CENTRAS - Kultūra - Medinių instrumentų festivalis „Medynės” jau surado savo žiūrovą
„Medynės” sulaukia vis didesnio muzikos mylėtojų dėmesio. (Rengėjų nuotraukos)

Medinių instrumentų festivalis „Medynės” jau surado savo žiūrovą

Algis Vaškevičius.

Spalio ir lapkričio mėnesiais Marijampolėje vyksta jau penktasis medinių instrumentų festivalis „Medynės”. Prasidėjęs 2014 metais keliais kameriniais koncertais, festivalis jau užsiaugino ir „prisijaukino” savo žiūrovą, išaugo į tarptautinį, kasmet pasikviečia vis naujų įdomių atlikėjų ne tik iš Europos, bet ir iš užjūrio.

Lietuvoje tikrai yra gausu įvairių muzikos festivalių, kurie atradę savąsias – žanrų ir įvairių stilių nišas. Festivalis „Medynės” buvo pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, skirtas populiarinti ir aktualizuoti labai specialią muzikos instrumentų grupę – medinius pučiamuosius ir jais profesionaliai atliekamą įvairialypę muziką, apimančią itin platų žanrų spektrą (nuo folkloro, senosios muzikos iki eksperimentinių XXI amžiaus muzikinių variacijų).

Palyginti su kitais mūsų krašte vykstančiais festivaliais, „Medynės” – neeilinis reiškinys, o jo išskirtiniai bruožai yra profesionalumas, atvirumas visų tradicijų ir visų geografinių platumų muzikai, profesionaliai atliekamai mediniais pučiamaisiais instrumentais. Tai tikrai puiki galimybė visuomenei pristatyti ne tik įvairiausius medinių pučiamųjų grupei priklausančius ir kartais mažai žinomus bei retai girdimus instrumentus (nuo išilginės fleitos, meilės obojaus, šalmajos iki lietuviško lamzdelio, ukrainietiškos sopilkos, anglų rago, birbynės ir kt.), bet ir jų atsiradimo istorijas.

Festivalio iniciatoriai kasmet rudenį pakviečia visus geros muzikos gurmanus pasiklausyti Lietuvos ir kitų pasaulio šalių profesionalių muzikos kolektyvų, solistų atliekamos muzikos, kurioje pagrindinį vaidmenį „atlieka” mediniai pučiamieji instrumentai. „Medynės” visada pasiūlo įvairialypę programą: lengvesnės muzikos mylėtojams tai dažnai būna klasikos ir džiazo sintezė, festivalio metu skamba ir baroko bei klasikinės muzikos kūriniai, surengiami ir koncertai, kur visa programa atliekama tik mediniais pučiamaisiais instrumentais.

Festivalio organizatorius ir atlikėjas Darius Klišys.

Nelieka nuvilti ir naujų skonių išsiilgę muzikos gurmanai – viename iš koncertų buvo, ko gero, pirmą kartą pasaulyje pristatoma instrumentinė klavesino, viola da gamba ir birbynės kombinacija, kuria atliktas ypač įvairus repertuaras, aprėpęs XVII–XXI amžiaus muziką.

Pernai tarptautiniu senosios muzikos projektu CON BRIO (Vokietija/Rusija/Lietuva) prasidėjęs ir gausiai baroko muzikos perlų pradžiai pažėręs festivalis klausytojus kvietė į penkis koncertus. Pilnutėlė salė klausėsi „Dangiškosios fleitos” – virtuozų iš Austrijos. Nuolatiniai klausytojai žino: kiekvienas jų bus vis kitoks ne tik unikalių instrumentų įvairovės bei programos, bet ir edukacine prasme. Ir festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys, ir patys atlikėjai visada supažindina su medinių pučiamųjų bei jiems talkinančių instrumentų kilme, muzikavimo galimybėmis.

Šiųmetis „Medynių” festivalis vėl pažėrė malonių staigmenų. Festivalio rengėjai teigia, kad šįkart programa driekiasi muzikos erdvėlaikiais – tai ir muzika tradicijoje, ir tradicija kaip atliekamos muzikos interpretacijos / transformacijos terpė bei šaltinis. Joje svarbus ir laiko modusas, klausiant – kas yra praeitis, dabartis, ateitis? Klasikinės muzikos interpretacijos pinasi su šiuolaikinio, apps‘ų programėlėmis pajungto žmogaus jausenomis, siūlydamos publikai galimybę atrasti naujas, neįtikėtinai paslaptingas muzikos gelmes.

Įsimintiną koncertą spalio 12 dieną surengė multiinstrumentalistė iš Jungtinių Amerikos Valstijų Carol Robinson – bene vienintelė užsienio atlikėja, į savo repertuarą įtraukusi ir lietuviškosios birbynės skambesį. Garso menininkė parengė solinę dviejų dalių programą „Elektroakustinė muzika birbynei”. Koncerte skambėjo šešios specialiai lietuviškajam instrumentui sukurtos Jürgo Frey, Nadir Vassena, Janis Petraskevics, Zad Moultaka ir pačios Carol Robinson kompozicijos, kurių kiekviena turi savo istoriją, nuotaiką, stilių.

