E. Meilūnas: Mes tikime savo žmonėmis

Palydint išeinančius ir su viltimi pasitinkant ateinančius metus su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Egidijumi Meilūnu kalbamės apie tai, kas svarbu mums visiems – saugumą ir taiką žemėje, lietuvių vienybę ir pilietiškumo svarbą.

Kalbėjosi Ramunė Lapas.

Š. m. gruodžio 9–10 d. savaitgalio dienotvarkė Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Egidijui Meilūnui buvo labai įtempta, tačiau jis atrado laiko interviu „Draugui”. Pokalbiui susėdome netradicinėje erdvėje – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus naujai įsigytose patalpose Michigan Ave., Čikagos centre.

Aptarkime pirmiausia globalią situaciją. JAV vidinių politinių mūšių fone vyksta kovos dėl paramos Ukrainai tęsimo. Kalbamės po ką tik praėjusio uždaro JAV Senato posėdžio, į kurį kviestas prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutiniu momentu pranešė, kad neatvyks (tiesa, netrukus visgi įvyko jo susitikimas su prezidentu Joe Biden – Red.). Daugeliui Vakarų apžvalgininkų toks Ukrainos lyderio elgesys atrodė nepriimtinas, jie komentavo, kad tai apsunkina JAV vadovo pastangas užtikrinti tolimesnę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai. Ar galime kalbėti apie tam tikrą valdžios krizę Ukrainoje?

Esu diplomatas, o diplomatai nekomen­tuoja kitose šalyse vykstančių vidinių procesų, tokia yra tarptautinė praktika. Bet ką galiu pasakyti – jeigu Ukraina pralaimė­tų Rusijai, ji pralaimėtų dėl to, kad buvo ne­pakankama parama. Tai galbūt nėra pilnai suprantama kai kuriose Vakarų sostinėse. Ukrainiečių nusiteikimas ir valia gintis, kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę, drąsa yra neįtikėtina, bet Ukrainai reikia pakankamai ginklų. Rusija tikisi laimėti skaičiaus pranašumu, jiems savų žmonių negaila, jų dešimtis, šimtus tūkstan­čių be gailesčio siunčia beprasmiškai žūti. Todėl parama Ukrainai privalo būti tęsiama ir stiprinama, nes jeigu Rusija nebus sutramdyta Ukrainoje – ir tą turėtų suprasti demokratinio pasaulio lyderiai, – iškils grėsmė visam demokratiniam pasauliui. Rusijos agresija prieš Ukrainą yra itin brutali, neįtikėtina, kad tokie dalykai gali vykti XXI a. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad ši agresija yra ir didesnių geopolitinių iššūkių ir grėsmių dalis. Autokratinės valstybės, tokios kaip Rusija, Kinija ir kitos, turi žymiai didesnį tikslą. Jos no­ri sugriauti egzistuojančią pasaulio tvarką, kuri yra pagrįsta vertybėmis ir taisyklėmis. Rusiją tą daro labai brutaliai, Kinija – sa­vo sofistikuotais metodais, bet irgi pasisako už jėgos naudojimą, grasina, kad užpuls Taivaną. Venesuelos diktatorius grasina užpulti kaimyninę Gajanos valstybę. Hamas teroristai užpuolė Izraelį, yra daug ki­tų pavyzdžių, kai savo tikslų siekiama jėga ir prievarta. Visų jų tikslas – žudyti ir griauti, tai juos ir vienija. Taigi, jeigu Ru­sija nebus sutramdyta, nebus nugalėta, tai ne tik ji toliau puls kaimynes, bet savo pavyzdžiu užkrės ir kitus autokratus, nes parodys, kad jėga galima pasiekti savo tiks­lų. O taisyklėmis grįstas pasaulis sako – ne, jėgos vartojimas yra draudžiamas. Lietuvos atstovai, mūsų ministras Gabrie­lius Landsbergis visuose tarptautiniuose forumuose garsiai ir atvirai ragina tęsti ir sustiprinti paramą Ukrainai, kitaip nukentės ne tik Ukraina, bet ir mes visi.

Vakarų demokratinės valstybės lyg ir sutaria dėl to, kad reikia silpninti Rusiją ir stiprinti Ukrainą. Bet štai atsiranda toks Recep Tayyip Erdogan, kurio šalis – NATO narė, tačiau jis teikia paramą Rusijai! Ir, kaip pastebėjo patyręs žurnalistas (beje, gimęs Vilniuje) Savik Shuster, nepasigirsta pasaulyje tikrai autoritetingo balso, kuris tokius veiksmus sustabdytų. Sakytų Turkijos vadovui – esate NATO, tai gerbkite taisykles, kaip galite būti demokratiniame aljanse ir eiti prieš bendrą jo politiką, remti Rusiją arba Hamas vadinti patriotais? Gal tai galėtų būti Lietuvos balsas?

