DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Neringa Smilgytė.
Mūsų visų, Amerikoje apsigyvenusių lietuvių, istorijos skirtingos. Kaip čia atvykome, kaip įsikūrėme, kaip radome ar vis dar ieškome savo gyvenimo kelio… Tikriausiai ne vienas toks pasakojimas būtų vertas laikraščio straipsnio. Tądien, kada įžengiau pro duris į saulės nutviekstą ir įvairiais stiklo darbais dekoruotą „Baltic Art studio”, manęs laukė dar viena tokia istorija. Galbūt ne visai standartinė, bet tikrai ne mažiau idomi. Evelina Mayner – šios studijos bendrasavininkė, aukšta, rusvų banguojančių plaukų, elegantiška moteris, mane pasitiko plačia šypsena ir vaišėmis nukrautu stalu. Čia pat, apgaubtos pro spalvotus vitražus sklindančios šviesos ir susėdome pokalbiui.
– Evelina, papasakokite apie save, iš kur esate kilusi, kaip susidomėjote stiklu? Galbūt kažkas turėjo įtakos šiam pasirinkimui?
– Gimiau ir augau Kaune, Garliavos rajone, bohemiškoje aplinkoje. Nuo mažens domėjausi menu, mėgdavau piešti, lankiau visokius būrelius. Mano mama pagal profesiją mokytoja, tačiau visas jos gyvenimas sukosi apie sportą, sveiką gyvenseną. Tėtis – menininkas, tad, galima sakyti, esu tėčio vaikas. Dar būnant mažai tėtis pradėjo dirbti su keramika. Man nerūpėjo jokios lėlės ar kiti žaislai, visą laiką su juo praleisdavau dirbtuvėse kažką meistraudama. Jei negalėdavau būti dirbtuvėse – piešdavau ar skaitydavau knygas, namuose turėjome didelę biblioteką. Vėliau tėtis pradėjo dirbti su stiklu – aš vėl paskui jį į dirbtuves.
– Atrodo kad Jūsų tėtis gerai žinomas menininkas stiklo pasaulyje, Alfredas Sutkus, šiuo metu taip pat gyvenantis Čikagoje, jums yra didelis autoritetas?
– Taip, visą laiką jaučiau jo didelį palaikymą. Nors menininko duona ne visada yra lengva, niekada nebuvo kalbos, kad galbūt turėčiau pasirinkti kitą profesiją. Pabaigusi mokyklą, įstojau į Kauno kolegiją, tekstilės specialybę. Nors stiklas jau tada buvo pirmoje vietoje, tuo metu dar nebuvo galimybės studuojuoti mano norimo vitražo, tad praleidau trejus metus besimokydama tekstilės subtilybių. Šios studijos man davė labai daug – išmokau tikro amatininko kruopštumo, tačiau vis dėlto supratau, kad tekstilė yra ne man. Tad iškart po šių studijų įstojau į Vilniaus dailės akademijoje jau pradėtą dėstyti, vitražo kursą. Čia praleidau dar ketverius metus. Po jų sekė dar dveji metai – šį kartą skirti magistro studijoms.
– Jūsų tinklalapyje (balticartstudio.com) pristatytoje biografijoje perskaičiau, kad esate gyvenusi daugybėje šalių – Ukrainoje, Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, na ir, žinoma, JAV. Ką šiose šalyse veikėte – dirbote, mokėtės?
– Ir dirbau, ir mokiausi, ir keliavau. Ukrainoje bei Rusijoje turėjau giminių, kitose šalyse leisdavau savo „studentiškas” vasaras. Vienoje iš jų, Austrijoje, išvažiavau į rengiamus kursus – vasaros stovyklą. Sutapimas – ten sutikau du kiniečius brolius profesorius iš Čikagos, su kuriais vėliau teko daug gražiai bendrauti. Pabaigus bakalaurą atvykau metams į Čikagą pas jau čia gyvenantį tėtį atlikti praktikos. Teko kartu padirbėti „Botti Studio of Architectural Arts, Inc” bendrovėje prie labai didelių projektų. Ši patirtis labai padėjo pasiruošti magistrantūros studijoms.
– 2007 metais atsikraustėte į JAV gyventi. Kas paskatino persikelti už Atlanto? Ar buvo lengva pritapti?
