Vienuolikmetės aistra – taekwondo

Laima Smilgytė.

Čikagos priemiesčio Oswego Wolfs Crossing pradinės mokyklos penktokė Karolina Vainius tik nusijuoktų, jei kas pasakytų, kad koviniai menai yra vyriškas sportas. Amerikoje gimusi 11-metė daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido mokydamasi korė­jietiško kovos meno – taekwondo. Sun­kios treniruotės nenuėjo veltui – Ka­rolina ne tik dalyvauja varžybose, kuriose pelno dešimtis apdovanojimų, bet ir gali pasigirti turinti jaunimo iki 15 metų antrojo laipsnio juodąjį diržą.

Kojos ir kumščio menas

Nuo mažens Karolina buvo labai judri ir sportiška. Kol jos bendra­amžės žaidė su lėlėmis ir svajojo apie baletą, Karolinai daug smagesni buvo aktyvūs žaidimai. Nors baletą taip pat išbandė. „Prieš pradėdama spor­tuoti trumpai lankiau baleto pamo­kas, bet nepatiko. Tėtis, matydamas mano judrumą, pasiūlė pabandyti kovos menus. Kaip tik netoli namų buvo kovos menų klubas ‘Dragon Strike’, į kurį kartu su tėčiu ir nu­ėjome”, – kelią į taekwondo pasaulį prisiminė Karolina.

Tada mergaitei buvo tik 4 me­tukai, todėl vienai būti treniruotėse jai neleido – buvo prašoma, kad kartu sportuotų vienas iš tėvų. Su dukra lankyti taekwondo treniruotes pa­siryžo Karolinos tėtis Remigijus, kuriam sportas nebuvo svetimas – vyras jaunystėje užsiėmė dziudo imtynėmis, karatė, buvo išbandęs ir boksą.

„Taekwondo man labai patiko. Smagu buvo ir tai, kad sportavau kartu su tėčiu. Treniruotė tęsdavosi 45 minutes, bet jai pasibaigus prašydavau likti ir antrai, o kartais net trečiai treniruotei tą pačią dieną. Sportuoti eidavau kiekvieną savaitės dieną, taip buvau užsidegusi. Dabar į treniruotes einu 3–4 kartus per sa­vaitę”, – pasakojo Karolina.

Pirmajame sporto klube mergaitė praleido 3 m. Čia Karolina išmoko, kad taekwondo – ne tik sportas, bet ir gyvenimo filosofija. Korėjietiškai „tae” reiškia „koja”, „kwon” – „kumštis”, „do” – „bū­das/menas”. Tad taekwondo – „kojos ir kumščio menas”, pasižymintis stip­riais ir staigiais smūgiais kojo­mis. Tačiau taekwondo moko ne tik kovos technikos, bet ir pagarbos, disciplinos, santūrumo, sąžiningumo bei kitų moralinių vertybių.

„Dragon Strike” klubas Karoli­nai ir jos tėčiui tapo kaip namai. Todėl, kai sužinojo, kad klubas užsidaro, abiem buvo be galo gaila. „Pas­kutinė treniruotė buvo labai liūdna. Negalėjau nieko daryti, tik verkiau”, – prisiminė vienuolikmetė.

Varžybų iššūkiai

Klubo uždarymas mergaitei buvo toks smūgis, kad nusprendė mesti ir patį taekwondo. Nesitreniravusi iš­buvo pusę metų, bet po truputį noras sportuoti grįžo. Tad su tėčiu surado kitą korėjiečių kovos menų klubą, o po kiek laiko perėjo į trečią. „YK Martial Arts” klube Napervile prie­miestyje Karolina su tėčiu sportuoja jau trečius metus. Abu prakaitą lieja treniruotėse ir kartu dalyvauja var­žybose.

Yra 3 taekwondo varžybų tipai: formos, sparingas ir lentelių laužymas. Formos – tai pagrindiniai judesiai ir pozos, skirtos fizinei parengčiai bei savigynai, sparingas – kova tarp dviejų žmonių toje pačioje svorio kategorijoje, lentelių laužymas – jas laikant ore ar ant žemės.

„Man labiausiai patinka lentelių laužymas, ir tai man sekasi. Praėju­siais metais ‘Illinois Taekwondo State Championships’ varžybose len­telių laužymo kategorijoje 10–11 m. amžiaus grupėje laimėjau pirmą vietą. Tačiau labiausiai įsiminė mano pirmosios varžybos ‘Midwest Open Taekwondo Championships’ 2013 m. Labai jaudinausi, todėl iš pirmo karto lentelės perlaužti nepa­vyko, bespirdama dar susižeidžiau koją. Nors ją labai skaudėjo, tačiau sutelkiau visą savo valią ir dar kartą spyriau. Tada ne tik laimėjau pirmą vietą, bet ir nugalėjau save”, – įsimintiną turnyrą prisiminė Karolina.

Mergaitės laukia dar ne vienerios varžybos, kurioms ruoštis padeda ir tėtis. Jis yra didžiausias Karolinos kritikas ir įkvėpėjas. Nors pasitaiko dienų, kai norisi patinginiauti, Karo­lina ir pati žino, kad pasiekti užsibrėžto tikslo gali tik sunkiai dirbdama. „Varžybose dalyvauti man labai patinka. Mano svajonė – ne tik laimėti pirmą vietą, bet noriu nu­galėti ir pirmų vietų laimėtojų ‘Grand Championship’ varžybose. Tačiau dar turiu išmokti valdyti jau­dulį. Varžybose vertinama ne tik technika, bet ir laikysena, šūksniai, veido išraiška. O kai jaudinuosi, viskas matyti veido. Reikia daug mokytis, kaip tą jaudulį paslėpus ir daugiau pasitikėjus savimi”, – prisipažino penktokė.

Harry Potter ir slaptas noras

Ar Karolinai teko taekwondo panaudoti ne tik sporto salėje? „Rimtai muštis su niekuo neteko. Juokais kovoju tik su 17 m. sese Leticia, o su 24 m. broliu Deividu nė nebandau”, – juokiasi Karolina.

Be taekwondo vienuolikmetei dar patinka žolės riedulys ir futbolas. Karolina dainuoja ir mokyklos chore, priklauso jūrų skautams, o laisva­laikiu mėgsta piešti. Jos piešinys „Mėlynas šuo” prieš 2 m. buvo atrinktas kaip vienas geriausių ir buvo eksponuojamas mokykloje.

„Labai mėgstu ir skaityti. Dabar kaip tik baigiu penktą Harry Potter knygą, – apie save pasakojo penktokė. – Nesu mergaitiška mergaitė. Gal dėl to geriausi mano draugai yra berniukai. O kai jie sužino, kad beveik 7 m. užsiimu taekwondo, visi sako, kad tai la­bai ‘cool’. Kada nors norėčiau ir pati įkurti kovos menų mokyklą. Kaip tėtis juokauja, Amerikoje įprasta, kad pakėlei koją – gauni medalį. O mano mokykla būtų tokia, kurioje reiktų daug dirbti, kad užsidirbtum pagyrimą”, – sakė 11-metė taekwondo mokinė Karolina Vainius.