DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Gegužės 1-ają sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Simboliška, kad šiuo metu mūsų šalies diplomatė Jovita Neliupšienė užima neeilinį postą: ji yra ES ambasadorė JAV ir vadovauja šimtui misijos darbuotojų.
Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur.
Po dvidešimties metų, praleistų Europos Sąjungoje (ES), Lietuvos atstovė užima svarbiausią ES diplomatijos postą. Mūsų šalies diplomatė Jovita Neliupšienė nuo praėjusių metų balandžio vadovauja ES misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Gegužės 1-ąją sukaks dvidešimt metų, kai Lietuva tapo ES nare, ir, nors porą dešimtmečių bet kurios šalies istorijoje nėra ilgas laikotarpis, tai reikšmingiausių permainų ir didžiausio Lietuvos ekonominio augimo laikotarpis. Ir per du dešimtmečius Lietuva sugebėjo užaugti nuo šalies naujokės iki įtakingos ES valstybės.
Kai ambasadorės Jovitos Neliupšienės paklausiau, ar būtų galima teigti, jog ji šiuo metu yra aukščiausias pareigas einanti Lietuvos diplomatė, ji nusijuokė, teigdama, jog sunku apie save kalbėti ir vardijo kitus ES atstovaujančius Lietuvos diplomatus. Ir tiesa, šiuo metu ES misijoms vadovauja penki lietuviai – Kęstutis Jankauskas yra ES ambasadorius Kazachstane, Raimundas Karoblis – ES ambasadorius Tadžikistane, ES delegacijai Laose vadovauja Ina Marčiulionytė, ES atstove ESBO yra Rasa Ostrauskaitė, o Gvinėjoje – Jolita Pons.
J. Neliupšienė – ne tik pirmoji lietuvė, bet ir pirmoji 2004 m. į ES priimtų valstybių atstovė, paskirta vadovauti diplomatinei misijai valstybėje, kuri yra svarbiausia ES strateginė partnerė. Lietuvė diplomatė pripažino, kad JAV svarba ir įtaka tiek Lietuvai, tiek ES, tiek pasaulio politikai jos poziciją daro išskirtine.
Penkerius metus Lietuvos ambasadore ES dirbusi J. Neliupšienė ne kartą sakė, jog atėjo laikas aukštas pareigas ES struktūrose užimti Rytų ir Centrinės Europos šalių atstovams, kurie, nors ir dažnai vadinami naujaisiais europiečiais, yra ir buvo senosios Europos dalimi. Ir pasak diplomatės, smagu matyti, kad ES organizacijos vadovaujančias pareigas užimančių šio regiono žmonių skaičius sparčiai auga. Bet Centrinės ir Rytų Europos valstybių atstovų galėtų būti dar daugiau. Nes nors jie ir dirba ES, įneša lietuviško, lenkiško, estiško ar slovakiško supratimo į sprendimų priėmimą, dar reikės laiko, kol bus galima sakyti, jog lūžis įvyko, ir naujieji europiečiai turi pakankamai įtakos priimant ES sprendimus užsienio, gynybos, energetikos ir kitose gyvybiškai svarbiose srityse.
„Rytų Europa geriau nei bet kas supranta ne tik Rusijos, bet ir autokratizmo pavojus”, – sakė J. Neliupšienė.
Daug kartų girdėjome Vakarų politikus ir diplomatus pagaliau pripažįstant, jog Baltijos valstybės ir jų artimiausios kaimynės buvo teisios dešimtmečius kalbėję apie tai, jog negalima pasitikėti Rusija.
Paklausta, ar karas Ukrainoje neturėjo įtakos ir tam, kad būtent lietuvė diplomatė paskirta atstovauti ES Amerikoje, J. Neliupšienė sakė, jog nenorėtų taip galvoti, bet sutiko, jog kai kuriose pozicijose dabar reikalingi žmonės, geriau suprantantys Rusiją ir Vladimiro Putino požiūrį į Vakarų vertybes.
„Mes, lietuviai, esame labai nuoširdūs europiečiai, ir Lietuvos piliečių pasitikėjimas ES yra didelis, vargu ar kitur kur tokį rasi”, – pridūrė ambasadorė.