– Pabaigus mokslus dar teko pagyventi Vokietijoje, tada metus pradirbau Kaune esančioje „Eglės” galerijoje. Tačiau ilgainiui pradėjo trūkti „erdvės”, norėjosi kažko naujo. Čikaga buvo saugus pasirinkimas – žinojau, kad ir kas bebūtų, tėtis visada bus šalia. Parašiau laišką į savo buvusią darbovietę, ir jie mane nedvejodami priemė, tad vos atskridus, jau po poros dienų pradėjau ten dirbti. „Botti Studio” darbas buvo labai įdomus ir kūrybingas, kai kurie projektai trukdavo net keletą metų. Dirbdavome didelėse komandose restauruodami tokias įžymybes kaip Čikagos kultūros centro Tiffany kupolą. Darbas sekėsi, greitai buvau paaukštinta į projektų vadovės pareigas. Gaila, bet po ketverių metų bendrovė persikėlė į kitą valstiją. Mes su tėčiu nusprendėme pasilikti Čikagoje.
– Tada ir kilo idėja įkurti savo studiją?
– Visada turėjau savo projektėlių. Laisvu metu vis ką pagamindavau, parduodavau. Praradus darbą, netrukus mirė mano Čikagoje sutiktas vyras – visos bėdos supuolė vienu metu. Pradėjus nuo aukštai viską prarasti buvo tikrai labai sunku. Bet reikėjo kažkaip stumtis į priekį. Pradėjau dirbti iš namų, vėliau su tėčiu atidarėme studiją Lincoln Parko rajone. Tiesa, ši studija veikė tik pusę metų. Vieta pasirodė nelabai tinkama.
– Dabartinė Jūsų studija yra Milwaukee Avenue. Kodėl pasirinkote būtent šią vietą?
– Šiame rajone pati gyvenu jau penkerius metus. Iš čia labai geras susisiekimas, šalia greitkelis, miesto centras tik už penkiolikos minučių. Svarbiausia, lankytojams yra kur pasistatyti mašiną. Lincoln Park šio privalumo nebuvo.
– Papasakokite plačiau apie studijos veiklą.
– Studija – tai kartu ir mūsų dirbtuvės, ir parduotuvė, ir priėmimų vieta. Visi užsakymai ir darbai atliekami būtent čia. Jei reikia – dirbame septynias dienas per savaitę. Galime įgyvendinti bet kokią orginalią idėją naudojant stiklą, porcelianą ar keramiką. Taip pat užsiimam tapybos darbais. Didesniems užsakymams galime suburti savo komandą – bendradarbiaujame su įvairių šalių stiklo dizaineriais bei architektais. Be įprastinių užsakymų bei restauracijos darbų organizuojame stiklo gamybos vakarėlius.
– Ko galima tikėtis iš tokio vakarėlio?
– Vakarėlis trunka tris valandas. Jo metu vakarėlio dalyviai supažindinami su stiklo gamybos technologija. Parodoma, kaip galima pjauti, šlifuoti ar dažyti. Visos priemonės ir įrankiai būna paruošti, tereikia „įjungti” fantaziją. Prieš pradedant darbuotis lankytojai gali pasivaišinti vynu bei užkandžiais, pasižvalgyti po studiją, pasisemti idėjų. Populiariausi darbai – lėkštutės, padėkliukai, įvairūs siuvenyrai, juvelyrikos dirbiniai. Pasibaigus vakarėliui darbai paliekami „kepti” specialioje krosnyje vienai parai.
– Kaip galima pakliūti į tokį vakarėlį?
– Jei susidaro 5–12 žmonių grupė, vakarėlį galima rengti bet kurią savaitės dieną iš anksto sutartu laiku. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 7 iki 10-tos val. vakaro organizuojami vakarėliai pavieniams žmonėms. Tikrai visi labai laukiami! Nors atsidarėme dar neseniai, jau turime klientų, kurie čia sugrįžta švęsti gimtadienių, mergvakarių, kitokių švenčių.
– Šiuo metu esate labai užsiėmusi. Dėl interviu tarėmės beveik mėnesį! Gal galite apibendrinti, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena?
– Studija dar yra labai jauna, atsidarėme tik balandžio mėnesį. Be turimų užsakymų bei stiklo gamybos vakarėlių turime užsiimti reklama, ieškoti naujų užsakovų bei partnerių. Važinėjimas po įvairias kompanijas, parduotuves bei „boutique” užima daug laiko. Dėl šios priežasies atidėjom „Grand opening” vakarėlį iki rudens. Tiesa, iki to laiko dar noriu šiek tiek patobulinti studiją, reikia sukurti logo, gražią lauko iškabą. Darbų – nors vežimu vežk…
Baltic Art Studio Co – N Milwaukee Ave, Chicago, IL 60641
Tel.: 773 526 1127
El. paštas: balticartstudio@gmail.com
http://balticartstudio.com
