Būsimoji sporto vadybininkė Miglė: Noriu prisidėti prie sportininkų pergalių

Laima Smilgytė.

Sunku net patikėti, kad vos prieš kelerius metus 20-metė Miglė Rup­šaitė laisvalaikį mieliau rinkosi leisti viena. Tačiau dabar Čikagos Loyola University ekonomikos, marketingo ir sporto vadybos būsimoji 3-io kurso studentė yra nuolat apsupta žmonių ir vargu, ar merginos kalendoriuje atsirastų bent vienas laisvas savaitgalis. Miglė vos spėja suktis tarp studijų, darbų, susitikimų ir renginių. Net ir ištrūkusi kelioms savaitėms į Lietuvą, mergina gimtinėje žadėjo ne tik atostogauti, bet ir domėtis praktikos galimybėmis. „Gyvenime noriu daug pasiekti, tad turiu atitinkamai daug mokytis ir dirbti. Niekas už mane mano svajonių neįgyvendins, todėl sąmoningai renkuosi daug veiklos, o ne sėdėjimą namie”, – užtikrintai sako į įvairių užsiėmimų sūkurį panirusi studentė.

Patriotizmas ir puikūs mokslo rezultatai

Pasikalbėti su Migle Rupšaite susitikome prieš jai išskrendant trumpų atostogų į Lietuvą. Mūsų po­kalbis sukosi apie sportą, užsispyri­mą, praktiką JAV olimpiniame ko­mi­te­te, Bora Bora salą ir meilę Lietuvai.

Miglės šeima iš Kauno į Čikagą atvyko, kai jai tebuvo 7 metai, tačiau mergina lietuviškai kalba be jokio akcento. „Pirmą vasarą Amerikoje su 4 metų vyresniu broliu Mantvydu per dienas žiūrėdavome televizorių ir taip išmokome anglų kalbą. Tačiau nuo Lietuvos ir lietuvių kalbos niekada nenutolome. Visa šeima esame di­deli Lietuvos patriotai. Tėtis Mindau­gas domisi istorija, mama Vida daug metų dėstė Čikagos lituanistinėje mokykloje, o pastaruosius dvejus metus yra ir šios mokyklos direktorė. Aš taip pat jau 5-erius metus dirbu Čikagos lituanistinės mo­kyklos raštinėje. Visi mano ameri­kiečiai draugai žino, kad aš lietuvė ir kad myliu savo gimtinę. Dėl savo karštai deklaruojamo patriotiškumo esu ir su keletu draugų susipykusi. Bet taip jau yra – geriau su manim blogai apie Lietuvą nekalbėti”, – juo­kia­si Miglė.

Tačiau mergina gali didžiuotis ne tik kad yra lietuvė. Ji gali pasigirti ir puikiais mokslo rezultatais. Šį pavasarį Miglė aukščiausiais balais baigė Loyola University ekonomikos, marketingo ir sporto vadybos 2-ąjį kursą. Kaip viena geriausiai besi­mokančių studenčių mergina gavo ne tik universiteto prezidentės bei Lie­tuvių Fondo stipendijas, bet ir para­šiusi rašinį apie verslo etiką laimėjo organizacijos „Better Business Bu­reau” stipendiją, kuri kasmet skiriama tik 4 studentams iš visos Ame­rikos.

Būti vienai geriausių studenčių reiškia ne tik galimybę gauti sti­pen­diją, bet tenka prisiimti ir atsakomybę atstovauti savo universitetui. „Iš skirtingų fakultetų atrenkami geriausiai besimokantys maždaug 30 studentų. Jie turi dalyvauti universiteto renginiuose, bendrauti, pasakoti apie savo mokslo įstaigą. Aš esu Quinlan verslo fakulteto atstovė. Tai puiki proga mokytis pradėti ir palaikyti pokalbį su nepažįstamais žmonėmis bei plėsti pažinčių ratą”, – pasakojo aktyvi studentė.