Diplomatės iššūkiai – rinkimai ir karai
2024 m. ypatingi ir tuo, kad tai pasauliui itin svarbių rinkimų metai. Rinkimai vyks ne tik Lietuvoje, bet ir ES, ir JAV. J. Neliupšienė sakė, kad rinkimai visada yra iššūkis diplomatui, nes jis negali kištis į šalies vidaus reikalus, privalo palaikyti santykius su dažnai priešiškose pozicijose esančiais politikais. Rinkimų metais sulėtėja ir sprendimų priėmimas. Tiesa, Europos Parlamentas po rinkimų pradeda veikti greičiau, bet JAV porinkiminė situacija yra daug sudėtingesnė.
„Nėra kitų rinkimų, kurie pasauliui turėtų tiek įtakos, kiek rinkimai JAV”, – patvirtino ES misijai vadovaujanti diplomatė.
Kad sprendimai rinkimų metais stringa, įrodo ir paramos Ukrainai problema. Ambasadorė tikėjo, jog JAV Kongresas patikrins paramos paketą ir sakė suprantanti politikus ir eilinius piliečius, teigiančius, jog ES turi didinti savo indėlį į paramą Ukrainai, nes karas vyksta Europos žemyne.
Bet ES jau skyrė 150 milijardų eurų, ES šalys sutarė pirmą kartą istorijoje kartu pirkti ginkluotę, ir reikia pripažinti, kad Europos gynybos gamybos apimtys niekada nebus tokio lygio kaip JAV. Amerikos indėlis tikrai svarbus: ES ir JAV turi gintis kartu.
ES diplomatė tvirtino, kad jeigu Ukrainai nesuteiksime paramos dabar, vėliau tai kainuos dešimteriopai. Pagaliau, anot jos, tai ne vien pinigų klausimas, turi būti atgrasymo poveikis, nes jei nesustabdysime V. Putino Rusijos dabar, paskui gali būti per vėlu. Jei V. Putinas duos įsakymą žygiuoti iki NATO sienų, gynybos kainos bus kitokios.
„Kai girdžiu, jog sakoma, kad žmonės pavargo nuo karo Ukrainoje, tai noriu pasakyti, jog jie gali išjungti televizorių ir nežiūrėti naujienų, ukrainiečiai neturi tokios prabangos ir negali pavargti. Neturime teisės net svarstyti, ar ukrainiečiai turės galimybę išlaikyti fronto liniją”, – tvirtino J. Neliupšienė.
Lietuva – permainų ES energetikos sektoriuje lyderė
Lietuva – pirmoji ES valstybė, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo ir tai buvo įmanoma pasiekti dėl Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kuris pradėjo veikti prieš dešimtmetį.
„Gaila, jog būtent karas Ukrainoje privertė klausytis mūsų (tokio supratimo), kaina yra labai didelė. Kita vertus, karas davė Europai ženklų postūmį keisti energetikos politiką, požiūrį į skaitmenos sklaidą, politiką Kinijos atžvilgiu”, – aiškino ES diplomatinei misijai JAV vadovaujanti lietuvė.
J. Neliupšienė sakė, kad dar prieš dvejus metus būtų tikrai nepatikėjusi, jog situacija gali taip radikaliai pasikeisti. Prieš porą metų 40 procentų ES suvartojamų dujų buvo gaunamos iš Rusijos, dabar tai sudaro tik 13 procentų, o dar po metų gal ir visai bus jų atsisakyta.
Keičiasi ne tik energetikos, bet ir kitos svarbios sritys, tai – naujosios technologijos, dirbtinio intelekto, retųjų metalų ištekliai. ES priklausomybės nuo nebūtinai draugiškų partnerių yra daugelyje sektorių, ir iškilo poreikis viską peržiūrėti.
