CENTRAS - Mokslas - Vilniaus studentų projektas Bostone sulaukė tarptautinio pripažinimo
„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komanda sužibėjo tarptautiniu lygiu (iš k.): Justas Ritmejeris, biochemija; Irmantas Rokaitis, biochemija; Adelė Tiuchtaitė, biochemija; Dainius Tautvaišas, biochemija; Auksė Gaižauskaitė, molekulinė biologija; Ignas Maželis, biochemija; laboratorijos vadovas – Laurynas Karpus, biofizika; Ieva Šalkauskaitė, medicina; Miglė Kalvaitytė, molekulinė biologija; Ugnė Kasperavičiūtė, politikos mokslai; Aurimas Repečka, programų sistemos; komandos vadovas – Gabrielius Jakutis, medicina; Antanas Žilakauskis, biochemija.
„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komanda sužibėjo tarptautiniu lygiu (iš k.): Justas Ritmejeris, biochemija; Irmantas Rokaitis, biochemija; Adelė Tiuchtaitė, biochemija; Dainius Tautvaišas, biochemija; Auksė Gaižauskaitė, molekulinė biologija; Ignas Maželis, biochemija; laboratorijos vadovas – Laurynas Karpus, biofizika; Ieva Šalkauskaitė, medicina; Miglė Kalvaitytė, molekulinė biologija; Ugnė Kasperavičiūtė, politikos mokslai; Aurimas Repečka, programų sistemos; komandos vadovas – Gabrielius Jakutis, medicina; Antanas Žilakauskis, biochemija. („iGEM Foundation” ir Justin Knight nuotraukos)

Vilniaus studentų projektas Bostone sulaukė tarptautinio pripažinimo

Jovita Beliak-Antanavičienė.

Lapkritį Lietuvos vardas sužibėjo tarptautiniu lygiu – Vilniaus universiteto studentų komanda laimėjo didžiausio tarptautinio sintetinės biologijos konkurso „iGEM” didįjį prizą. Lapkričio 9–13 dienomis Bostone vykusiame konkurse „Vilnius-Lithuania iGEM” komanda pristatė plazmidžių (DNR molekulių) reguliacijos sistemą, pavadintą „SynORI”, kuri pritraukė ne tik mokslininkų, bet ir didelių kompanijų vadovų dėmesį. Po apdovanojimų grįžusius nugalėtojus pasveikino ir pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Draugas” trumpai apie tai jau rašė lapkričio 21 d. numeryje, šiandien – apie šį pasiekimą plačiau.

„Jausmas nuostabus, labai didžiuojamės šiuo pasie­kimu. Tiesa, iki dabar dar ne visai suprantame, kas įvyko, pergalės įvertinimui ir jos reikšmės supratimui prireiks laiko. Vis dėlto tarptautinis pripažinimas ir mūsų intelektinio darbo įvertinimas kelia tik geriausias emocijas”, –pasiekimais džiaugiasi „Vilnius-Lithuania iGEM” komandos vadovas Gabrielius Jakutis.

„iGEM” – tai tarptautinis genų inžinerijos konkursas (International Genetically Engineered Machine competition), kiekvienais metais vykstantis Bostone bei pritraukiantis apie 300 komandų iš geriausių viso pasaulio universitetų. Konkursą sugalvojo ir 2003 metais įsteigė Massachusetts technologijos instituto (MIT) mokslininkai. „Pastaraisiais metais iGEM labai išsiplėtė ir dabar konferencijos vieta yra „Hynes Convention Center”. Konferencija vyksta trijose didžiulėse plakatų pristatymo bei parodos salėse, o komandos pranešimus skaito devyniose mažesnėse auditorijose. Išties priimti 315 komandų ir 6000 dalyvių vietos reikia daug, o ir tvarkaraštis dėl tokios gausos pranešimų yra labai įtemptas – tenka atidžiai rinktis, ką norisi išgirsti”, – įspūdžiais dalijosi Gabrielius.

„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komandos nariai Auksė Gaižauskaitė ir Laurynas Karpus džiaugiasi apdovanojimais.
„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komandos nariai Auksė Gaižauskaitė ir Laurynas Karpus džiaugiasi apdovanojimais.