Darbas organizacijose

Daug įdomių pažinčių Miglei suteikia ir studentų brolija „Delta Sigma Pi”, kuriai mergina priklauso. „Tai verslo studentų ir studenčių brolija, vienijanti motyvuotus jaunus žmones. Praėjusiais mokslo metais buvau šios brolijos viceprezidentė, atsakinga už stipendijas, o šiais me­tais būsiu viceprezidentė, besirūpi­nanti logistikos reikalais. Su brolijos nariais susitinkame kiekvieną sekmadienį. Ne tik bendraujame, organizuojame renginius, bet ir užsiimame labdaringa veikla, renkame maistą Maisto bankui”, – pasakojo Miglė.

Mergina džiaugiasi, kad prisideda ir prie lietuviškos organizacijos „Lithuanian City of Chicago Club” veiklos. „Mūsų tikslas – sujungti Či­kagos lietuvių skirtingų profesijų jaunimą, rengti jiems įvairius ren­ginius. Kas antrą ketvirtadienį susi­tinkame Lietuvos konsulate”, – vardijo veikli dvidešimtmetė.

O kaip Miglė susidomėjo sporto vadyba? „Baigusi mokyklą tvirtai nežinojau, ką norėčiau studijuoti. Pasirinkau verslo vadybą, bet iki galo nesijaučiau savo rogėse. O spor­tas mane lydėjo visą gyvenimą: ir tėvai yra baigę Sporto universitetą Lietuvoje, ir brolis sportavo, ir pati mokykloje aktyviai užsiėmiau leng­vąja atletika, tačiau dėl patirtos kelio traumos toliau sportuoti nebegalėjau. O meilė sportui liko. Tad kažkaip natūraliai susidomėjau sporto vadyba, perėjau į šią sritį ir dabar labai džiaugiuosi, nes jaučiuosi atradusi save”, – pasakojo mergina.

Praktika JAV olimpiniame komitete

Kad sporto vadyba Miglei puikiai sekasi, rodo ir tai, kad jau antrus me­tus mergina atlikti praktikos yra pakviesta į JAV olimpinį komitetą, įsikūrusį Colorado Springs mieste, Colorado valstijoje. „Praėjusį rudenį iš mano kurso į Olimpinį komitetą Colorado Springs vykome 5 studentų komanda: 4 merginos ir 1 vaikinas. Kadangi JAV olimpinis komitetas ne­gauna pinigų iš valstybės ir išsilaiko tik iš suaukotų pinigų, praktikos užduotis buvo parengti verslo planą, kaip iš 100 000 žmonių su­rinkti 1 milijoną dolerių. Be galo smagu, kad sukūrėme tokį verslo pla­ną, kurio idėja ir prezentacija ko­mitetui labai patiko ir mano komanda laimėjo”, – pirmąją praktiką Co­lorado Springs prisiminė Miglė.

Ką savo verslo plane pasiūlėte, kad pelnėte JAV olimpinio komiteto atstovų pripažinimą? „Amerikoje kiek­vienoje mokslo įstaigoje veikia bent po keletą skirtingų studentų brolijų ir seserijų. Keista, kad ren­kant lėšas Olimpiniam komitetui nebuvo pasitelktos šios studentų or­ganizacijos, jau žinomos savo labda­ringa veikla. Pagalvojome, kodėl gi mums nepritraukus brolijų ir seserijų prisidėti prie pinigų rinkimo. Tuo labiau kad universitetai garsėja savo sporto komandomis. Tad savo plane siūlėme pasinaudoti studentiškomis organizacijomis, rengti mini olimpi­nes žaidynes universitetuose, į jas kviesti garsius žmones, kad ir aktorius, taip pritraukiant kuo daugiau žiūrovų.

