CENTRAS - Kultūra - Literatūrinį gyvenimą JAV prisiminus
Poezijos dienos 1980 m. Jaunimo centre Čikagoje.
Poezijos dienos 1980 m. Jaunimo centre Čikagoje. (Jono Kuprio nuotraukos.)

Literatūrinį gyvenimą JAV prisiminus

Dalia Cidzikaitė.

Šią vasarą Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės metu vykęs poezijos vakaras ne vienam renginio dalyviui sugrąžino prisiminimus apie prieš keletą dešimtmečių Amerikos rytiniame pakraštyje, o taip pat Čikagoje ir Los Angeles besiskleidusį literatūrinį gyvenimą. Vakare negalėjusios dalyvauti dvi rašytojos – Vitalija Bogutaitė-Keblienė ir Eglė Juodvalkė – sutiko apie tuos laikus, pasak vienos jų, tikrą lietuvių poezijos išeivijoje „karštymetį”, ir savo pirmuosius bandymus literatūroje pasidalinti atsakydamos į el. laišku pateiktus klausimus.

Vitalija Bogutaitė-Keblienė: „Poezijai įtaką darė gyvenimas”

Literatūrinis gyvenimas buvo gyvas, įdomus ir įvairus. Rytiniam pakrašty, Baltimorės, New Yorko ir Bostono trikampyje, gyveno mūsų literatūros didieji. Baltimorėj gyveno Bradūnas, Niliūnas, Volertas, New Yorke – kun. Andriekus, Bostone – Girnius, Gustaitis, Santvaras, Vašingtone – Radauskas. Žodžiu, susisiekti ir bendrauti nebuvo sunku. Suaugusieji buvo per daug užsiėmę. Dirbo, kad pragyventų. Laisvalaikiu rašė. Bradūnas buvo tas, kuris suko tą visą ratą. Vyko literatūros vakarai. Kiek pamenu, juos daugiausia organizavo Bradūnas. Tuo laiku mažai kas turėjo televizorius – buvo laiko skaityti ir domėtis, kas dedasi aplinkui.

Man liko atminty vienas Lietuvių Namų salėje vykęs literatūros vakaras, kuriame dalyvavo beveik visi žinomiausi poetai. Turbūt pirmą ir paskutinį kartą ten teko girdėti Niliūną. Paprastai jis nesirodydavo. Buvo labai uždaras žmogus.

Iš to laiko rašytojų man patiko Niliūnas, Nagys, Liūnė Sutema, Mackus, Radauskas, Bradūnas. Sunku pasakyti, kodėl patiko, gal kad jie kalbėjo man suprantama kalba? Tikrai negalėčiau pasakyti, kas darė įtaką mano kūrybai. Buvau gerai susipažinus su Mackaus, Liūnės Sutemos poezija ir labai man ji patiko. Tikriausiai įtaką darė gyvenimas. Kuo labiau akiratis platėja, tuo plačiau atsiskleidžia nauji horizontai.

Mano rimta pradžia literatūrino gyvenimo buvo Baltimorėj. Bradūno dėka išvydau pasaulį. Savo kūrybą rodydavau tik jam. Juo pasitikėjau. Be jo globos ir raginimo kažin ar būčiau tą dariusi. Jaunam žmogui reikia patarimų ir globos. Bradūnas visada rasdavo laiko patarti, pamokyti. Jam ir šiandien esu už tai dėkinga.

Studijos, darbas ir rašymas užėmė visą mano laiką. Baltimorėj gyvenau nuo 1950 iki 1956 metų. Miestas buvo tada įdomus. Savita architektūra, kultūra ir įdomi praeitis. Tiesa, netoli mūsų namų buvo Edgaro A. Poe kapas. Kiekvieną savaitgalį ant jo kapo kažkas padėdavo raudoną rožę. Unikalu.

Nijolė Baronienė, Aloyzas Baronas ir Vitalija Bogutaitė-Keblienė.
Nijolė Baronienė, Aloyzas Baronas ir Vitalija Bogutaitė-Keblienė, 1980 m. Poezijos dienos Čikagoje.

 

Eglė Juodvalkė: „Poezijos dienos pasitarnavo”

Pirmuosius mano lietuviškus eilėraščius paskelbė ateitininkų žurnalas „Ateitis”, kai man suėjo šešiolika metų. Nebuvau ateitininkė, bet jau domėjausi korporacija „Neo-Lithuania”, į kurią ir įstojau. Maždaug tuo pačiu metu parašiau pirmąsias eiles anglų kalba, bet neturėjau kam jų siųsti, tad rašiau „į stalčių”. Būdama devyniolikos metų, susidomėjau Santaros-Šviesos organizacija, dalyvavau suvažiavime, kuris vyko Tabor Farmoje rugsėjo pirmąjį, Amerikos Darbo dienos savaitgalį, jei gerai atsimenu, nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio popietės. Nuo ryto klausėmės paskaitų, diskutavome literatūros, istorijos, filosofijos klausimais, vakarais džiaugėmės kultūrinėmis programomis ir bendravome iki paryčių.

