

Skirtingų kartų susitikimas reiškė unikalią galimybę prisiliesti prie vyresniosios kartos širdžių.  Pavyzdžiui – išgirsti į keletą posmelių supintą, juntamai skaudančią savo gyvenimo istoriją iš Eglės Juodvalkės lūpų:

…tu pasakojai man apie
….savo motiną angelą
Nemačiau jos gyvos
Tu pasakojai man
Savuosius sopulius
Ir nerimą
Dėl to ką palikai
Tėvynėje…..

Sutramdyti ir įkinkyti į žodį Kornelijaus Jazbučio vyriški jausmai išsiliejo „Birželio vakare”, kai  … Tėvas aiškina mamai,/ ar beapsimoka birželio vakare/ takelius geltonu smėliu pabarstyt/… kai sunkvežimiai laukia parengti…   Ir  –  „Kur Nemunas teka”: Ar kalės vaikai kalti,/ kad jie kalės vaikai?/Kalėjime vakar per daug įkalėm,/ atleisk, Viešpatie, nes / nežinom, ką darom…

Skirtinga karta, skirtingos patirtys, bet temos apjungia mus visus.  Meilė… Jei kartais tu esi viena tyloj,/ Dar leiski man tave paliesti, /Dar leiski jausmui prisiliesti,/ Dar leisk pabūti tavimi. (Arūnas Satkus „Neišsiųsti laiškai”);

Poezija ir muzika – dvi neatskiriamos mūzos.
Poezija ir muzika – dvi neatskiriamos mūzos.

Linos Griškonytės „Saulėti prisiminimai”: …Vėl medžiuose lakštingala dainuos,/ ir vėjas kaip kadais man pasakas atneš./ Kvepės žolė dar vakar nupjautuos laukuos,/ o saulė vis ten pat ir šiąnakt nusileis.

Deimantės Komskienės „Širdies malda”:  …Ištirpk, širdie, maldoj ir būk kaip ji – tyra./ Ištirpk, širdie, maldoj už atgailos malonę./ Dėkok, širdie mana, už išmintį kančios.

Romualdo Zablecko „Skrydis”: … Man balsas kužda: „Niekad nepakilsi…”/Aš atsakau jam, kad tai netiesa!/ Man balsas šnabžda: Niekad nenuskrisi…/ O aš jam rėžiu:  „O dvasia?!”

Tai tik keletas vardų ir labai mažyčiai  viso Poezijos pavasario lobyno trupinėliai, pavasario, kuris dosnių, privačių rėmėjų dėka (kas pasakė, kad lietuviai ne vieningi?)  pavirto i „Pinaviją” – į JAV lietuvių poezijos almanachą. Jis, dar tik išėjęs, dar kvepiantis spaustuvės dažais, jau tapo istorija.  Istorija, kurią po keliasdešimties metų ir jau kitoms kartoms liudys šios dienos rašytojai, poetai – mylintys ir vertinantys savo kalbą entuziastai, tęsiantys ankstesnių išeivijos lietuvių rašytojų darbą.

Ovidijus Jucys.
Ovidijus Jucys susirinkusiuosius nudžiugino dainuojamąja poezija.

Klausiausi ir didžiavausi savo tautiečiais. Kūrybingumu (eilėmis dainavo Ovidijus Jucys), visų posmuose vyraujančia karšta bei atkaklia dvasia. Žmogiškumu, atjauta. Be lašelio pompastikos.

Džiaugiausi žiūrovais. Jūsų tiek daug susirinko!

Keramikas Alvydas Pakarklis ne tik savo darbais – darbyčiais – figūrėlėmis papuošė ištisą sieną, bet ir apdovanojo vakaro organizatores bei dalyvius.  O atidžiau pasižvalgius galima buvo „atrasti” jaukiai įsikūrusių skulptūrėlių ir netikėtose vietose (kad ir šalia muzikantų, ant savo kėdutės)…

Ir ateinančius, ir išeinančius lydėjo tarsi iš po mikroskopo „iškeltos” fotografės Genutės Markauskienės gėlės – „Tema, specialiai parinkta Poezijos pavasariui”. Tiesa, ir daugiau mielų širdžiai temų fotomenininkė gali išvardinti: tai ir gamta, ir miestai (viena tokios tematikos nuotrauka netgi buvo panaudota Hollywoodo filme „The Boss”) bei kitos.

Rūta Pažemeckienė, Genutė Markauskienė ir Aneta Markutė-Kastrickienė.
Iš k.: Rūta Pažemeckienė, fotografijos parodos autorė Genutė Markauskienė ir Aneta Markutė-Kastrickienė.

Atskirai norėjau paminėti išradingą bei artistišką  renginio vedėją Aušrą Jasaitę-Paulauskas. Labai nuoširdus pasiruošimas ir įsigilinimas į eilėraščių temas buvo akivaizdžiai matomas – gražūs perėjimai nuo vienų temų į kitas spalvingai užpildę „tarpelius”.

Retro muzika, anot kelių žiūrovų, priartino poezijos vakarui Paryžių.  Bendrom visų pajėgom, su svetingąja „Sielų” šeimininke Asta Zimkus priešakyje.  Ačiū už svetingumą!  O iš tavęs, Kristina, visai norėtųsi sulaukti ir kitų, literatūrinių renginių.

Užbaigsiu taip, kaip užbaigia pasakas: „Visi valgė ir gėrė, ir aš ten buvau, per barzdą varvėjo…” Tik to nuostabaus torto taip ir neišdrįsau paragauti – nes labai gražus, buvo!

P.S. Šio straipsnelio pavadinime yra panaudoti žodžiai iš vieno eilėraščio.  Kokio ir kieno?  Sužinosite, jei perskaitysite naująją knygelę.