DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Būti pasiekiamais 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę – tokiu režimu tris savaites dirbo Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje darbuotojai po to, kai JAV paskelbė apie uždaromas valstybės sienas, o skrydžių bendrovės ėmė masiškai atšaukinėti planuotas keliones. Lietuvos atstovybes užplūdo Amerikoje keliavusių ir suplanuotu laiku nebegalinčių grįžti į namus Lietuvos piliečių skambučiai. Apie tai, kokius svarbiausius darbus konsulato darbuotojams tenka nuveikti pandemijos metu, kalbėjomės su LR generaliniu konsulu Čikagoje Mantvydu Bekešiumi.
Gerbiamas konsule, pasaulyje paskelbta pandemija smarkiai pakeitė mūsų visų gyvenimą. Papasakokite, kokie dabar yra patys svarbiausi konsulato darbai, kokias problemas jums tenka spręsti šiuo nelengvu laikotarpiu?
Vienas iš svarbiausių darbų pastarąsias savaites buvo – padėti Amerikoje įstrigusiems mūsų šalies piliečiams grįžti į Lietuvą. Nors tuo sėkmingai rūpinomės ne vieną savaitę, tačiau dar iki šiol mūsų konsulato prižiūrimose 25-se valstijose yra likę įstrigusių Lietuvos žmonių. Šiuo metu mums yra žinomi 48 tokie piliečiai, kurie nori išvykti, bet dėl COVID-19 nepavyko planuotu laiku iškeliauti į Lietuvą. Tarp jų – 9 iš 30-ties moksleivių, kurie šiais mokslo metais buvo atvykę į JAV pagal moksleivių mainų programą FLEX (ši programa suteikia galimybę gabiems ir talentingiems Lietuvos moksleiviams vienerius metus gyventi amerikiečių šeimose ir mokytis amerikiečių mokyklose – Red.) Vienų čia buvusių 16–17 metų moksleivių tėvai anksčiau patikėjo raginimais pasirūpinti savo vaikų kelionėmis namo, nelaukė, neatidėliojo. Tie moksleiviai iš Čikagos į Lietuvą išskrido prieš maždaug 10 dienų, o kitų vaikų tėvai gal ne taip greitai sureagavo, gal, kaip ir daugelis žmonių, netikėjo, kad prasidės tokia krizė, nors mes jau trečią savaitę apie tai nuolat kalbėjome – skelbėme konsulato internetiniame tinklalapyje ir socialiniuose tinkluose. Dalis tėvų susiprato truputėlį vėliau, tuomet mes, konsulato darbuotojai, padedami kolegų iš Washingtono ir Londono ambasadų, taip pat pasirūpinome, kad dar 9 moksleiviai iš Čikagos per Londoną galėtų sugrįžti į Lietuvą. Dar du mokiniai, kurie buvo įstrigę Colorado ir Michigano valstijose, prieš kelias dienas parskrido per Frankfurtą. Šiuo metu dar liko 9 vaikai. Jų tėvai gal nerado būdų, o gal pabijojo, kad vaikai keliaus tokiu pavojingu metu, todėl buvo nuspręsta, kad tie mokiniai pralauks karantiną čia, Amerikoje. Jie gyvena amerikiečių šeimose, bet, žinoma, gal kartais jų nuotaikos ir nėra pačios geriausios, nes mokslai nutrūko, jie liko toli nuo tėvų. O ir tėvams neramu, kad jų vaikai liko svetimoje šalyje ir svetimoje šeimoje, kai pasaulyje siaučia toks pavojingas virusas.
Ar konsulato darbuotojai dirba iš namų? Kokių skambučių, prašymų, klausimų sulaukiate?
