„Tikslas – Amerika” stotelės – Šiaurės Rytų valstijose

Bendradarbiaudami su „Tikslas – Amerika” projekto autoriais, „Draugo” ketvirtadienio „Rytys” puslapyje tęsiame informacinį straipsnių ciklą apie projekto metu JAV Rytų pakrantėje aplankytas vietas. Pradžia – 2017 metų lapkričio 16 dienos „Drauge” (Vol. CVlII, Nr. 133).

Augustinas Žemaitis. 

Trijose šiaurrytinėse JAV valstijose – Maine, New Hampshire ir Vermonte – lietuvių kilmės žmonių – tik apie 14 tūkstančių. Tačiau tarp tenykščių rudenėjančių miškų radome vienas spalvingiausių lietuviškų vietų.

Visų pirma – prestižinis Kennebunkporto kurortas Maine valstijoje – lietuviškas centras, kurio liežuvis neapsiverčia vadinti tiesiog vienuolynu. Jame ir lietuviškas parkas, ir lietuviški paminklai, ir lietuviški svečių namai (viskas greta miestelio centro, paplūdimio)…

Paskui – New Hampshire valstija, kur palaidotas pasaulio bokso čempionas lietuvis Juozas Žukauskas (Sharkey), o Nashua mieste vieno lietuvio palikimo dėka ryšiai su Lietuva glaudesni, nei galėtum tikėtis.

Ir galiausiai  „Neringa” Vermonte – viena didžiausių lietuviškų stovyklų Amerikoje.

Kennebunk: nuostabiai sutvarkytas lietuviškas parkas

Pirmąkart išvydus Kennebunk lietuviškąjį kompleksą širdis tiesiog džiūgavo. Štai taip galėtų atrodyti visos lietuviškos Amerikos vietos, užuot iš lėto nykusios! Atvažiavę į svečių namus vos radome kur pastatyti automobilį. Vadovas aiškino, kad paprastai mašinų būna dar daugiau: bet dabar viena studentų grupė atvažiavo autobusu.

Tolumoje spindėjo Jono Muloko sukurta lietuviška koplyčia ir Lurdas, nuostabiai ryškiai apšviesti žibintų šviesa. Amerikiečiai studentai vaikščiojo aplink, skaitė dedikacijas už Lietuvą žuvusiems ir tyliai kalbėjosi apie mūsų šalį. Kas gal pirmąkart išgirs jos vardą, kas gal pirmąkart sužinos apie Lietuvos okupaciją, jai grasančias bėdas, – ir atminties kertelėje tai išliks. Svečių namų registratūroje daug lankstinukų, angliškai aiškinančių, kas, kaip ir kodėl pastatyta parke.

Svarbiausia, kad kompleksas, rodos, išsilaiko iš savo pajamų: kainos ten – „komercinės”, vertos JAV kurorto. Nors daug darbuotojų pasamdyta iš Lietuvos (vienas sutiktas vaikinas – per „Work and Travel” studentų programą, pora moterų – dešimtmečius vasaromis ten atvažiuoja), yra ir ne Amerikos lietuvių, įskaitant vadovą. Dėl to svečių namų išlikimas nepriklauso nuo pavienių „senųjų” lietuvių savanorystės ar nuo lietuvių aukų, kurios kitose vietose, keičiantis kartoms, deja, tirpsta.

Lietuviška pranciškonų veikla Kennebunk miestelyje prasidėjo nuo pokariu įkurto vienuolyno (vienuoliams pasitraukus nuo sovietinio genocido). Kaip mums pasakojo brolis kunigas Jonas Bacevičius, gyvenantis vienuolyne jau daug dešimtmečių, dabar nauji pranciškonai (noviciatas) yra mokomi Lietuvoje. Taip pareikalavo vyresnybė – juk Lietuva atsivėrė, juk sovietinė okupacija baigėsi, priežasčių plėstis tremtyje nebeliko. Amerikos lietuviai pranciškonai vis dar labai aktyvūs, bet sensta. Amerikos lietuvių vyskupas pranciškonas Paulius Baltakis – jau 92 metų. Programas Kennebunk vienuolyne, tokias kaip ikonų tapybos, vykdo ir iš Lietuvos atvykę jaunesni vienuoliai.

