BRONIUS DAUGIRDAS, MD

A†A BRONIUS DAUGIRDAS, MD (1949–2022)

Dr. Bronius Daugirdas (g. 1949 m. sausio 26 d. Norilske, Rusijoje – 2020 m. vasario 3 d. Šilutėje, Lietuvoje) mirė toje pačioje ligoninėje, kurioje dirbo daugelį savo gyvenimo metų. Jis buvo medicinos daktaras, atsidavęs pediatras, išgelbėjęs daugelio vaikų gyvybes. Taip pat – vaikų teisių globėjas; rūpinosi vaikais, kurie gyveno skurde smurtaujančiose šeimose. Imdavosi visų beviltiškų medicininių atvejų; kad padėtų vaikams, naudojo ir savo asmeninius išteklius.Kai kiti gydytojai nenorėjo gadinti savo „statistikos”, Bronius visus priėmė į savo globą ir gelbėjo gyvybes, arba sielojosi visa širdimi, jei patirdavo netektį. Nelengvas gyvenimas – tesiilsi jo siela ramybėje.

Bronius gimė Sibiro tremtyje, jo tėvui, dr. Tadui Daugirdui, vis dar būnant politiniu kaliniu gulage. Broniui buvo jau 3 mėnesiai, kai tėvas jį galėjo pamatyti pirmą kartą. Tuo metu Broniaus tėvas po 8-erių metų buvo paleistas iš kalėjimo ir 6-eriems metams apgyvendintas su šeima griežtomis sąlygomis specialioje kalinių gyvenvietėje atšiauriame Norilske. Broniaus vaikystė pagerėjo 1956 m., kai Daugirdų šeimai buvo leista sugrįžti į Lietuvą. Jis lankė Salomėjos Nėries mokyklą Vilniuje, vėliau sekė tėvo karjeros pėdomis – studijavo mediciną Vilniaus universitete ir įgijo medicinos daktaro laipsnį su pediatrinės medicinos ir neonatologijos specializacija. 1975 m. baigęs mokslus, Bronius gavo profesinį paskyrimą į Šilutę. Ten jis sutiko savo būsimą žmoną Nijolę, vedė, ir Šilutėje gimė bei užaugo abi jų dukros. Bronius buvo mylintis tėvas.

Jis taip pat buvo giliai pasišventęs savo profesijai. Būdamas vaikų ligonės vyriausiuoju gydytoju, jis tęsė medicinos kvalifikacijos kėlimo studijas ir įgijo tas specialybes, kurių gydytojų trūko Šilutės vaikų ligoninei: vaikų dermatologijos, kardiologijos, chirurgijos.

Jaunystėje, studijų metais, Bronius grojo roko grupėje klavišiniais, turėjo gražų tenorinį balsą. Persikėlęs į Šilutę, jis neapleido savo meilės muzikai – toliau grojo fortepijonu, akompanavo ligoninės darbuotojų chorui ir kurį laiką jam net vadovavo. Bronius buvo entuziastingas žvejys, mėgo leisti laiką gamtoje. Daugirdų šeimoje jis buvo sėkmingiausias grybautojas, turėjo ypatingą uoslę samanose besislepiantiems grybams. Bronius mėgo savo rankomis kurti daiktus: taisė ir meistravo nedidelius baldus, gamino šviestuvus, statė tikroviškai atrodančius istorinių laivų modelius – tiksliai, su kiekviena smulkmena. Bronius mėgo vairuoti ir viską, kas susiję su keliais. Tą bruožą paveldėjo iš Daugirdų giminės, kurioje daug entuziastingų automobilistų.

Bronius iš gydytojo pareigų į pensiją pasitraukė vos prieš kelerius metus. Gyveno Šilutėje, su savo draugu-katinu, vardu Rudis.

Broniui teko išgyventi artimiausių žmonių netektis: tėvo, medicinos mokslų daktaro Tado Daugirdo (1914–1982), mamos Valentinos Mininos-Daugirdas (1929–2011), žmonos iš antrosios santuokos Janinos Birbalaitės-Daugirdienės (1953–2013). Dėl a. a. Broniaus mirties nuliūdę liko: dukros Kristina (Mindaugas) Čebatorienė, Regina (Giuseppe) Mossa, žmona iš pirmosios santuokos Nijolė Daugirdienė; anūkai Greta, Kristupas, Karolina ir Alessandro; brolis Stasys, įbrolis Algirdas, sūnėnas Dorianas, dukterėčios Viktorija ir Janina; JAV gyvenantys pusbroliai Tomas ir Jonas su šeimomis bei kiti giminės.

Velionis buvo pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų gatvėje. Laidotuvės įvyko sekmadienį, vasario 6 d., 9 val. ryto Rokantiškių kapinėse.