Aš pats esu konsulate. Mes sulaukėme skambučių telefonu, taip pat elektroninių laiškų, iš viso iki balandžio 5 dienos per du šimtus. Vieniems reikėjo padėti dėl ESTA (Electronic System for Travel Authorisation) leidimų, kitiems padėti spręsti logistikos klausimus, kažkas buvo pametęs dokumentą, tų atvejų visokių buvo. Du Lietuvos čiuožimo federacijos LČF) čiuožėjai, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizalas čia, Amerikoje, treniravosi. Jie buvo atvykę į Detroitą, kur dirba vienas geriausių dailiojo čiuožimo trenerių. Tačiau dėl pasaulyje susidariusios situacijos turėjo skubiai išvykti. Dėkojame konsulei, kuri vos ne per „rakto skylutę” padėjo ištraukti tą čiuožėjų porą. Po to, kai jie grįžo į namus, LČF net raštišką padėką mums atsiuntė.
Buvo ir šeimų su vaikais, įstrigusių JAV. Teko ir LOT avialinijų atstovus „paspausti”, kad grąžintų pinigus už bilietus į skrydžius, kurie buvo atšaukti. Buvo ir studentų, kurie buvo nusipirkę bilietus, bet kai skrydžiai buvo atšaukti, antram bilietui nelabai beturėjo pinigų, gal neturėjo iš ko pasiskolinti. Ne vieną kartą skambinome į avialinijas, prašydami spręsti situaciją – skirti kitą bilietą už tą pačią kainą arba kompensuoti nuostolius.
Lietuva dabar užsidarė, lėktuvų skrydžiai nutraukti. Ar nesumažėjo skambinančių ir prašančių patarimų, pagalbos?
Galėjome šiems įstrigusiems žmonėms bent kiek padėti iki savaitgalio (balandžio 4–5 d.). Iki to laiko iš Čikagos į Lietuvą dar buvo du skrydžiai – per Frankfurtą ir Stambulą.
Tris savaites konsulatas dirbo 24 valandas per parą kasdien. Kiaurą parą telefonu buvome pasie-kiami – peradresuojami skambučiai į mobiliuosius telefonus. Sulaukdavome skambučių ir vidurnaktį, ypač iš žmonių, įstrigusių oro uostuose. Tad konsultavome ištisomis paromis. O dabar, po balandžio 5 dienos, nutraukėme nuolatinio budėjimo režimą, nes Lietuva nutraukė skrydžius, todėl nebėra prasmės operatyviai konsultuoti ir skrydžių organizuoti. Dabar atsakinėjame darbo metu ir telefonu, ir el. paštu, ir net vakarais. Jeigu man paskambina mobiliuoju telefonu, atsiliepiu.
Nors visas naujienas skelbiame konsulato internetinėje svetainėje, Facebook puslapyje, tačiau iki šiol sulaukiame skambučių iš žmonių, kurie ramiai atostogauja, keliauja po Ameriką ir nustemba bei pasipiktina, kad nebegalės suplanuotu laiku grįžti į namus. Štai prieš kelias dienas skambino vienas pilietis, berods iš Colorado, sakė, kad turi bilietą į New Yorką, klausė ką daryti, ar skristi. Neva girdėjo, kad ten kažkoks karantinas griežtesnis. Aš jam patariau jokiu būdu neskristi, nes ten yra epidemijos židinys, pavojinga. Tuomet tas žmogus pasidomėjo, ar konsulatas padengs jo nuostolius, patirtus dėl to nepanaudoto bilieto.
Skambino viena moteris, viešinti Indianoje, ji prašė atsiųsti jai lėktuvą. Nes sakė skaičiusi, kad Lietuva siunčia lėktuvus paimti savo piliečių. Ji net adresą savo pasakė, kur tas lėktuvas galėtų atskristi ir ją paimti.
Ar nebuvo tokių, kurie kreipiasi sakydami, kad likę Amerikoje, pritrūko pinigų, kad neturi kur gyventi?
