„Baltic Art studio" vidus dekoruotas Evelinos bei jos tėčio, Alfredo Sutkaus darbais.
„Baltic Art studio" vidus dekoruotas Evelinos bei jos tėčio, Alfredo Sutkaus darbais. Paruoštas stalas centre – jau laukia stiklo gamybos vakarėlio dalyvių. (Neringos Smilgytės nuotr.)

„Baltic Art studio” – ten, kur karaliauja stiklas

„Baltic Art” studio jaukus įėjimas.
„Baltic Art studio” jaukus įėjimas kvieste kviečia užsukti į vidų ir apsidairyti.

Neringa Smilgytė.

Mūsų visų, Amerikoje apsigyvenusių lietuvių, istorijos skirtingos. Kaip čia atvykome, kaip įsikūrėme, kaip radome ar vis dar ieškome savo gyvenimo kelio… Tikriausiai ne vienas toks pasakojimas būtų vertas laikraščio straipsnio. Tądien, kada įžengiau pro duris į saulės nutviekstą ir įvairiais stiklo darbais dekoruotą „Baltic Art studio”, manęs laukė dar viena tokia istorija. Galbūt ne visai standartinė, bet tikrai ne mažiau idomi. Evelina Mayner – šios studijos bendrasavininkė, aukšta, rusvų banguojančių plaukų, elegantiška moteris, mane pasitiko plačia šypsena ir vaišėmis nukrautu stalu. Čia pat, apgaubtos pro spalvotus vitražus sklindančios šviesos ir susėdome pokalbiui.

– Evelina, papasakokite apie save, iš kur esate kilusi, kaip susi­domėjote stiklu? Galbūt kažkas tu­rėjo įtakos šiam pasirinkimui?

Evelina Mayner prie specialios krosnies.
Evelina Mayner prie specialios krosnies, kurioje stiklo darbai paliekami „kepti” vienai parai. („Facebook” nuotr.)

– Gimiau ir augau Kaune, Garlia­vos rajone, bohemiškoje aplinkoje. Nuo mažens domėjausi menu, mėgda­vau piešti, lankiau visokius būrelius. Mano mama pagal profesiją mokytoja, tačiau visas jos gyvenimas sukosi apie sportą, sveiką gyvenseną. Tėtis – menininkas, tad, galima sakyti, esu tė­čio vaikas. Dar būnant mažai tėtis pradėjo dirbti su keramika. Man ne­rūpėjo jokios lėlės ar kiti žaislai, visą laiką su juo praleisdavau dirbtuvėse kažką meistraudama. Jei negalėdav­au būti dirbtuvėse – piešdavau ar skai­tydavau knygas, namuose turėjo­me didelę biblioteką. Vėliau tėtis pra­dėjo dirbti su stiklu – aš vėl paskui jį į dirbtuves.

 – Atrodo kad Jūsų tėtis gerai žinomas menininkas stiklo pasau­lyje, Alfredas Sutkus, šiuo metu taip pat gyvenantis Čikagoje, jums yra didelis autoritetas?

– Taip, visą laiką jaučiau jo didelį palaikymą. Nors menininko duona ne visada yra lengva, niekada nebuvo kalbos, kad galbūt turėčiau pasirinkti kitą profesiją. Pabaigusi mokyklą, įstojau į Kauno kolegiją, tekstilės specialybę. Nors stiklas jau tada buvo pir­moje vietoje, tuo metu dar nebuvo galimybės studuojuoti mano norimo vitražo, tad praleidau trejus metus besimokydama tekstilės subtilybių. Šios studijos man davė labai daug – išmokau tikro amatininko kruopštumo, tačiau vis dėlto supratau, kad teks­tilė yra ne man. Tad iškart po šių studijų įstojau į Vilniaus dailės aka­demijoje jau pradėtą dėstyti, vitražo kursą. Čia praleidau dar ketverius metus. Po jų sekė dar dveji metai – šį kartą skirti magistro studijoms.

Stiklo darbai puošiantys „Baltic Art studio".
Stiklo darbai puošiantys „Baltic Art studio”.

