Lietuvė ES ambasadorė JAV – apie iššūkius

Gegužės 1-ają sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Simboliška, kad šiuo metu mūsų šalies diplomatė Jovita Neliupšienė užima neeilinį postą: ji yra ES ambasadorė JAV ir vadovauja šimtui misijos darbuotojų. 

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur.

Po dvidešimties metų, praleistų Europos Sąjungoje (ES), Lietuvos atstovė užima svarbiausią ES diplomatijos postą. Mūsų šalies diplomatė Jovita Ne­liupšienė nuo praėjusių metų ba­landžio vadovauja ES misijai Jungti­nėse Amerikos Valstijose.

Gegužės 1-ąją sukaks dvidešimt metų, kai Lietuva tapo ES nare, ir, nors porą dešimtmečių bet kurios ša­lies istorijoje nėra ilgas laikotar­pis, tai reikšmingiausių permainų ir di­džiausio Lie­tuvos ekonominio augimo laikotarpis. Ir per du dešimtme­čius Lietuva sugebėjo užaugti nuo ša­lies naujokės iki įtakingos ES valstybės.

Kai ambasadorės Jovitos  Neliup­šienės paklausiau, ar būtų galima teigti, jog ji šiuo metu yra aukščiausias pareigas einanti Lietuvos diplomatė, ji nusijuokė, teigdama, jog sun­ku apie save kalbėti ir vardijo kitus ES atstovaujančius Lietuvos diplomatus. Ir tiesa, šiuo metu ES misijoms vadovauja penki lietuviai – Kęs­tutis Jankauskas yra ES ambasadorius Kazachstane, Raimundas Karob­lis – ES ambasadorius Tadžikistane, ES delegacijai Laose vadovauja Ina Marčiulionytė, ES atstove ESBO yra Rasa Ostrauskaitė, o Gvinėjoje – Jolita Pons.

J. Neliupšienė – ne tik pirmoji lietuvė, bet ir pirmoji 2004 m. į ES  pri­imtų valstybių atstovė, pa­skirta vadovauti diplomatinei misijai valstybėje, kuri yra svarbiausia ES strateginė partnerė. Lietuvė diplomatė pripažino, kad JAV svarba ir įtaka tiek Lietuvai, tiek ES, tiek pa­saulio politikai jos poziciją daro iš­skirtine.

Penkerius metus Lietuvos amba­sa­dore ES dirbusi J. Neliupšienė ne kartą sakė, jog atėjo laikas aukš­tas pareigas ES struktūrose užimti Rytų ir Centrinės Europos šalių atstovams, kurie, nors ir dažnai vadinami naujaisiais europiečiais, yra ir buvo senosios Europos dalimi. Ir pasak dip­lomatės, smagu matyti, kad ES  organizacijos vadovaujančias parei­gas užimančių šio regiono žmonių skaičius sparčiai auga. Bet Centrinės ir Rytų Europos valstybių atstovų ga­lė­tų būti dar daugiau. Nes nors jie ir dirba ES, įneša lietuviško, lenkiško, estiško ar slovakiško supratimo į sprendimų priėmimą, dar reikės lai­ko, kol bus galima sakyti, jog lūžis įvyko, ir naujieji europiečiai turi pa­kankamai įtakos priimant ES spren­dimus užsienio, gynybos, energetikos ir kitose gyvybiškai svarbiose srityse.

„Rytų Europa geriau nei bet kas supranta ne tik Rusijos, bet ir auto­kratizmo pavojus”, – sakė J. Neliup­šienė.

Daug kartų girdėjome Vakarų politikus ir diplomatus pagaliau pripažįstant, jog Baltijos valstybės ir jų artimiausios kaimynės buvo teisios dešimtmečius kalbėję apie tai, jog negalima pasitikėti Rusija.

Paklausta, ar karas Ukrainoje ne­turėjo įtakos ir tam, kad būtent lietuvė diplomatė paskirta atstovauti ES Amerikoje, J. Neliupšienė sakė, jog nenorėtų taip galvoti, bet sutiko, jog kai kuriose pozicijose dabar rei­kalingi žmonės, geriau suprantantys Rusiją ir Vladimiro Putino požiūrį į Vakarų vertybes.