Mes turėjome porą tokių atvejų. Bet jie nepasitvirtino. Kai pradedi kalbėtis, konsultuotis, paaiškėja, kad tie žmonės gyvena čia pas draugus, kad prieš tai kelias savaites Amerikoje keliavo. Tada ima ryškėti, kad jie nėra atsidūrę gatvėje, tiesiog prisipažįsta, jog nenori tapti našta čia gyvenantiems draugams ir prašo, kad konsulatas ar Lietuva jiems apmokėtų gyvenimą viešbutyje. Tam Lietuva neturi galimybių. Tačiau turiu pasakyti, kad konsulatas yra numatęs kelių, kaip būtų galima padėti tikrai beviltiškoje situacijoje atsidūrusiems keliautojams iš Lietuvos. Glaudžiai bendradarbiaujame, tariamės su JAV LB Krašto valdybos Socialinių reikalų taryba, jos vadovu Juozu Polikaičiu. Mes turime galimybę patikrinti, ar besikreipiantys žmonės sako tiesą, kad yra likę be pagalbos svetimoje šalyje.
Kokie dar svarbūs šio laikotarpio klausimai, ką svarbu žinoti Amerikoje įstrigusiems lietuviams?
Jau turime tokių atvejų, kai žmonės kreipiasi pagalbos dėl ESTA leidimo keliauti pratęsimo. Labai raginu visus ir „Draugo” skaitytojus, kurie turi bičiulių, atvykusių į Ameriką: prasitęskite ESTA, kol jos galiojimas nesibaigė. Procedūra nėra sudėtinga, JAV tarnybos labai tolerantiškai dirba, ESTA dėl karantino ir apribotų keliavimo galimybių pratęsiama labai paprastai, lengvai.
Kiek teko bendrauti su Lietuvos piliečiais, jie tvirtino, kad tos tarnybos, kurios pratęsia ESTA galiojimą, net nereikalauja bilietų ar kitų įrodymų, kad skrydis buvo atšauktas. Pakanka parašyti priežastį, kodėl prašoma pratęsti leidimą, parašyti ESTA duomenis, viską nusiųsti, ir būna suteikiamas pratęsimas. Bet labai svarbu nepavėluoti kreiptis dėl pratęsimo. Jeigu kreipsitės jau pasibaigus vizos galiojimui, tada bus blogai, būsite tapęs nelegalu. Todėl nelaukite paskutinės dienos.
Antras dalykas, kurį reikia padaryti prasitęsusiems viešnagę Amerikoje – susitvarkyti sveikatos draudimo reikalus. Žmonės klausia, ką daryti, nes baigėsi draudimo galiojimas. Be jokios abejonės, vėl reikia kreiptis į draudėjus, kad būtų draudimo laikas pratęstas. Būtina tą padaryti, nes jeigu atsitiktų tokia nelaimė, kad žmogus čia būdamas užsikrėstų, jam reikėtų medicinos pagalbos, mes žinome, kad JAV gydymas brangiai kainuoja, todėl būtina turėti draudimą.
Be abejonės, karantino metu pasilikę Amerikoje, Lietuvos piliečiai turi sekti vietos valdžios nurodymus ir jų laikytis.
Ar konsulato darbuotojams pavyko išvengti užkrato?
Kol kas esame sveiki. Aš pats kiekvieną dieną stengiuosi paskambinti bent penkiems bendruomenės nariams, pasikalbėti, kaip jie ir jų aplinkoje esantys žmonės gyvena. Radęs laisvesnę minutę, atsiverčiu telefone turimą sąrašą ir skambinu. Yra mūsų tautiečių iš Lemonto, kurie jau persirgo COVID-19. Buvo toks atvejis, kai žmogus susirgo, po to, pajutęs pagerėjimą, pats jau galėjo nuvažiuoti ir atlikti testą. Jis tą padarė ir sulaukė teikiamo atsakymo – sužinojo, kad buvo užsikrėtęs koronavirusu. Žinoma, tai nebuvo tokia sunki ligos forma, kad reikėtų gultis į ligoninę. Tačiau jeigu apie tai būtų žinojęs anksčiau, gal būtų labiau izoliavęsis.