Projekto išskirtinumas – pritaikomumas

Šiemet „Vilnius-Lithuania iGEM” komandą sudarė 11 įvairių studijų programų studentų, 5 instruktoriai (ankstesnių komandų nariai) ir 2 pagrindiniai instruktoriai – moksliniai vadovai Virginijus Šikšnys (prestižinių mokslo apdovanojimų laureatas, profesorius) ir mokslininkas Rolandas Meškys. Pasiruošimas šiam prestižiniam konkursui truko net 10 mėnesių, per kuriuos, pasak komandos vadovo, „komanda puikiai susižaidė, kiekvienas narys gerai žinojo savo funkcijas ir jas atliko, todėl ir pasisekė sėkmingai įgyvendinti projektą”.

Komanda konkurse pristatė plazmidžių (DNR molekulių) reguliacijos sistemą, pavadintą „SynORI”, kuri leistų vienoje ląstelėje išlaikyti skirtingas plazmides ir reguliuoti santykinius jų kiekius. Plazmidės yra apskritos formos DNR struktūros, kuriomis į mikroorganizmus pernešama įvairi genetinė informacija ir keičiamos ląstelių funkcijos, todėl plazmidės itin plačiai naudojamos biotechnologijose. „Retai pasitaiko tokios apimties darbų. Pagrindinis jo išskirtinumas – pritaikomumas praktikoje ir itin didelė nauda sintetinės biologijos mokslui bei kitoms iGEM komandoms. Pasinaudodamos mūsų atradimu jos galės palengvinti ar patobulinti savo eksperimentus ateityje”, – idėjos išskirtinumą pabrėžia pašnekovas. Be to, šio projekto vaisiai gali būti aktualūs biotechnologijos ir vaistų pramonei bei moksliniams tyrimams, kadangi nauja sistema gali pagreitinti vaistų ir molekulinių mašinų gamybą.

Ši idėja kilo iš asmeninės laboratorinio darbo patirties: „Dalis komandos narių savo laboratorijose dažnai susidurdavo su sunkumais dirbant būtent su plazmidžių sistemomis. Idėja sukurti plazmidžių kiekio reguliacijos sistemą patiko visiems, nes supratome, kad mokslo pasaulis dar nebuvo atradęs visų galimybių išnaudoti šių struktūrų potencialą“. Tam, kad komandos idėja pasiektų konkurso finalinę pakylą, reikėjo praeiti nemažai laiptelių bei sulaukti vertintojų patvirtinimo.

„Konferencija Bostone, vadinama „iGEM Giant Jamboree”, yra konkurso finalas. Iki jo kiekviena komanda vertintojams išsiunčia savo sukurtų biologinių dalių DNR mėginius, paruošia ir priduoda vertinimo bei saugumo formas, internetinį puslapį. Konferencijos metu specialioje erdvėje pakabiname savo mokslinį plakatą. Kasdien vyksta sesijos, kurių metu plakatus lanko ir vertina teisėjai. Kitu laiku projektą pristatinėjame visiems, kam jis yra įdomus. Kiekvieną komandą vertina apie 10 skirtingų teisėjų.

Svarbiausia konkurso dalis yra žodinis 20 minučių pranešimas, skirtas glaustai ir itin aiškiai pristatyti projektą teisėjams bei atsakyti į jų klausimus. Ketvirtą konferencijos dieną vyksta apdovanojimų ceremonija, per kurią paskelbiami trys geriausi projektai ir šios komandos dar kartą skaito pranešimus visiems konferencijos dalyviams ir beveik šimtui teisėjų, kurie vėliau dar kartą diskutuoja tarpusavyje ir paskelbia čempionus”, – išsamiai su konkurso eiga supažindina Vilniaus universiteto studentas.

Lietuvių projektas sulaukė išskirtinio dėmesio

Nors konkurse dalyvaujančios komandos yra konkurentės, tačiau kiekviena gerbia ir palaiko priešininko idėją, siekia įgauti praktinės, teorinės bei tarptautinės patirties – juk sukuriami nauji produktai bei metodai yra naudingi visoms pusėms. „Mūsų projektas buvo itin populiarūs tarp kitų dalyvių, sulaukėme labai daug plakato lankytojų ir pagyrų. Daugelis džiaugėsi, kad nedidelė šalis ir universitetas sužibėjo ir papildė laimėtojų gretas, kurios metai iš metų jau buvo nusistovėjusios”, – apie konkurentų susidomėjimą lietuvių idėja kalbėjo komandos vadovas.