„Mes, lietuviai, esame labai nuo­širdūs europiečiai, ir Lietuvos pilie­čių pasitikėjimas ES yra didelis, var­gu ar kitur kur tokį rasi”, – pridūrė ambasadorė.

Diplomatės iššūkiai – rinkimai ir karai

2024 m. ypatingi ir tuo, kad tai pasauliui itin svarbių rinkimų metai. Rinkimai vyks ne tik Lietuvoje, bet ir ES, ir JAV. J. Neliupšienė sakė, kad rinkimai visada yra iššūkis diplomatui, nes jis negali kištis į šalies vi­daus reikalus, privalo palaikyti santykius su dažnai priešiškose pozicijose esančiais politikais. Rinkimų me­tais sulėtėja ir sprendimų priėmimas. Tiesa, Europos Parlamentas po rinkimų pradeda veikti greičiau, bet JAV porinkiminė situacija yra daug sudėtingesnė.

„Nėra kitų rinkimų, kurie pasau­liui turėtų tiek įtakos, kiek rinkimai JAV”, – patvirtino ES misijai vado­vau­janti diplomatė.

Kad sprendimai rinkimų metais stringa, įrodo ir paramos Ukrainai problema. Ambasadorė tikėjo, jog JAV Kongresas patikrins paramos pa­ketą ir sakė suprantanti politikus ir eilinius piliečius, teigiančius, jog ES turi didinti savo indėlį į paramą Uk­rainai, nes karas vyksta Europos žemyne. 

Bet ES jau skyrė 150 milijardų eurų, ES šalys sutarė pirmą kartą isto­rijoje kartu pirkti ginkluotę, ir rei­kia pripažinti, kad Europos gynybos gamybos apimtys niekada nebus tokio lygio kaip JAV. Amerikos indė­lis tikrai svarbus: ES ir JAV turi gintis kartu.

ES diplomatė tvirtino, kad  jeigu Ukrainai nesuteiksime paramos da­bar, vėliau tai kainuos dešimteriopai. Pagaliau, anot jos, tai ne vien pinigų klausimas, turi būti atgrasymo povei­kis, nes jei nesustabdysime V. Putino Rusijos dabar, paskui gali būti per vė­lu. Jei V. Putinas duos įsakymą žy­giuoti iki NATO sienų, gynybos kainos bus kitokios.

„Kai girdžiu, jog sakoma, kad žmonės pavargo nuo karo Ukrainoje, tai noriu pasakyti, jog jie gali išjungti televizorių ir nežiūrėti naujienų, uk­rai­niečiai neturi tokios prabangos ir negali pavargti. Neturime teisės net svarstyti, ar ukrainiečiai turės gali­mybę išlaikyti fronto liniją”, – tvirtino J. Neliupšienė.

Lietuva – permainų ES energetikos sektoriuje lyderė

Lietuva – pirmoji ES valstybė, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo ru­siškų dujų tiekimo ir tai buvo įma­noma pasiekti dėl Klaipėdos suskys­tintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kuris pradėjo veikti prieš dešimtmetį.

„Gaila, jog būtent karas Ukrai­no­je privertė klausytis mūsų (tokio su­pratimo), kaina yra labai didelė. Kita vertus, karas davė Europai ženklų postūmį keisti energetikos politiką, požiūrį į skaitmenos sklaidą, po­litiką Kinijos atžvilgiu”, – aiškino ES diplomatinei misijai JAV vadovaujan­ti lietuvė.

J. Neliupšienė sakė, kad dar prieš dvejus metus būtų tikrai nepatikė­ju­si, jog situacija gali taip radikaliai pa­­­sikeisti. Prieš porą metų 40 procentų ES suvartojamų dujų buvo gauna­mos iš Rusijos, dabar tai sudaro tik 13 procentų, o dar po metų gal ir visai bus  jų atsisakyta.

Keičiasi  ne tik energetikos, bet ir kitos svarbios sritys, tai – naujosios technologijos, dirbtinio intelekto, re­tųjų metalų ištekliai. ES priklauso­my­bės nuo nebūtinai draugiškų partnerių yra daugelyje sektorių, ir ­ iškilo poreikis viską peržiūrėti.