 – Jūsų tinklalapyje (balticartstudio.com) pristatytoje biografijoje perskaičiau, kad esate gyve­nusi daugybėje šalių – Ukrainoje, Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, na ir, žinoma, JAV. Ką šio­se šalyse veikėte – dirbote, mokė­tės?

–  Ir dirbau, ir mokiausi, ir kelia­vau. Ukrainoje bei Rusijoje turėjau giminių, kitose šalyse leisdavau savo „stu­dentiškas” vasaras. Vienoje iš jų, Austrijoje, išvažiavau į rengiamus kursus – vasaros stovyklą. Sutapimas – ten sutikau du kiniečius brolius profesorius iš Čikagos, su kuriais vėliau teko daug gražiai bendrauti. Pabaigus bakalaurą atvykau metams į Čikagą pas jau čia gyvenantį tėtį atlikti praktikos. Teko kartu padirbėti „Botti Studio of Architectural Arts, Inc” bendrovėje prie labai didelių projektų. Ši patirtis labai padėjo pasiruošti magistrantūros stu­dijoms.

 – 2007 metais atsikraustėte į JAV gyventi. Kas paskatino persi­kelti už Atlanto? Ar buvo lengva pritapti?

– Pabaigus mokslus dar teko pa­gyventi Vokietijoje, tada metus pra­dirbau Kaune esančioje „Eglės” gale­rijoje. Tačiau ilgainiui pradėjo trūkti „erdvės”, norėjosi kažko naujo. Čika­ga buvo saugus pasirinkimas –  žinojau, kad ir kas bebūtų, tėtis visada bus šalia. Parašiau laišką į savo bu­vusią darbovietę, ir jie mane nedvejodami priemė, tad vos atskridus, jau po poros dienų pradėjau ten dirbti. „Botti Studio” darbas buvo labai įdomus ir kūrybingas, kai kurie projektai trukdavo net keletą metų. Dirb­da­vome didelėse komandose restauruo­dami tokias įžymybes kaip Čikagos kultūros centro Tiffany kupolą. Dar­bas sekėsi, greitai buvau paaukštinta į projektų vadovės pareigas. Gaila, bet po ketverių metų bendrovė persi­kėlė į kitą valstiją. Mes su tėčiu nusprendėme pasilikti Čikagoje.

Stiklo gamybos vakarėlio pradžia. Evelina demonstruoja kaip apdirbamas stiklas.
Stiklo gamybos vakarėlio pradžia. Evelina demonstruoja kaip apdirbamas stiklas.

 – Tada ir kilo idėja įkurti savo studiją?

– Visada turėjau savo projektėlių. Laisvu metu vis ką pagamindavau, parduodavau. Praradus darbą, netru­kus mirė mano Čikagoje sutiktas vy­ras – visos bėdos supuolė vienu metu. Pradėjus nuo aukštai viską prarasti buvo tikrai labai sunku. Bet reikėjo kažkaip stumtis į priekį. Pradėjau dirbti iš namų, vėliau su tėčiu atida­rėme studiją Lincoln Parko rajone. Tiesa, ši studija veikė tik pusę metų. Vieta pasirodė nelabai tinkama.

– Dabartinė Jūsų studija yra Milwaukee Avenue. Kodėl pasirin­kote būtent šią vietą?

–  Šiame rajone pati gyvenu jau penkerius metus. Iš čia labai geras su­sisiekimas, šalia greitkelis, miesto centras tik už penkiolikos minučių. Svarbiausia, lankytojams yra kur pa­sistatyti mašiną. Lincoln Park šio privalumo nebuvo.

Taip atrodo įrankis su kuriuo pjaunamas stiklas.
Taip atrodo įrankis su kuriuo pjaunamas stiklas.

 – Papasakokite plačiau apie studijos veiklą.

