Lietuvė imigracijos teisininkė: „Norite imigruoti, studijuoti ar dirbti Amerikoje, ieškokite profesionalo pagalbos”

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur.

Imigracija – karščiausia politikos aktualija abipus Atlanto. Regis, jog pasaulio be sienų idėja nebėra tokia patraukli kaip buvo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, bet žmonės migruoja. Bėga nuo karų, skurdo, prievartos ir prietarų arba tiesiog bando laimę ar randa meilę kitose šalyse. Daugumai imigracijos problemos tėra skambios antraštės naujienų sraute, lietuvei imigrantei Jovitai Klovas imigracijos problemos – kasdienybė.  Ji – imigracijos teisininkė.

Su Jovita susitikome jai svarbių permainų metu, todėl ir mūsų pokalbių temos kito, kol pirmojo mūsų pokalbio įrašas gulėjo „Google” dokumentų puslapyje. Šiomis dienomis Jovita su savo šeima ir tūkstančiais kitų lietuvių bus Baltimorėje Šokių šventėje, kurioje šoks jos vyresnė dukra. Ji taip pat padėjo tvarkyti vizą garsiam Lietuvos muzikantui Jurgiui Didžiuliui, kuris koncertuos Šokių šventės renginyje ir pratęs turą Amerikoje po šventės.

Klausantis vienuolika metų JAV gyvenančios, Kaune gimusios bei studijavusios Jovitos, vis dar girdžiu lengvą dzūkišką tarmę, mat ji augo Alytuje, kur jos tėvai dirbo po paskyrimo, pabaigę mokslus. Jovita  baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą 2004 m., ir prieš išvykdama į JAV, dirbo teisininke Kauno miesto savivaldybėje.

Jovita  juokauja, jog „pasiėmė vyrą su žalia korta”, mat pirmasis į JAV atvyko jos tada dar būsimasis vyras Marius Klovas, kuris čia studijavo ir prieš išvažiuodamas į Lietuvą, pateikė dokumentus „žaliosios kortos” loterijai. Laimėjęs teisę legaliai atvykti gyventi Amerikoje, Marius sakė: „Arba važiuojame kartu, arba nė vienas.” Išvažiavo kartu.

Jovitos ir Mariaus istoriją galima apibūdinti kaip amerikietiškos svajonės įsikūnijimą. Dvi nuostabios dukros, namas keliolika mylių nuo JAV sostinės esančiame Vienos miestelyje. Marius jau dešimtmetį dirba ne pelno siekiančioje organizacijoje, kuri padeda įdarbinti akluosius ir silpnaregius visoje Amerikoje. Jovita prieš kelias savaites įsteigė savo imigracijos advokato kontorą.

Aišku, jog nei namo, nei darbų niekas jiems nepadėjo ant lėkštutės, kaip sakoma, jiems padėjo jų pačių valia, darbas ir planingas tikslo siekimas.

Norint dirbti teisininke JAV ir gauti advokatūros licenziją, Jovita vėl turėjo studijuoti. Ji prisimena, jog pažįstami ją atkalbinėjo vėl grįžti į studijų suolą, esą, bus sunku ir brangu. Tačiau jauna šeima paėmė paskolą, o dokumentus studijoms pateikė kone paskutinę dieną. O kitą dieną po to, kai Jovita  gavo laišką, patvirtinantį, jog ji priimta studijuoti, gimė jos vyresnėlė dukra Eva Kotryna. Viskas vyko pagal planą, pasak J. Klovas.

2010 m. ji The George Washington University įgijo teisę užsiimti advokato veikla ir porą metų dirbo advokatų kontoroje Washingtone, kur užsiėmė tarptautine ir kompanijų teise. Tačiau advokato padėjėjos darbas jos netenkino, nes suprato, jog gali ir žino daugiau.

Jovita nusprendė specializuotis imigracijos teisėje, perėjo dirbti į kitą advokatų kontorą netoli Washingtone esančiame ir sparčiai augančiame Tyson’s Corner. Kai pirmą kartą susitikome, J. Klovas dar dirbo toje kontoroje ir buvo itin užimta, turėjo šimtus bylų, buvo pats kasmetinio verslo imigracijos bylų atidavimo įkarštis, ir, pasak jos, situacija kontoroje atrodė nekontroliuojama.

Birželio mėnesį, paskatinta šeimos, J. Klovas atidarė savo advokatų kontorą ir dabar užsiims išskirtinai imigracijos teise: šeimos ir darbo imigracija, vizų, suteikiančių galimybę koncertuoti, studijuoti, dirbti bei investuoti į naują ar veikiantį verslą JAV, gavimu. Ji sako, jog pradėti naują verslą JAV nėra sunku, iššūkiai prasideda verslą jau įregistravus, ypač griežtai prižiūrimoje advokatūros srityje, tačiau nepanašu, jog tai lietuvę advokatę baugintų. Ji jau turi klientų, akivaizdu, jog gerai išmano savo sritį ir supranta atsakomybę prieš ir už savo klientus.