Tačiau, nepaisant viso to, gali justi, kad niekas čia greitai nesunyks: lietuvių meno šedevrai ir XXI amžiuje dar ilgai džiugins žmonių akis. Nors Kennebunk niekad nebuvo „senųjų” lietuvių bendruomenės, vienuolynas pritraukia ir lietuvius: rytinėse angliškose sekmadienio Mišiose sutikome iš Čikagos kilusį lietuvį Tomą Dundzilą, pagaliau įgyvendinusį svajonę persikelti į Maine, ir jauną „meilės imigrantę” iš Lietuvos Vaidą Labžintytę, kuri su kolegomis neseniai Kennebunke įsteigė Maine Lietuvių Bendruomenę (LB).

Štai taip – kitur Amerikos lietuvių bendruomenės sensta, nyksta, o čia gimė nauja, jaunosios kartos įkurta, vienijanti apie 35 narius. Kažin kiek jų būtų, jei ne šis lietuviškas kompleksas? O tėvas J. Bacevičius pasakojo net apie vienuolyno sužavėtą italą, kuris, kad galėtų prisijungti prie lietuvių pranciškonų, pramoko lietuvių kalbos. „Kennebunke negali kalbėdamas lietuviškai tikėtis, kad tavęs niekas nesupras”, – kartu eidama lietuviškojo vienuolyno miško takeliu pasakojo naujoji Maine LB „Atlantas” vicepirmininkė Vaida Labžintytė.

Atradimai New Hampshire

Viena „Tikslas – Amerika 2017” misijų – rasti ir tiksliai internetiniame žemėlapyje pažymėti žymių lietuvių kapus. Vienas jų, kaip sužinojome, palaidotas visai šalia mūsų maršruto – pasaulio bokso čempionas Juozapas Žukauskas (Jack Sharkey). Užduotis rasti jo kapą nepasirodė gana sudėtinga, mat internete jau buvo duomenys, kuriose Epping miestelio kapinėse jis palaidotas, buvo ir antkapio nuotrauka. Kad greičiau apeitume didesnį kapinių plotą, išsiskirstėme. Šūksnis „radau” pasigirdo jau po trijų su puse minutės. Tada išsitraukiau GPS aparatą ir pasižymėjau tikslias koordinates, kurias teko perkelti į internetinį žemėlapį. Ir važiavome toliau. Tik šitaip greitai dirbdami galėjome kasdien aplankyti apie vidutiniškai 19 lietuviškų vietų.

Didžiąją dalį nepilnos paros, kurią galėjome skirti New Hampshire, praleidome Nashua mieste – vienintelėje šiaurinėje valstijoje, turėjusioje didesnę lietuvių bendruomenę. Mus sutikusios Margaret ir Roberta Woitkowski (mama ir dukra) stengėsi, kad nė viena su Lietuva susijusi vieta neliktų mūsų nepažymėta.

Jų dėka užėjome į butų kompleksu „Casimir place” („Kazimiero vieta” – liet.) virtusios buvusios lietuviškos Šv. Kazimiero bažnyčios vidų. Maloniai nustebino, kad nekilnojamojo turto vystytojai koridoriuose surašė bažnyčios istoriją, sukabino senas nuotraukas, paliko lubose stiklą, per kurį matyti išlikę skliautai. Woitkowski šeimos dėka radome jokiuose žemėlapiuose nepažymėtą Gelažausko rezervatą (realybėje stovi lentelė su pavarde), taip pat lietuvių vardais pavadintas gatves ir lietuvių skulptorių kūrinius.

Nashua veikia „The Zylonis Fund” (Charles and Amelia Zylonis palikimu sukurtas ir skirtas „atvežti” lietuvių kultūrą į Nashua), todėl ten ne tik statytos Lietuvos menininkų skulptūros, bet ir atvyksta koncertuoti Lietuvos atlikėjai, labai žavėję mūsų pašnekoves. Kitose „pirmosios bangos” Amerikos lietuvių „kolonijose” tokių gyvų ryšių su šiandienine Lietuva paprastai nerasi.