Galima suprasti, kad šiuo metu pagrindinis konsulato darbas sutelktas į pandemijos sukeltas problemas?
Be abejonės, pirmiausiai sprendžiame su pandemija susijusias klausimus.
Pirmomis savaitėmis taip pat turėjome užduočių iš Vilniaus ieškoti reagentų, (vėliau ir plaučių ventiliavimo aparatų) testų virusui nustatyti čia, Čikagoje ir JAV.
Džiaugiuosi, kad Lietuva turėjo galimybę ir nusipirko medicininių priemonių iš kitų šalių, tačiau labai noriu viešai padėkoti JAV lietuviams, kurie atsiliepė ir stengėsi padėti, kaip antai Promega Corp. dirbantis mokslininkas dr. Gediminas Vidugiris, prof. medikė Rasa Kazlauskaitė iš Rush University Medical Center ir dar daugelis kitų, kuriems rūpi Tėvynės gerovė. Taip pat džiaugiuosi JAV Lietuvių Bendruomene ir jos nariais, kurie įgyvendina daug gražių pagalbos iniciatyvų, telkia paramą.
Tačiau gyvenimas nestovi, reikia ir biudžetus tvirtinti, žiniaraščius pildyti – dirbamas kasdieninis darbas, jis nesustojo. Gal tik mažiau tų protokolinių renginių – viešas socialinis gyvenimas pristabdytas, tačiau vyksta ES valstybių Čikagoje esančios grupės bendravimas, susirašinėjimas. Bandome padėti vieni kitiems spręsti piliečių problemas, dalijamės aktualia informacija. Čikagos mieste taip pat vyksta diskusijos dėl Padėkos dienos parado, vyksiančio lapkričio pabaigoje. Susiekėme su šventės direktoriumi Phil Purevich. Kol kas renginys neatšauktas, bet yra daug abejonių dėl galimybių pritraukti rėmėjus, tinkamai viską suorganizuoti. Tikimės, kad iki rudens situacija pagerės ir renginio nereikės atšaukti.
Kad ir kaip būtų keista, mes dabar sulaukiame netikėtai daug klausimų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Kai kurie žmonės karantino metu rado laiko, ėmė nagrinėti savo šeimos genealogiją, iš gilaus stalčiaus ištraukė savo senelių gimimo liudijimus ir nusprendė, kad patys nori atgauti Lietuvos pilietybę. Jie klausia, kokios turėtų būti procedūros. Tai yra gerai, mes, be abejonės, konsultuojame, teikiame informaciją, kokius dokumentus reikėtų surinkti. Bet kreiptis į archyvus dabar sudėtinga, nes Lietuvoje dėl karantino archyvai nedirba.
Taip pat sulaukiame prašymų pasus atnaujinti. Kartais sulaukiame ir piktų laiškų – žmonės piktinasi, esą, koks čia karantinas, čia paprastas gripas, todėl aiškina, kad mes turime priimti interesantus, dirbti ir aptarnauti Lietuvos piliečius. Yra žmonių kategorija, kuri netiki COVID-19 grėsme, bet mums tenka jiems priminti, kad yra JAV valdžios, Lietuvos vyriausybės sprendimai, kurių privalome laikytis. Dirbame visi tai, ką galime, todėl naudodamasis proga, noriu padėkoti generalinio konsulato kolegoms už darbą, kantrybę. Taip pat visiems „Draugo” skaitytojams linkiu likti sveikiems ir saugoti savo artimuosius.
Dėkoju už pokalbį. Norisi tikėti, kad dabartinė situacija neužsitęs ir greitai padėtis pradės gerėti. Linkiu stiprybės ir kantrybės, dirbant darbus laukiant grįžtančios įprastos gyvenimo tvarkos.