DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Kalbino Virginija Petrauskienė.
Gal taip ir turėjo būti, kad COVID-19 pandemija sustabdytų ir užlaikytų t. Vytautas Sadauską SJ Lemonte. Jis ne tik nuotoliniu būdu tęsė darbus Lietuvoje, vedė pamokas savo mokiniams Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, bet ir gražiai įsijungė į Pal. Jurgio Matulaičio parapijos veiklą, pasirūpino galimybe iš Lemonto transliuoti šv. Mišias internetu. Apie netikėtai užsitęsusią viešnagę „Draugui” pasakojo t. V. Sadauskas SJ.
Kadangi numatytą dieną nepavyko išskristi į Lietuvą, kokių darbų ėmėtės, būdamas čia?
Tie darbai, kuriuos dirbau Lietuvoje, nenutrūko. Aš dirbu Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. Kadangi dėl paskelbtos pandemijos visi perėjome prie nuotolinio mokymo, nebuvo didelio skirtumo, iš kurios šalies bendrauti internetu su mokiniais – ar iš Lietuvos, ar iš Amerikos. Mūsų pamokos vyko toliau nuotoliniu būdu. Dar būdamas Lietuvoje, išmokau dirbti su programine įranga Office 365, kurią naudoju savo pamokoms. Tuo tarpu kiti mokytojai dar menkai naudojo tą programą. Taigi, būdamas čia, Amerikoje, turėjau daug skambučių, susirašinėjimų ir videokonferencijų su mūsų gimnazijos (ir ne tik su mūsų, bet ir pranciškonų gimnazijos) mokytojais, kurie irgi pasirinko išmokti ir naudotis Microsoft Teams (nuotolinio grupinio bendravimo programa – red.). Jie šią programą tuo metu ėmė naudoti savo nuotoliniam darbui su mokiniais. Taigi, nuo kovo vidurio kokį mėnesį ar pusantro dirbau labai intensyviai. Taip pat tęsiau pamokas savo mokiniams, taisydavau jų darbus. Dabar semestro pažymius baigiu išvesti vienuoliktokams, dvyliktokams. O mokinių nemažai – 260.
Įdomus buvimas: esate Amerikoje, dirbate Lietuvoje, tačiau įsijungėte ir į JAV lietuvių parapijos gyvenimą.
Taip, kaip minėjau, buvau įsisavinęs Teams platformą, man tereikėjo gauti tiesioginio įvykio bendravimo galimybę. Tada pradėjome transliuoti šv. Mišias internetu. Pradžioje tą darėme iš namų, kuriuose gyvena t. Vaidas Lukoševičius, kadangi ten internetinio ryšio kokybė buvo geresnė. Po kurio laiko perėjome į bažnyčią, nes radome sprendimą, kaip joje pagerinti internetinį ryšį. Taip ir prasidėjo tas šv. Mišių transliavimas. Man tai buvo visai nauja, anksčiau niekada nebuvau išbandęs tiesioginio transliavimo. Pats turėjau daug ko išmokti.
Vienose šv. Mišiose internetinėje erdvėje susitinka Lietuvos ir Amerikos tikintieji: nuostabi patirtis. Kiek susirinkdavo žmonių į šv. Mišias?
Pradžioje, patį pirmą kartą, kai nežinojome, kaip pavyks, informavau mūsų jėzuitus Lietuvoje, kad bandysime susijungti, kad išbandysime galimybę žmonėms, esantiems savo namuose, ne tik klausytis šv. Mišių, bet ir dalyvauti, skaityti skaitinius. Norėjome, kad įsitrauktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš Lemonto. Tas pirmas bandymas gana sėkmingai praėjo, nors tokia patirtis visiems buvo nauja. Tuomet, pirmą kartą, dalyvavo apie 150–160 prisijungusių žmonių.
Provincijolas, pamatęs tą transliaciją, nusprendė, kad karantino laikotarpiu tai bus oficiali mūsų, jėzuitų, šv. Mišių versija. Tokiu būdu mes sujungiame įvairias bendruomenes: vieną sekmadienį Kaunas, kitą Vilnius, paskui – Šiauliai, galbūt Ryga…
O kaip Lemonto tikintieji, juk nemažai jų yra garbingo amžiaus, kai kurie iš jų nesinaudoja internetu. Ar jiems nebuvo sudėtinga prisijungti prie šv. Mišių transliacijos?
Sunku pasakyti, kiek tikinčiųjų Amerikoje buvo prisijungę. Bet žinau, kad tie artimiausi parapijos žmonės buvo prisijungę. Ir tas prisijungimo būdas nebuvo toks paprastas, kaip kad, tarkime, Facebook. Teams suteikia daugiau galimybių, pvz., skaidrę parodyti, virtualiai keliauti iš vienos vietos į kitą. Žmonės, būdami skirtingose vietose, gali aktyviai dalyvauti, būti matomi. Nuo Zoom ši programa šiek tiek skiriasi. Teams pagalba renginyje virtualiai aktyviai gali dalyvauti 9 žmonės, o stebėti – iki 10 tūkstančių. Būna tiesioginio renginio nuoroda, prisijungęs su ta nuorada, gali stebėti.
O dabar dar jūs aktyviai dalyvaujate tame procese, kai Pal. Jurgio Matulaičio misiją rengiama atidaryti po ilgo uždarymo. Ne tik rūpinatės parapijiečių dvasiniais reikalais, bet ir dulkių siurblį paimate į rankas. Kaip jūs pats jautėtės šios viešnagės metu? Atrodo, kad per tą laiką, kurį esate, spėjote įsijungti į bendruomenę?
Taip, čia būnant, to fizinio darbo trūksta, tai tokie bažnyčios valymo ir paruošimo darbeliai labai smagūs. O šiaip pamažu tą transliavimo estafetę perduodu kunigui Vaidui ir seselei Laimutei. Jeigu bažnyčia atsidarys, bus galima tęsti tą transliaciją nuotoliniu būdu. Mes kasdien transliuojame šv. Mišias. Dalyvaujančių nebūna daug, iki 14 žmonių. Bent jau programa parodo tą skaičių. Specialistas man sakė, kad negali matyti, kiek yra prisijungę mobiliaisiais telefonais.
Nuo pat pradžių, kai teko pratęsti viešnagę Amerikoje, tiesiog galvojau, kaip reaguoti į susidariusią situaciją, kaip aš galėčiau patarnauti žmonėms. Kiekvieną dieną galvodavau, kaip laikosi tie žmonės, parapijiečiai, esantys šalia: ar jie ieškos mūsų, prašys sakramentų ar palaiminimo, ar pasikalbėti norės. Buvo keletas žmonių, su kuriais mes kalbėjomės. Bet toks poreikis visada atsiranda, jei vyksta neaiškūs įvykiai. Kilo ir pačiam visokių klausimų: pavyzdžiui, jeigu patarnausi žmogui, kuris serga, tai tikriausiai pats turi izoliuotis. Bet neteko sergančiam patarnauti, nes nebuvo, kad kviestų pas ligonį. Kai kurie žmonės norėjo pasikalbėti, tai mes susitikome lauke, atsisėdę pasikalbėjome. Buvo, kad prašė sakramento, Susitaikinimo sakramento.
Ar jau žinote tiksliai, kada skrisite į Lietuvą?
Mano skrydis numatytas birželio 25 dieną. Labai norėjosi pakeliauti, pamatyti Ameriką. Puoselėjau tokias mintis. Gal dar pavyks kokį nacionalinį parką aplankyti…