Jūs visiškai teisi. Kaip minėjau, Gabrielius Landsbergis kiekviename tarptautiniame susitikime, kiekviename interviu užsienio žiniasklaidai kelia paramos Ukrainai klausimą. Vakaruose yra dar viena, turbūt, mentaliteto, problema. Tam tikruo­se sluoksniuose jaučiama nepaaiškinama baimė – kas atsitiks, jeigu Rusija pralaimės, ar nebus dar blogiau? Tai primena mūsų Nepriklausomybės kovas, kai kai kuriose Vakarų sostinėse irgi buvo galbūt bijoma, kad nežinia, kas atsitiks, jeigu nepriklauso­mybės siekianti Lietuva ims ir sugriaus So­vietų Sąjungą su jos atominiu ginklu, tad gal reiktų  pristabdyti tas nepriklausomybės kovas… Pasirodė, kad tie besibai­minantys buvo neteisūs. Panaši situacija yra ir su Ukraina. Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą, ukrainiečiai prašė – uždenkit mūsų dangų, duokit mums ginklų apsiginti… O kada atkeliavo vakarietiški tankai? Praėjus metams. Ar nebuvo galima iš pat pradžių ukrainiečiams duoti ilgo nuotolio raketų? Viską buvo galima padaryti anksčiau ir tada, manau, ukrainiečiai būtų dar efektyviau kovoję su Rusija, o svarbiausia – būtų išvengta daugelio civilių žūčių, sugriovimų. Mes matome, kaip rusai kariauja, kokią taktiką jie naudoja. Yra protu nepaaiškinama neapykanta, noras viską sulyginti su žeme, visus miestus sugriauti iki pamatų, žmones išžudyti – tai yra blogio ir mirties imperijos taktika. Todėl reikia ryžtingiau padėti Ukrainai ko­voti su ta imperija. Ukraina juk kovoja ir už mūsų visų saugią ateitį.

Mes, be abejo, galvojame ir apie save, savo situaciją, kas bus su mumis… Jaučiame padidėjusį dėmesį išeivijai iš Lietuvos pusės, ir tai yra gerai, turime būti vieningi. O galvojant apie artėjantį referendumą nori nenori sieji jį su politine situacija, su istoriniais pokyčiais, kurie galbūt mūsų laukia ateityje. Ir, be abejo, tikiesi, kad jis pavyks. Be abejo, domitės, kaip ruošiamasi referendumui užsienyje. Ar manote, kad Lietuvos diplomatinės įstaigos JAV, lietuvių bendruomenės įvairiose valstijose jau padarė viską, kad žmones pasiektų informacija apie referendumą?

Ačiū, labai geras klausimas. Norėčiau pastebėti, kad tas padidėjęs dėmesys neatsirado šiandien ar vakar, jis atsirado gerokai anksčiau. Remiantis kitų  šalių patirtimi, dar 2011 m. buvo priimtas sprendimas pavesti užsienio reikalų ministerijai koordinuoti diasporos politiką. Į šį procesą įsijungė daugybė kitų valstybės institucijų, agentūrų, savivaldybių. Pateiksiu kelis skaičius. 2011 m. diasporos politikos įgyvendinime dalyvavo 12 valstybės institucijų. 2020-aisiais, patvirtinus premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos vyriausybės programą, kurioje itin daug dėmesio skirta diasporai, tokių institucijų buvo jau 20. Per pastaruosius trejus metus šis skaičius išaugo kelis kartus – 32 valstybės institucijos ir 43 savivaldybės  pranešė, kad dalyvaus diasporos politikos įgyvendinime 2024 metais. Viso – net 75 dalyviai! Tai – tik vienas pavyzdys, kaip didėja dėmesys tautiečiams, gyvenantiems užsienyje. Mūsų tikslas yra bendras – stiprinti ryšį tarp valstybės ir diasporos. Manau, kad kitų metų gegužės 12 d. vyksiantis referendumas taip pat yra proga tą ryšį labai sustiprinti.

Tiek vyriausybėje, tiek Seime pasirengimą referendumui pradėjome žymiai anksčiau, negu 2019 metais. Mūsų ministerijoje yra darbo grupė, įkurta koordinuoti diplomatinių atstovybių veiklai rengiantis referendumui. Visi Lietuvos piliečiai, gyvenantys net ir tose valstybėse, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių, galės dalyvauti referendume ir rinkimuose.