Jau Čikagoje poetė Liūnė Sutema kartą surengė pas save vakarą jauniems poetams, į kurį paragino atsinešti savo eilių. Mūsų dauguma, jei ne visi, tą vakarą pirmą kartą garsiai skaitėme savo eiles.

Poezijos dienas iš pradžių rengė Kazys Bradūnas ir, berods, Algimantas Kezys. 1981 m. Poezijos dienose buvo paminėtos antologijos „Žemė”, kurią sudarė penkių žemininkų poetų – Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Henriko Nagio, Alfonso Nykos-Niliūno ir Vytauto Mačernio – eilės, trisdešimtosios metinės. 1988 metais „Aiduose” apžvalgininkas minėjo, kad tais metais įvyko penkioliktosios Poezijos dienos. Po Bradūno JAV LB Kultūros tarybai 1997 m. pradėjo vadovauti nepaprastai veikli pirmininkė Marija Remienė. Ji pradėjo ruošti dvidienes poezijos šventes dviejose vietose: Čikagos lietuvių Jaunimo centre ir Lemonto Pasaulio lietuvių centre, ir tai darė iki 2006 metų, savo trečiosios kadencijos taryboje pabaigos.

Poezijos dienos buvo nepaprastos reikšmės kultūrinis įvykis visai lietuvių išeivijai. Vienais metais gegužės vakarą dalyvavo satyros ir humoro teatras „Antras kaimas”, kitą – iš Kanados pakviestas Henrikas Nagys. Kitą kartą į poezijos vakarą Marija Remienė sukvietė poetes. Tai buvo pats literatūros kūrėjų karštymetis, nes toliau eiles rašė Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą išryškėję poetai: Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, Liūnė Sutema, Vladas Šlaitas ir kiti. Jau reiškėsi ir jaunesni poetai – Algimantas Mackus, Vitalija Bogutaitė, Marija Saulaitytė, Danguolė Sadūnaitė. Po jų pirmus žingsnius žengė tokie kaip Austė Pečiūraitė, Teresė Pautieniūtė ir aš pati. Po to poezijos horizonte pasirodė Ginta Remeikytė ir Vainis Aleksa. Visas mūsų pastangas ypač rėmė Kazys Bradūnas.

Poezijos dienų rengėjai Bradūnas, Marija Remienė ir kiti kviesdavo dalyvius savo nuožiūra. Nuo rengėjų priklausydavo vakaro ar popietės programa, paramos kreipdavosi į lietuvybę ir įvairius renginius skatinančius fondus. Po pirmos kadencijos Marija Remienė į Poezijos dienas pradėjo kviesti poetus iš Lietuvos, kaip antai, Vytautą Bložę, Nijolę Miliauskaitę, Sigitą Gedą. Salė visuomet buvo pilna, žmonės patenkinti. Dar vėliau viendienį „Poezijos pavasarį” pradėjo rengti ir rengia iki dabar Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkė Stasė Petersonienė.Turėjau laimės kelis kartus skaityti savo eiles Poezijos dienose. Buvau labai patenkinta susitikusi poetus, apie kuriuos skaičiau literatūros vadovėliuose ir kurių eilių mokiausi šeštadieninėje mokykloje. Apskritai visada jaučiausi skatinama ir klausytojų, ir vyresnių poetų ir poečių. Manimi ir mano eilėmis buvo rūpinamasi. Trūko tik mano amžiaus rašančiųjų, jų buvo nedaug ir ne visi gyveno Čikagoje. Rašiau baltas eiles, nerimuotas. Kartais ir forma, ir stilius buvo sunkiau suprantami žmonėms, kurie prie tokios poezijos nebuvo pripratę. Bet stengėmės, kad mūsų publika ne tik Maironį pažintų, bet ir mus, jaunesnius poetus ir poetes. Poezijos dienos ir mums, ir jiems tuo pasitarnavo.

Eglė Juodvalkė, Marija Stankus-Saulaitis ir Julija Švabaitė-Gylienė.
Eglė Juodvalkė, Marija Stankus-Saulaitis ir Julija Švabaitė-Gylienė, 1980 m. Poezijos dienos Čikagoje.