O pirkusiems bilietus ir parėmusiems savo komandą steigti laimėjimus, kurių pagrindinis būtų bilietai į olimpines varžybas”, – užsi­degusi pasakojo Miglė, kuri viešėdama Colorado Springs turėjo puikią galimybę ne tik pristatyti savo idėją, bet ir iš arti pamatyti, kaip dirba JAV olimpinis komitetas. „Komitetas ir sporto bazės įsikūrusios buvusiuose armijos bendrabučiuose. Viskas įreng­ta labai moderniai. Pusę metų prieš vasaros olimpiadą čia apsigyvena skirtingų šakų sportininkai, kurie gauna aukščiausio lygio aptarnavimą – pradedant maitinimu, baigiant fizioterapija. Čia yra ir specialios de­guonies, slėgio kameros, kuriose spor­tininkai gali pasiruošti būsi­miems startams. Teikiamos ir psicho­logų konsultacijos, nes sportinin­kams ypač svarbu psichologinis pasi­ruošimas tiek laimėjus, tiek pralai­mėjus ar patyrus traumą. Teritoriją juosia tvora, visur budi apsauga, o į patalpas galima patekti tik su specia­liomis tapatybės kortelėmis”, – pa­sakojo dvidešimtmetė.

Tačiau merginai didžiausią įspū­dį paliko ne moderni komiteto aplinka, bet čia dirbantys žmonės. „Visi darbuotojai pasirodė malonūs, labai motyvuoti. Sužavėjo pati darbo aplinka ir kultūra, kuri atitinka mano supratimą. Nesu naivi, suprantu, kad ir čia yra visokių problemų. Kad ir tiek metų trukęs JAV gimnasčių ko­mandos gydytojo baisus elgesys su jaunomis sportininkėmis. Teisme prieš gydytoją liudijo ir mano klasiokė, nukentėjusi nuo šio vyro. Bai­su, ką merginoms teko iškęsti. Todėl baigusi mokslus labai norėčiau kele­tą metų padirbėti JAV olimpiniame komitete ir savo sąžiningu darbu padėti sportininkams siekti pergalių, rūpindamasi jų vadyba”, – viena svajonių pasidalijo Miglė.

Svajonėse – ir krepšinis, ir Bora Bora sala

Kol kas Miglė kryptingai juda savo svajonės link. Į JAV olimpinį komitetą atlikti dar vienos praktikos ji planuoja grįžti jau šį rudenį. O kol studijuoja universitete, mergina stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pa­sisemti patirties ir užmegzti naujų pažinčių. „Todėl ir priklausau ne vie­nai organizacijai, o ir vasarą dirbu golfo klube bei savanoriauju beisbolo stadione. Būna, kad kartais pavargs­tu nuo bendravimo, sakau, kad mano baterija nusėdo. Tačiau užtenka pa­bū­ti su šeima, pasivaikščioti su savo Shih Tzu veislės šuniuku Žirniu, ir vėl bėgu tolyn, nes labai patinka tai ką darau. O ir planų ateičiai turiu ne vieną. Šią vasarą viešėdama Lietu­voje labai norėčiau keletą dienų pra­leisti Lietuvos tautiniame olimpinia­me komitete. Gaila, kad nėra galimybės ten atlikti praktiką. Būtų labai įdomu sulyginti JAV ir Lietuvos olimpinių komitetų darbą. Net pačiai keista, kad teko dalyvauti ledo ritu­lio, beisbolo, dziudo varžybose, netgi kovose be taisyklių, bet NBA rungtynėse dar nesu buvusi. Tad greitu metu norėčiau apsilankyti ir krepši­nio varžybose, kuriose žaistų kuris nors iš lietuvių. Svajoju ir apie atos­togas neapsakomo grožio Bora Bora saloje Prancūzijos Polinezijoje. Oi, kiek savo norų privardijau! Tikiuosi, visi jie išsipildys”, – šypsojosi būsimoji sporto vadybininkė Miglė Rup­šaitė.