Taip pat vykdoma aktyvi informacinė kampanija – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiame etape kviečiame piliečius, turinčius balsavimo teisę ir gyvenančius užsienyje, užsiregistruoti dalyvauti referendume. Registruotis būtina, nes užsienyje gyvenantys piliečiai nėra automatiškai įtraukiami į rinkėjų sąrašus. Prieš keletą savaičių pradėjo veikti interneto svetainė www.rinkejopuslapis.lt, kurioje ir kviečiame užsiregistruoti. Labai džiaugiuosi, kad galiu pranešti, jog pirmoji užsienyje gyvenanti pilie­tė, kuri užsiregistravo, buvo iš JAV. Naudo­juosi proga pakviesti visus Lietuvos piliečius, gyvenančius JAV, atlikti šį pirmą žingsnį.

Atrodo, sunku „išvengti” nežinojimo, tačiau, kaip rodo patirtis, vis tiek atsiranda žmonių, gyvenančių uždarame burbule, kurie po to sako – aš nieko nežinojau… Kiek suprantu, balsavimo informacijos siuntimas paštu nebuvo svarstomas, nors kiekvienas užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Faktiškai, jeigu niekur neini, nieko neskaitai, neseki, informacija gali ir nepasiekti?..

Demokratinėje bendruomenėje žmonės yra laisvi rinktis. Žmonių apsisprendimas yra lemiamas – ar būti aktyviam, pačiam prisidėti prie savo likimo sprendimo. Dalyvavimas referendume dėl pilietybės išsaugojimo irgi yra žmogaus apsisprendimas. Šitas referendumas yra privalomasis, tai reiškia, kad jame žmonių išreikštas balsas gali pavirsti atitinkamo teisinio reguliavimo pakeitimu.

Savo ruožtu mes sieksime visais įmanomais kanalais pasiekti žmones – per renginius, dalindami lankstinukus, per socialines medijas, per Lietuvos ir išeivijos žiniasklaidą. Iš vyriausybės pusės galiu ga­­rantuoti: padarysime viską, kad pasiektu­me kuo daugiau žmonių. Tačiau apsispręsti kiekvienas turi pats – ar dalyvauti, o jeigu dalyvauti, tai kokį atiduoti balsą.

Kartais girdime, kad rezultatus referendume nulems Lietuvoje gyvenančių piliečių balsai, nes ten jų didžiausias skaičius. Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą. Šiuo metu užsienyje gyvena daugiau nei 390 tūkstančių LR piliečių, turinčių balsavimo teisę. Tarkime, kad referendumas vyksta rytoj, visi šie piliečiai užsiregistravę ir ga­li balsuoti, – jų balsai sudarytų 27,8 proc. balsų, kurie būtų reikalingi pakeisti egzistuojantį teisinį reguliavimą. Diasporos balsai yra labai svarbūs, dėlto mes kviečiame ir diasporos organizacijų lyderius aktyviai kalbėti su žmonėmis, kviesti dalyvauti. 2019 metais dauguma tautiečių gavo informaciją, jog vyks referendumas, bet didelė dalis nusprendė nedalyvauti ir nepareikšti savo valios. Taigi, ruošiantis kitų metų referendumui, svarbiausias dalykas yra – pakviesti žmones dalyvauti ir pareikšti savo valią.

Pakalbėkime apie Lietuvos saugumą ir diasporos vaidmenį. Kaip diaspora įtraukiama į pasirengimą valstybės gynimui, pilietišką pasipriešinimą? Ar tuo atveju, jei referendumas nepasisektų, Lietuva neprarastų daug potencialių jos gynėjų? Beje, kokios nuotaikos Vyriausybėje – ar tikima referendumo sėkme?

Klausimas, ar mes tikime referendumo sėkme tuo pačiu yra ir klausimas, ar mes tikime savo žmonėmis. Tai aš atvira širdimi galiu pasakyti, kad ši vyriausybė tiki savo žmonėmis. Tikime referendumo sėkme ir žmonėmis ir sakome, kad reikia vienyti pastangas tiek Lietuvos viduje, tiek su diaspora, nes suvienijus pastangas viską įmanoma pasiekti. Dažnai susitikdamas su žmonėmis primenu mūsų himno paskutines dvi eilutes – Vardan tos Lietuvos vienybė težydi… Reikia įsiklausyti į šiuos žodžius, jie yra labai prasmingi.

Ką pirmiausia reikia daryti didinant mūsų saugumą ir kam kviečiame diasporą, – tai tęsti akcijas paremti Ukrainą ir protes­to akcijas prieš Rusijos agresiją. Ir čia yra daugybė puikių pavyzdžių, kai lietuviai, lietuvių organizacijos tą labai efektyviai da­ro. Taip pat – kreiptis į savo reziduojamų valstybių vyriausybes, kad tęstų paramą Ukrainai akcentuojant, kad dėl Rusijos ag­resijos yra iškilusi grėsmė visam demokratiniam pasauliui. Aktualus bet kokios paramos Ukrainai – karinės, finansinės, humanitarinės ir t.t. tęsimas, ir čia Lietuvos diasporos vaidmuo taip pat yra labai svarbus.

