Garbės generaliniam konsului Vaclovui Kleizai išėjus. 1933 m. vasario 18 d. – 2021 m. sausio 3 d.

Pasaulio lietuviją apleido vienas paskutiniųjų Lietuvos diplomatijos mohikanų, kuriems teko atsakomybė Lietuvos vardą sunkiais okupacijų metais saugoti užsienyje.

Mirus paskutiniajam karjeros diplomatui dr. Petrui Daužvardžiui ir JAV vyriausybei pradėjus leisti at­nau­­jinti atstovybių personalą iš išei­vijos lietuvių atstovų, 1971 m. Čika­gos konsulatas tapo garbės generaliniu konsulatu ir de facto ir de jure vyro pareigas perėmė žmona – Amerikoje gimusi Juzė Rauktytė-Daužvardienė. Ji buvo paskirta ir JAV vyriausybės pripažinta Lietuvos generaline garbės konsule Čikagoje. Dėl silpnos sveikatos 1985 m. J. Daužvardienė pa­sitraukė iš generalinės garbės konsu­lės pareigų ir į jos vietą stojo Vac­lo­vas Kleiza, kuriam padėti ji niekada neatsisakydavo, – kaip „Lietuvyje” teigia diplomatijos istorikė Asta Pet­raitytė-Briedienė. „Vaclovas Klei­za ir toliau aktyviai stovėjo diplomati­nės tarnybos sargyboje: skleidė lie­tuviš­kąsias tradicijas ir papročius, sie­kė kuo plačiau informuoti visuo­menę apie Baltijos šalių okupaciją, atsakin­gai ėjo Lietuvos atstovo Čika­goje pareigas”, – teigia istorikė. Nuo 1985 m. gruodžio 3 d. konsulatas dirbo 10000 South Bell Ave., Chicago, IL – Kleizų namuose. Vėliau konsulinės paslaugos buvo teikiamos Balzeko lie­tuvių kultūros muziejaus patalpose.

„Po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikotarpyje užsienyje vei­kusi Lietuvos diplomatinė tarnyba bei lietuvių išeivijos vadovybė svar­biausiu savo politinės veiklos tiks­lu kėlė išsaugoti Lietuvos aneksijos nepripažinimą Vakarų valstybių vyriausybėse, suprantama, pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuolat gaunamas JAV prezidentų pa­žadas nepripažinti Lietuvos ir kitų Bal­tijos valstybių okupacijos iliustravo tuo metu veikiančios, kad ir simboliškai, Lietuvos, Latvijos ir Es­tijos atstovybės – pasiuntinybės, konsulatai ir garbės konsulatai, kurie ir buvo taip vadinami ‘nepriklausomybės žiburėliai’. Svarbūs lietuvių išei­vijai, stiprinantys viltį sulaukti savo šalies valstybingumo atstatymo”, – „Vorutos” laikraštyje rašo kitas dip­lo­­matijos tyrinėtojas prof. Juozas Skirius.

Vaclovas Kleiza Lietuvos garbės generalinio konsulo pareigas Čikago­je ėjo 1985–1998 m., nuo 1998 m. buvo Lietuvos garbės konsulas. Jam mirus š. m. sausio 3 dieną LR generalinis kon­sulas Čikagoje Mantvydas Beke­šius ir Generalinio konsulato kolektyvas išreiškė gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems: „Vaclovas Kleiza yra ypatingai nusipelnęs bendruomenės narys ir kolega diplomatas, atidavęs ilgus savo gyvenimo metus tarnaujant Tėvynei, puoselėjant lietuvybę, lietuviškas tradicijas ir atkakliai dir­bant Lietuvos laisvės vardan”, – sakoma užuojautos pareiškime.

Gyvenimo kelias

Vaclovas Kleiza, psichologas, so­ciologas, diplomatas, visuomenės vei­kėjas, gimė 1933 m. vasario 18 d. Kau­ne, 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno Čika­goje. 1951 m. baigė Šv. Pranciškaus mokyklą Lowell, MA. 1951–1953 m. studijavo Šv. Prokopijaus koledže Lisle, IL. 1953–1955 m. Loyola universitete Čikagoje ir 1956 m. Illinois universitete Urbanoje įgijo bakalauro laipsnį. 1964 m. Loyola universitete pelnė magistro laipsnį. Dirbo Cook ra­jono ir Čikagos socialinės pagalbos departamentuose administracinį dar­bą ir aktyviai reiškėsi lietuvių vi­suomeninėje veikloje.