„Atsiskyrimo procesas vyksta, tačiau saugant gyvybinius sektorius, nereikia nutraukti kito bendradarbia­vimo. Lietuva, kaip ir daugelis ki­tų Europos valstybių, yra eksportuojančios ekonomikos, todėl sienų užda­rymas būtų labai kenksmingas. Turi­me sukurti kažką panašaus į prekybos NATO aljansą, prekyba turi vykti tarp bendraminčių, ypač aukštųjų technologijų srityje, kad apsaugotu­me mūsų valstybes ir piliečius nuo ma­sinio sekimo, duomenų vogimo. Prekyba tarp pasitikinčių ir patiki­mų partnerių turi vykti be pertrūkių”, – aiškino diplomatė.

Vakarų naivumas ir grėsmė demokratijai

Kodėl taip ilgai buvo ignoruoti Lietuvos, kitų Baltijos šalių ar Lenki­jos perspėjimai nepasitikėti Rusija?

J. Neliupšienės nuomone tiek Europoje, tiek JAV vyravo gal kiek nai­vus požiūris, jog kuo daugiau prekiaujama su Rusija ar Kinija, kuo daugiau būsime vieni nuo kitų priklausomi, tuo labiau tai padės demokratijos ir mūsų vertybių sklaidai.

„Prieš penkiolika-dvidešimt me­tų tikėjomės, jog pasaulyje daugės li­beralios demokratijos valstybių, tačiau dabar matome, jog procesas juda atvirkštine kryptimi – mažėja lais­vių, mažėja demokratinių šalių, lais­vės indeksuose šalys krenta, o ne ky­la. Panašu, jog nedemokratinės šalys pasinaudojo mūsų atvirumu ir rinka. Nebuvo tarpusavio priklausomybės, bet mes tapome priklausomi nuo kitų. Mūsų geranoriškumu ir atvirumu pasinaudojo”, – dėstė patyrusi diplomatė.

Anot jos, Vokietija yra bene geriau­sias pavyzdys, kaip buvo sukurta priklausomybė nuo Rusijos energe­ti­kos išteklių, ir jei ne karas Ukrainoje, tai Rusijos įtaka vienoje svarbiausių ES valstybių ir vieno didžiausių Va­karų pasaulio ekonomikų būtų tik augusi.

Paklausta, ar žlunga taip reklamuotas globalizacijos principas, am­basadorė sutiko, jog ilgai galvojome, kad jei mes laikomės taisyklių, tai ir mūsų partneriai jų laikysis. Bet pri­dūrė, kad globali prekyba ir bendra­darbiavimas sustiprino ne tik Lietu­vos, bet ir kitų daugelio kitų valstybių ekonomikas ir žmonių pajamas, todėl reikia ją ir toliau vystyti bei kurti naujas taisykles.

Sunkiai ištariama pavardė, daugiakalbis kolektyvas ir vietos lietuviai

Mūsų susitikimo su ambasadore detales derinau ir su ES ambasadoje dirbančiu, Australijoje studijavusiu amerikiečiu, o su jos padėjėja iš Mal­tos juokavome apie artėjančią Euro­viziją. ES misijoje slovakė derino bū­simų lietuvės ambasadorės susitiki­mų detales.

ES misijoje Washingtone dirba 100 žmonių. Tarp jų yra vietos personalo, dažnai tai amerikiečiai, turintys europietiškas šaknis. Bet daugiausia tai yra žmonės iš įvairių ES valstybių, patyrę skirtingų sričių ekspertai, nuo žemės ūkio iki gynybos, nuo kultūros iki prekybos ir t. t. J. Neliupšienė džiaugėsi, jog dirba su aukščiausio lygio profesionalais, nors pati ir neturėjo įtakos formuojant kolektyvą, nes tai konkursų bū­du atrinkti ar ES direktoratų atsiųsti žmonės.

Ištarti ambasadorės pavardę nė­ra lengva tiek jos kolegoms, tiek ir amerikiečiams oficialiuose susitiki­muose, todėl lietuvė prašo tiesiog va­dinti ją Jovita, nors spėju, kad angla­kalbiai gali turėti netikėtas ir „Jovi­tos” versijas.

Ambasadorė sakė, jog jos pareiga yra atstovauti 28 valstybes jungian­čią ES, bet ji jau aktyviai bendrauja su vietos lietuvių bendruomene ir netgi spėjo surengti lietuvišką vaka­rėlį savo laikinuose namuose Wa­shing­tone.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Balandžio 27 d. numeryje, Vol. CXV NR. 34)