Rusija, be tiesioginių karinių veiksmų, vykdo ir visokias dezinformacijos kampanijas, kibernetines atakas, yra skleidžiama daug melagingų naratyvų. Analizuodami įvairių demokratinių valstybių visuomenių nuomonę, pastebime, kad kartais ta dezinformacija veikia ir kartais žmonės Vakaruose sako – gal čia iš tikrųjų dvišalis konfliktas ir nereikia mums kištis, tegu tarpusavyje išsiaiškina… Krašto apsaugos ministerija rengia nuotolinius mokymus diasporos lyderiams, kaip atpažinti hibridines atakas, dezinformaciją ir kaip su tuo kovoti. Informacijos skleidimas per diasporos organizacijas, „Draugo” laikraštį taip pat yra labai svarbus. Aš tikiu, kad daugelis diasporos atstovų puikiai supranta, kas vyksta ir kad reikia remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę. Tačiau pokalbiuose kartais pasigirsta ir tokios mintys – o gal iš tikrųjų tereikia susodinti ukrainiečius ir rusus prie derybų stalo, ir viskas išsispręs… Čia yra pavyzdys, kad Kremlius savo dezinformaciniais veiksmais, hibridinėmis atakomis kartais pasiekia savo tikslus.

Prieš vykdamas į Čikagą buvau susitikęs su Lietuvos Šaulių Sąjungos vadovais, kurie ir patys savarankiškai aktyviai veikia, ir įtraukia diasporą, kviesdami steigti Šaulių sąjungos atstovybes užsienyje. Sutarėme įjungti į šį procesą ir Lietuvos diplomatines atstovybes. Tai galėtų būti dar viena Lietuvos ir diasporos bendradarbiavimo forma, stiprinant pilietinio pasipriešinimo gebėjimus – būtent per Šaulių sąjungos organizuojamus projektus ir inicia­tyvas. Mūsų ministerija kasmet skelbia pro­jektų konkursą diasporos organizacijoms, pernai ir šiemet vienas iš prioritetinių tikslų – pilietinio pasipriešinimo ugdymo projektai.

Gerbiamas viceministre, gal dar norėtumėte ta proga ką nors pasakyti?

Pirmiausia, džiaugiuosi stiprėjančiu diasporos ir valstybės ryšiu, dėmesiu užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Nuo š. m. sausio 1 d. skiriama nuolatinė finansinė parama lituanistinėms mokykloms yra tik vienas šio dėmesio ir stiprėjančio ryšio pavyzdys. Džiugu, kad vien JAV šiemet jau 16 lituanistinių mokyklų gavo tokią pa­ramą iš Lietuvos. Tikimės, kad tai sustiprins mokyklas, padės padidinti vaikų skaičių jose, o kartu ir atkreips tėvelių dėmesį į lietuvių kalbos svarbą, nes kartais vaikų tėvai mano, kad jų vaikui, gyvenant užsienyje, nereikia lietuvių kalbos. Mes manome, kad mokėti lietuvių kalbą diasporos vaikams yra labai reikalinga ir naudinga, nes tai ir stiprina ryšį su Lietuva, ir atveria vaikui daugiau galimybių gyvenime. Todėl dėmesys diasporos vaikams ir jaunimui yra mūsų vienas svarbiausių prioritetų.

Taip pat, naudodamasis proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti JAV gyvenantiems lietuviams bei visai Lietuvos diasporai už paramą Lietuvai ir įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, už dalyvavimą Lietuvos kūrime. Tai – dar vienas mus jungiančio ryšio pavyzdys.

Artėja vienos gražiausių metų švenčių, tad norėčiau palinkėti „Draugo” skaitytojams, visiems JAV gyvenantiems tautiečiams, jų šeimoms ir artimiesiems, jaukių, šiltų ir viltingų šv. Kalėdų bei saugių, tai­kių ir sėkmingų 2024-ųjų metų. Linkiu, kad mūsų ryšiai dar labiau tvirtėtų ir būtume vieningi – vardan tos Lietuvos.

Dėkoju jums už informatyvų ir nuoširdų pokalbį.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas kuruoja Lietuvos politikos daugiašaliuose formatuose formavimo ir įgyvendinimo klausimus, atsakingas už saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja užsienio lietuvių ir Globalios Lietuvos strategijos įgyvendinimo klausimus.

Dirbo ambasadoriumi Airijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Singapūre, N. Zelandijoje, Australijoje, Filipinuose, Japonijoje, Lenkijoje. Buvo LR prezidento V. Adamkaus patarėjas diplomatiniais klausimais. Be diplomato išsilavinimo, yra įgijęs dar dvi profeijas: teisininko (2001) ir gydytojo pediatro (1989).

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Gruodžio 23 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 102)