J. Klovas gyvena netoli Washingtono, bet turi teisę konsultuoti ir dirbti su bylomis klientų, gyvenančių bet kurioje JAV valstijoje ar tik ieškančių galimybių legaliai atvykti į šalį ir čia įsitvirtinti. Nors jos klientai anaiptol nėra lietuviai, bet ji tikrai gali padėti ir tautiečiams.

Pasak Jovitos, dauguma lietuvių yra gerai išsilavinę, gal netgi geriau nei vidutinis amerikietis, ir jie mano, kad patys gali susirasti visus atsakymus į imigracijos klausimus. Ir ne tik lietuviai taip mano. Internete apstu informacijos, imigracijos temomis rašančių blogų, ir lietuvė teisininkė sako pati juos paskaitanti, bet dažnai internete veltui dalijami patarimai jai kelia šypseną.

„Imigracija, kaip jokia kita teisė, yra labai individuali, nes kone kiekviena byla yra kita istorija, ir jai reikia individualaus sprendimo” – aiškina J. Klovas. Kartais menka klaidelė gali kainuoti šeimos išskyrimą ar brangiai kainuosiančias advokato paslaugas teisme.

Kaip pavyzdį jį pateikia tokią situaciją. Asmenys, susituokę Amerikoje, privalo  laukti du mėnesius, kol gali priduoti prašymą legaliam imigranto statusui. Bet tai reikia žinoti, ir viena pora pakliuvo į bėdą vien todėl, jog dokumentus pridavė viena diena anksčiau. Kita pora pasikonsultavo su kitu teisininku, patys užsipildė privalomas formas, nuėjo į privalomą interviu, atrodė, jog viskas praėjo puikiai, tačiau netrukus gavo kvietimą papildomam pokalbiui. Šeimai, aišku, įtampa, bet Jovita pasikalbėjusi su pora, rado net kelias priežastis, kurios imigracijos tarnyboms galėjo sukelti įtarimų. Todėl kitą mėnesį numatomam pokalbiui ruošis atsakingai.

Atrodytų, smulkmenos, bet imigracija nėra tik formų pildymas, tai daugialypė ir sudėtinga teisės sritis.  Dažnai žmonės mano, jog sutaupys pinigų, užteks pasitarti su draugais ar pažįstamais, paieškoti informacijos internete, bet dažnai tai ir baigiasi didesnėmis problemomis ir didesnėmis išlaidomis.

Kitas pavyzdys, liudijantis, jog profesionalo pagalba yra vertinga, yra investicijomis paremta imigracija. Daugelis mano, jog reikia investuoti šimtus tūkstančių dolerių, kad galėtum įgyti legalų statusą JAV, tačiau, anot imigracijos teisininkės, yra daug kitų galimybių, pvz., pirkti frančizę ar Amerikoje atidaryti biurą ar perkelti verslą, jei jau turite veikiantį verslą Lietuvoje ar kitoje valstybėje. Bet tokias detales gali žinoti tik imigracijos teisę išmanantys profesionalai.

Jovita sako, kad nepaisant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, Amerika išlieka patraukli šalis verslininkams, ypač technologijų srityje, kurie jau turi biurus ES, bet vis tiek nori įsikurti JAV rinkoje. Traukia ir rinkos dydis, ir tai, kad JAV tebėra svajonių šalis. Ir veikti čia nori ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos ir Rusijos verslininkai.

Jovita sako, kartais suteikianti informacijos, kurios kiti advokatai nedalija už dyka, visgi ji pakartoja, jog  imigracija nėra tik formų pildymas, tai patirtis ir subtilių teisės dalykų išmanymas.

Jovitos ir Mariaus Klovų šeima puikiai integravosi Amerikoje, jie aktyvūs vietos bendruomenės nariai, daug bendrauja su kaimynais, tačiau, aišku, namuose kalba lietuviškai, švenčia visas lietuviškas šventes ir dalyvauja aplink vykstančiuose lietuviškuose renginiuose.

Jovita mano, jog svarbu nepamiršti savo kilmės, bet svarbu ir integruotis naujoje šalyje, jei ketinti čia gyventi ilgiau nei kelerius metus. „Turi pasirinkti, ar nori įsilieti ir čia gyventi, ar tenori pagyventi kelis metus ir grįžti atgal, iš kur atvažiavai” – sako J. Klovas.

Vienuolika Jovitos metų JAV liudija, kad ji ir jos šeima čia įsitvirtino ilgam, ir dabar ji yra pasiruošusi profesionaliai padėti tiems, kurie norėtų Amerikoje pradėti naują gyvenimo etapą, studijuoti, kurti šeimą ar verslą, tapti legaliais svajonių šalies imigrantais.

Jovitos Klovas advokato kontora:
jklovas@klovasimmigration.com
703-638-5838