„Atsiskyrimo procesas vyksta, tačiau saugant gyvybinius sektorius, nereikia nutraukti kito bendradarbiavimo. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, yra eksportuojančios ekonomikos, todėl sienų uždarymas būtų labai kenksmingas. Turime sukurti kažką panašaus į prekybos NATO aljansą, prekyba turi vykti tarp bendraminčių, ypač aukštųjų technologijų srityje, kad apsaugotume mūsų valstybes ir piliečius nuo masinio sekimo, duomenų vogimo. Prekyba tarp pasitikinčių ir patikimų partnerių turi vykti be pertrūkių”, – aiškino diplomatė.
Vakarų naivumas ir grėsmė demokratijai
Kodėl taip ilgai buvo ignoruoti Lietuvos, kitų Baltijos šalių ar Lenkijos perspėjimai nepasitikėti Rusija?
J. Neliupšienės nuomone tiek Europoje, tiek JAV vyravo gal kiek naivus požiūris, jog kuo daugiau prekiaujama su Rusija ar Kinija, kuo daugiau būsime vieni nuo kitų priklausomi, tuo labiau tai padės demokratijos ir mūsų vertybių sklaidai.
„Prieš penkiolika-dvidešimt metų tikėjomės, jog pasaulyje daugės liberalios demokratijos valstybių, tačiau dabar matome, jog procesas juda atvirkštine kryptimi – mažėja laisvių, mažėja demokratinių šalių, laisvės indeksuose šalys krenta, o ne kyla. Panašu, jog nedemokratinės šalys pasinaudojo mūsų atvirumu ir rinka. Nebuvo tarpusavio priklausomybės, bet mes tapome priklausomi nuo kitų. Mūsų geranoriškumu ir atvirumu pasinaudojo”, – dėstė patyrusi diplomatė.
Anot jos, Vokietija yra bene geriausias pavyzdys, kaip buvo sukurta priklausomybė nuo Rusijos energetikos išteklių, ir jei ne karas Ukrainoje, tai Rusijos įtaka vienoje svarbiausių ES valstybių ir vieno didžiausių Vakarų pasaulio ekonomikų būtų tik augusi.
Paklausta, ar žlunga taip reklamuotas globalizacijos principas, ambasadorė sutiko, jog ilgai galvojome, kad jei mes laikomės taisyklių, tai ir mūsų partneriai jų laikysis. Bet pridūrė, kad globali prekyba ir bendradarbiavimas sustiprino ne tik Lietuvos, bet ir kitų daugelio kitų valstybių ekonomikas ir žmonių pajamas, todėl reikia ją ir toliau vystyti bei kurti naujas taisykles.
Sunkiai ištariama pavardė, daugiakalbis kolektyvas ir vietos lietuviai
Mūsų susitikimo su ambasadore detales derinau ir su ES ambasadoje dirbančiu, Australijoje studijavusiu amerikiečiu, o su jos padėjėja iš Maltos juokavome apie artėjančią Euroviziją. ES misijoje slovakė derino būsimų lietuvės ambasadorės susitikimų detales.
ES misijoje Washingtone dirba 100 žmonių. Tarp jų yra vietos personalo, dažnai tai amerikiečiai, turintys europietiškas šaknis. Bet daugiausia tai yra žmonės iš įvairių ES valstybių, patyrę skirtingų sričių ekspertai, nuo žemės ūkio iki gynybos, nuo kultūros iki prekybos ir t. t. J. Neliupšienė džiaugėsi, jog dirba su aukščiausio lygio profesionalais, nors pati ir neturėjo įtakos formuojant kolektyvą, nes tai konkursų būdu atrinkti ar ES direktoratų atsiųsti žmonės.
Ištarti ambasadorės pavardę nėra lengva tiek jos kolegoms, tiek ir amerikiečiams oficialiuose susitikimuose, todėl lietuvė prašo tiesiog vadinti ją Jovita, nors spėju, kad anglakalbiai gali turėti netikėtas ir „Jovitos” versijas.
Ambasadorė sakė, jog jos pareiga yra atstovauti 28 valstybes jungiančią ES, bet ji jau aktyviai bendrauja su vietos lietuvių bendruomene ir netgi spėjo surengti lietuvišką vakarėlį savo laikinuose namuose Washingtone.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Balandžio 27 d. numeryje, Vol. CXV NR. 34)