Be to, konkurso Bostone metu lietuviai užmezgė daug naujų bei naudingų kontaktų – nemažai komandų pasiūlė bendradarbiauti ateityje. „Meksikos komandos instruktorius buvo itin sužavėtas edukacine mūsų projekto dalimi  – specialia moksleivių mokymo programėle, veikiančia papildytosios realybės (augmented reality – angl.) principu, o vokiečiai iš Hamburgo jau paprašė atsiųsti gidą, kaip jie patys galėtų pasinaudoti SynORI sistema. Vienos didžiausių sintetinės biologijos bendruomenių „SynBioBeta” vadovas užsiminė galbūt aplankysiantis Vilniaus universitetą, kai viešės Šiaurės Europos regione”, – kalbėjo pašnekovas.

Nors konkurso grafikas buvo labai intensyvus, Lietuvos atstovams vis dėlto pavyko susipažinti su pačiu Bostono miestu. „Bostonas patiko, nes pasirodė jaukus, savo architektūra priminė Europą, Londoną. Mūsų manymu, Bostonas puikiai jungia modernumą ir tradicinę Ameriką, jos istorinį paveldą”, – įspūdžiais dalijosi konkurso dalyviai.

Tiesa, dalyviai prisipažįsta, kad šiek tiek didesnį įspūdį jiems paliko prieš tai aplankytas New Yorkas, kuriame jie praleido net tris dienas: „Tikriausiai nei vienas iš mūsų dar nebuvo buvęs tokiose ‘betono džiunglėse’, kuriose visą laiką vaikščioti tenka užvertus galvą. Miesto ritmas, nenuilstantis skruzdėlynas ir dangoraižių gausa sužavėjo visus, todėl ne vienas komandos narys planuoja grįžti ilgesniam laikui”.

Pirmasis sintetinės biologijos startuolis

Lietuvos studentai yra pirmieji Baltijos šalyse, dalyvaujantys „iGEM” konkurse ir jau trečią kartą grįžta į Vilnių su aukščiausiais laimėjimais. Dėka stipraus biotechnologijų sektoriaus Lietuvoje, jaunieji mokslininkai gali lygiuotis ir varžytis tarptautiniu lygiu. Grįžusius nugalėtojus Lietuva pasitiko itin šiltai ir svetingai.

„Esame pamaloninti, kad pagaliau pergalingas mokslo naujienas pastebėjo žiniasklaida, kuri pasitiko mus oro uoste. Prie to prisidėjome ir patys aktyvia viešųjų ryšių kampanija, tačiau džiaugiamės, kad visuomenė atsigręžė į mokslo pergalę. Dar būdami JAV davėme interviu ne vienai radijo, o Lietuvoje vykome filmuotis į keletą televizijos laidų: ‘Dėmesio centre’, ,Labas rytas’, ,Laikykitės ten’. Komandą pasveikino ir LR prezidentė, švietimo ir mokslo ministrė, Vilniaus miesto meras, Seimo pirmininkas.

Vilniaus universitete džiaugsmas buvo labai didelis. Komandą priėmimui iškart pasikvietė rektoratas. Tokios pergalės yra stimulas moksleiviams rinktis studijas Lietuvoje”, – džiaugėsi pripažinimo sulaukę konkurso nugalėtojai. Tačiau ant laurų studentai nežada užmigti ir skuba įsilieti į mokslus bei ruoštis egzaminams, kadangi daugumai komandos narių ateinantys metai yra baigiamieji. „Kai sutvarkysime visus šiuos reikalus, tikimės, kad laikui bėgant galbūt pavyks savo idėją paversti ir nedideliu startuoliu”, – apie projekto komercializavimą užsiminė Gabrielius.

Lietuva pastaruoju metu drąsiai žengia kurdama startuolius, tačiau sintetinės biologijos startuolio dar neturi. Tai būtų pirmasis Lietuvoje ir vienas iš „iGEM” tikslų – sujungti mokslą su verslu – būtų įgyvendintas. 

„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komanda kartu su „iGEM” prezidentu Randy Rettberg (antroje eilėje šeštas iš k.).
„Vilnius-Lithuania iGEM 2017” komanda kartu su „iGEM” prezidentu Randy Rettberg (antroje eilėje šeštas iš k.).