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje” jau viešėjusi C.Robinson vėl sugrįžo į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern”, „Ars Musica”, „RomaEuropa”, „Archipel” ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais.

Amerikietė C. Robinson pamėgo lietuvišką birbynę.

Atlikėja žavisi elektroninės muzikos galimybėmis, tad derinant elektroniką ir akustinius garsus sukurtas ne vienas jos pačios kūrinys. Nuolatos eksperimentuojanti ir naujų tembrų ieškanti atlikėja išskiria energijos mainų, komunikavimo su klausytoju svarbą, pasitelkiant ne tik garso, bet ir vizualizacijų keliamus potyrius. „Medynių” festivaliui C. Robinson parengė unikalią programą lietuviškam instrumentui birbynei.

Prieš koncertą jo organizatorių paklausta, kaip kilo mintis į rankas paimti šį mažai pasaulyje žinomą instrumentą – lietuvišką birbynę, amerikietė sakė, kad tai įvyko visiškai atsitiktinai išgirdus kažkokį žmogų, grojantį birbyne 1994 metais Frankfurte.

„Mane tas garsas taip sužavėjo, kad tiesiog priėjau prie to jauno muzikanto. Tai buvo Raimondas Jakutis. Taip prasidėjo graži mudviejų draugystė, kuri tebesitęsia lig šiol. Būtent jo dėka aš įsigijau šį instrumentą. Vėliau jį „prisijaukinau”, o orientuotis, kaip juo groti, man padėjo klarnetininkės įgūdžiai”, – pasakojo atlikėja, kuri neseniai sulaukė „Radio France” užsakymo sukurti trumpą kūrinį ir jį parašė birbynei bei styginių kvartetui.

„Gelminė melodija” („Internal Melody”) – taip pavadintą koncertinę programą spalio 20-ąją pristatė džiazo ketveriukė iš Varšuvos. Šių „garso alchemikais” vadinamų atlikėjų kompozicijos primena ne amerikietiškąją, o europietišką improvizacinės muzikos dvasią, pasižyminčią gyliu neapčiuopiamoje tamsoje. Išskirtinis šios programos bruožas – muzikantai atsisakė bet kokių elektroninių efektų, garso moduliacijų, virtuoziškai išnaudodami akustines savo instrumentų savybes.

Spalio 30 dieną „Medynėse” savo programą „Dabar ir tada” pristatys keturių išilginės fleitos atlikėjų – Pios Loman, Karinos Agerbo, Marit Ernst Bock ir Pios Brinch Jensen suburtas kvartetas SIRENA, pasižymintis novatoriškumu ir neįprasta muzikine „choreografija”. Jungtinio švedų ir danų ansamblio atliekama muzika apima platų spektrą – nuo renesanso, baroko iki šių laikų kompozitorių kūrinių. Senosios ir naujosios muzikos repertuarai, kuriuos taip entuziastingai ir spontaniškai savo virtuozišku atlikimu supina SIRENOS, yra tarsi savitas pasakojimas nūdienos publikai.

Pats įdomiausiais šių metų „Medynių” akcentas laukia jau lapkričio mėnesį – tai bus muzikinio teatro spektaklio „Retrotopija” (režisierius ir teksto autorius Sjaron Minailo, šviesų menininkas Maarten Warmerdam, Nyderlandai) premjera, rengiama lapkričio 9–10 dienomis Marijampolės dramos teatre. Muzikinę spektaklio dalį atliks ansamblis „Reversio”, birbynininkas ir pagrindinis festivalio organizatorius D. Klišys, taip pat gros svečiai iš Lenkijos Marek Toporowski (klavesinas, vargonai), Robert Bachara (barokinis smuikas) ir Tomasz Frycz (barokinė violončelė).

„Retrotopija” – muzikinis draminis vyksmas vienai aktorei ir keturiems muzikantams, kuriamas remiantis muzikiniu įvairių XVII a. ir XVIII a. kompozicijų koliažu. Šiuo pastatymu tiriama šiuolaikinė žmonijos padėtis – nuolatinis nepaaiškinamas nesaugumo jausmas ir augantis nerimas virsta ateities baime ir visa persmelkiančiu tikrovės vengimu, gręžiantis į praeitį. Šiame muzikiniame monologe legendinė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Jūratė Onaitytė įkūnija bevardę figūrą, įstrigusią laike tarp praeities ir ateities. Stengiantis paneigti neišvengiamą ateitį ir idealizuojant praeitį, jos dabartis tampa vis sunkiau pakeliama.

Šio scenos kūrinio pagrindas – garsaus sociologo Zygmunt Bauman knyga „Retrotopija”, kurioje jis aprašo kolektyvinės nostalgijos sąvoką įsivaizduojamai auksinei Retrotopijos praeičiai – utopijai, kuri yra ne nepažinioje idealioje ateityje, o žinomoje ir idealizuojamoje praeityje. Šis scenos vyksmas – vizualinė muzikinė skvarbios Z. Bauman įžvalgos apie šiuolaikinį žmogaus būvį interpretacija.

Vis didesnio populiarumo ir žinomumo sulaukiantį „Medynių” festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Sambalsiai”, jo rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Marijampolės savivaldybė.