– Studija – tai kartu ir mūsų dirbtuvės, ir parduotuvė, ir priėmi­mų vieta. Visi užsakymai ir darbai at­liekami būtent čia. Jei reikia – dirba­me septynias dienas per savaitę. Ga­lime įgyvendinti bet kokią orginalią idėją naudojant stiklą, porcelianą ar keramiką. Taip pat užsiimam tapybos darbais. Didesniems užsakymams galime suburti savo komandą – bendradarbiaujame su įvairių šalių stiklo dizaineriais bei architektais. Be įprastinių užsakymų bei restauracijos darbų organizuojame stiklo gamybos vakarėlius.

 – Ko galima tikėtis iš tokio va­karėlio?

– Vakarėlis trunka tris valandas. Jo metu vakarėlio dalyviai supa­žin­dinami su stiklo gamybos technologija. Parodoma, kaip galima pjauti, šlifuoti ar dažyti. Visos priemonės ir įran­kiai būna paruošti, tereikia „įjung­ti” fantaziją. Prieš pradedant darbuotis lankytojai gali pasivaišinti vynu bei užkandžiais, pasižvalgyti po studiją, pasisemti idėjų. Populiariau­si darbai – lėkštutės, padėkliukai, įvai­rūs siuvenyrai, juvelyrikos dirbi­niai. Pasibaigus vakarėliui darbai paliekami „kepti” specialioje krosnyje vienai parai.

Stiklo paveikslėlis.
Stiklo paveikslėlis – vienas iš populeresnių stiklo gamybos vakarėlio dirbinių.

 – Kaip galima pakliūti į tokį vakarėlį?

– Jei susidaro 5–12 žmonių grupė, vakarėlį galima rengti bet ku­rią savaitės dieną iš anksto sutartu laiku. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 7 iki 10-tos val. vakaro organizuojami va­karėliai pavieniams žmonėms. Tik­rai visi labai laukiami! Nors atsida­rėme dar neseniai, jau turime klientų, kurie čia sugrįžta švęsti gimtadienių, mergvakarių, kitokių švenčių.

 –  Šiuo metu esate labai užsiėmusi. Dėl interviu tarėmės beveik mėnesį! Gal galite apibendrinti, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena?

– Studija dar yra labai jauna, atsidarėme tik balandžio mėnesį. Be turimų užsakymų bei stiklo gamybos va­karėlių turime užsiimti reklama, ieškoti naujų užsakovų bei partnerių. Važinėjimas po įvairias kompanijas, parduotuves bei „boutique” užima daug laiko. Dėl šios priežasies atidė­jom „Grand opening” vakarėlį iki ru­dens. Tiesa, iki to laiko dar noriu šiek tiek patobulinti studiją, reikia sukurti logo, gražią lauko iškabą. Darbų – nors vežimu vežk…

Baltic Art Studio Co – N Milwaukee Ave, Chicago, IL 60641
Tel.: 773 526 1127
El. paštas: balticartstudio@gmail.com
http://balticartstudio.com

Evelina susirinkusiems rodo kaip pasiruošti dažus stiklo dirbų dekoravimui.
Evelina susirinkusiems rodo kaip pasiruošti dažus stiklo dirbų dekoravimui.
Taip atrodo darbo stalas.
Darbo stalas laukia stiklo gamybos vakarėlio svečių. Besidarbuojant su stiklu yra būtina mūvėti pirštines bei apsauginius akinius.
Vyksta intensyvus kūrybinis procesas.
Vyksta intensyvus kūrybinis procesas.
Darbui įpūsėjus.
Darbui įpūsėjus. Nupieštas kvadratas žymi ribas kiek stiklo darbų galima padaryti vakarėlio metu.
Studijoje demonstruojami stiklo darbai.
Studijoje demonstruojami stiklo darbai.
Studijoje galima nusipirkti stiklo papuošalų bei aksesuarų.
Studijoje taip pat galima nusipirkti stiklo papuošalų bei aksesuarų.
Studiją puošiantys Evelinos bei jos tėčio, Alfredo Sutkaus, piešiniai.
Studiją puošiantys Evelinos bei jos tėčio, Alfredo Sutkaus, piešiniai.