1957–1958 m. būsimasis diploma­tas buvo Lietuvių studentų sąjungos JAV pirmininkas. Lietuvių studentų sąjunga JAV Lietuvių Bendruome­nė­je (LB) bei įvairiose įstaigose bei tarptautinėse organizacijose atstovavo JAV studijuojantiems lietuviams ir lietuvių kilmės studentams. Sąjun­ga organizavo bendrą studentų veiklą lietuvybei palaikyti, pvz., 1964 m. su­rengė Baltų studentų konferenciją. Ji dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje dėl Lietuvos laisvės, pvz., 1956 m. įteikiant JAV viceprezidentui Richard Nixon peticiją su 40 000 pa­ra­šų. Kartu su JAV LB 1957 m. surengė Jaunimo kongresą, 1966 m. su lietuvių jaunimo antikolonijine lyga dalyvavo BATUN organizacijos kūrime. Nuo 1963 m. turėjo atstovą Amerikos lietuvių taryboje (ALT).

1964 m. V. Kleiza – „Lituanus” fondo vicepirmininkas. Aktyviai reiš­­kėsi JAV LB, 1964–1967 m. buvo centro valdybos narys jaunimo reika­lams, I Pasaulinio lietuvių jaunimo kon­greso rengimo komiteto vicepir­mi­ninkas, 1970–1973 m. – tarybos pre­zidiumo sekretorius. 1978–1983 m. buvo Pasaulio Lietuvių Bendruome­nės (PLB) vykdomasis vicepirminin­kas ir kultūros komisijos pirminin­kas, kelių seimų narys, garbės teismo sekretorius. „Lietuvių dienose” 1978 m. PLB valdybos pirmininkas Vytau­tas Kamantas yra sakęs, kad į visuo­meninį darbą jį įtraukė jo kartos draugai, tarp kurių buvo paminėta ir Vaclovo Kleizos pavardė: dr. Vytautas Vygantas, Eugenijus Vilkas, Vaclovas Kleiza, kun. Antanas Saulaitis, Milda ir dr. Edmundas Lenkauskai, Jonas Kazlauskas, Tomas Remeikis ir kt.

Vaclovas Kleiza buvo ir aktyvus Ateitininkų sąjungos narys, 1955–1956 m. – Studentų ateitininkų, 1958–1961 m. – Moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininkas, 1969–1974 m. – Ateitininkų šalpos fondo valdybos sek­retorius, 1979–1979 m. – Ateitinin­kų federacijos generalinis sekretorius, 1981–1985 m. – „Ateities” litera­tūros fondo reikalų vedėjas. Kurį lai­ką redagavo ateitininkų skyrių „Drau­­ge”. Buvo „Akademinių prošvais­čių” skyriaus „Drauge” vienas kū­rėjų ir ilgametis „Draugo” redakcijos narys. 

Bendradarbiavo kitoje spaudoje: „Ateityje”, „Darbininke”, „Laiškuose lietuviams”, „Pasaulio lietuvyje” ir kt.

2004 m. pasirodė Lauryno Jonušausko ir V. Kleizos parengta Lietuvos konsulato Čikagoje 1924–2004 m. istorija do­kumentuose ir nuotraukose (Chica­go: Lithuanian Research and Studies Center, 2004). Leidinyje atsispindi ilgametė konsulato istorija. Ją rengiant remtasi dr. Petro ir Juzės Dauž­vardžių fondo bei garbės konsulo Vac­lovo Kleizos asmeninio archyvo medžiaga.

1999 m. už nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Čikagoje Vaclovas Kleiza Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas LDK Gedimino or­dino Komandoro kryžiumi.

„Draugo” redakcija kartu su visa JAV lietuvių visuomene gedi dėl bu­vusio savo bendradarbio, diplomato, visuomenininko netekties ir reiškia gilią užuojautą Velionio artimie­siems bei bendražygiams.

A. a. Vaclovas Kleiza bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje. Laidotuvės privačios.

„Draugo” redakcija