Nashua gidės parodė mums net vietas, kurios yra už „Tikslas – Amerika” projekto ribų – pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo memorialus, ant kurių – ir lietuviškos pavardės. Tuo įsitikinome ne kartą: jei nori pažiūrėti, kiek vietovėje prieš 50–100 metų būta lietuvių, žvilgterk į tenykščius karo memorialus. Nes lietuviai, kaip ir visi kiti, tapę JAV piliečiais, ėjo į Amerikos karus: abu pasaulinius, Vietnamo.

Netgi atskirų memorialų vien lietuviams, žuvusiems konkrečiame kare už JAV, Amerikoje radome daug, ypač prie lietuvių bažnyčių, lietuvių kapinėse… Tokius taip pat pažymėjome žemėlapyje.

Senuosiuose pramoniniuose miestuose, tokiuose kaip Nashua, mane kas kartą priblokšdavo ir fabrikai. Tada, XIX amžiuje, juos statė gražesnius nei šiandien stato gyvenamuosius namus ar valdžios įstaigas, su aibe architektūrinių pagražinimų… Lietuvoje tiesiog neturime tokių didelių to meto fabrikų. Akivaizdi priežastis, kodėl prieš 100–150 metų tiek daug lietuvių („Tikslas – Amerika” pašnekovų protėvių) pasuko į Ameriką.

Lietuvą Rusijos imperija specialiai paliko žemės ūkio kraštu ir ten neatsirado darbo vietų pramonėje. O JAV Rytų pakrantėje kiekvienas mažas miestas turi dabar nebenaudojamų raudonaplyčių „fabrikų rūmų” kompleksų… Kai kuriuos pažymėsime „Tikslas – Amerika 2017” žemėlapyje: kad suprastume Amerikos lietuvių istoriją, svarbu ne vien lietuviškos vietos, tačiau ir šis „kontekstas”.

„Neringos” stovykla Vermonto valstijoje

Apie „Neringos” stovyklą išgirdome dar gerokai iki atvykstant. Jauni ir seni Amerikos lietuviai ir mokytojų paklausti Bostono lietuvių mokyklos vaikai vienas per kitą kartojo, kokia tai nuostabi ir smagi vieta. „Jums būtina nuvažiuoti į ‘Neringą’”, – aiškino net prieš mums prasižiojant, nors „Neringa” mūsų projekte buvo planuota.

Kas be ko, „Neringą”, matyt, vertingiausia aplankyti vasarą, kai ji pilna gyvybės, pilna lietuvių vaikų ir savanorių, o vis dažniau – ir suaugusiųjų įvairiose poilsio programose.

Kai mes atvažiavome, „Neringa” buvo tuščia. Visiškai. Nei vieno žmogaus, nei vieno automobilio gal kilometrų spinduliu, tik kelios vištos vaikštinėjo aplink užrakintus pastatus. Tačiau lietuvybė čia pleveno ore – lietuviškos architektūros detalės, lietuviški užrašai skelbimų lentoje, namo lange žibantis raudonas Vytis…

Jei ne daug rudenį tapybiškai rausvėjančių medžių, galėtum pamanyti, kad esi Lietuvoje. O tie medžiai ramiai šlamėjo, spindėdami trimis – koks sutapimas – Lietuvos vėliavos spalvomis: žalia, geltona ir raudona. Naujosios Anglijos ruduo. Tas, kuriuo pasigėrėti amerikiečiai plūsta milijonais. Lietuvos rudenys, žinoma, irgi gražūs, bet amerikiečiams jie toli…

O „Tikslas – Amerika 2017” atėjo laikas sukti į aukštutinį New Yorką. Dar vieną „lietuvišką”, bet kitokią JAV žemę. Apie tai – kitame pasakojime.

Augustinas Žemaitis – projekto „Tikslas – Amerika” vadovas.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Maine, New Hampshire ir Vermonte valstijose rasite šiuose interneto puslapiuose:

Maine: http://global.truelithuania.com/lt/maine-1668/

New Hampshire: http://global.truelithuania.com/lt/new-hampshire-1083/

Vermont: http://global.truelithuania.com/lt/vermont-2574/

„Tikslas – Amerika” interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis: http://www.tikslasamerika.lt

Jeigu atsidarę žemėlapį pastebėsite, kad žinote daugiau lietuviškų vietų lankytame regione – rašykite augustinas.zemaitis@gmail.com ir žemėlapis bus papildytas.