DRAUGAS Lithuanian World Wide News
A†A JULIUS JARULAITIS Juozo Jarulaičio ir Ievos Luinytės-Jarulaitienės sūnus, kilęs iš Jonelaičių kaimo, paliko šį pasaulį 2019-ųjų birželio 21-ąją. Gyveno Royal Oak, Michigane.
Julius augo septynių vaikų šeimoje – kartu su broliais bei seserimis Boleslovu, Elena, Bronislava, Janina, Jadvyga ir Vytautu.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios padėjo savo tėvui žvejyboje. Vėliau įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir tapo partizanu, kol
1944-ųjų rudenį buvo priverstas bėgti nuo sovietinės valdžios. Keletą metų praleido dirbdamas policininku Vokietijos pabėgėlių stovykloje, kol galiausiai 1948-aisiais gavo leidimą vykti į JAV. Čia iš pradžių apsistojo pas tetą ir pusbrolį, po to kartu su kitais lietuviais persikėlė į Detroitą, kur visi vylėsi įsidarbinti. 1950-aisiais Julius gavo darbą Ford Motor Company – čia jis ir jo draugai pradėjo savo kelią amerikietiškosios svajonės įgyvendinimo link. Dirbdamas automobilių gamykloje Julius užtikrino pragyvenimą ne tik sau, bet ir savo šeimai – žmonai Gertai Gunther, su kuria susituokė 1952 m. bei vaikams Lillian (g. 1953) ir Thomas (g. 1957).
Julius džiaugėsi ne tik darbu, bet ir artima draugyste su kitais lietuviais, su kuriais kartu vykdavo žvejoti ar lošdavo kortomis, aptarinėdami naujienas iš Lietuvos ir pasvajodami apie grįžimą į tėvynę. Jis nuolat siųsdavo siuntinius savo šeimai, likusiai kitoje geležinės uždangos pusėje.
Julius be galo mylėjo savo vaikus. Nors darbas atimdavo didžiąją laiko dalį, jis taip pat užtikrino šeimos gerbūvį, o tėvas vaikams visada pabrėždavo mokslo svarbą. Abu vaikai sėkmingai kūrė savo ateitį: Thomas atidarė restoraną ir dirbo rinkodaros vadybininku Texas Roadhouse restoranų tinkle, o Lillian tapo organizacinės plėtros mokslų daktare.
1978 m. sulaukęs pirmojo savo anūko James, dar po po kelerių metų, 1980-aisiais, atidavęs tris savo gyvenimo dešimtmečius Ford Motor Company, Julius galiausiai išėjo į pensiją. Tuomet įstojo į golfo ir Detroito „Kovas” sporto klubus. Kelionės su draugais ir golfo varžybos Detroite, Clevelande, Čikagoje tapo jo mėgstamiausiu užsiėmimu. Dar iki išpopuliarėjant sveikam bei ekologiškam gyvenimo būdui, Julius nuolat sportavo, sveikai maitinosi bei ragino tai daryti kitus.
Julius susilaukė ir daugiau anūkų: Frank ( g.1984), Nick (g.1987), Anthony (g. 1988), David (g. 1992) bei Andrew (g. 1995). Visus juos be galo mylėjo, mėgo dalintis su jais gyvenimiškomis patirtimis ir kartu stebėti Detroito „Tigers” beisbolo rungtynes. Nekyla jokios abejonės, kad 39-erius metus, kuriuos jis nugyveno išėjęs į pensiją, jis buvo puikus senelio pavyzdys.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, 1991-aisiais, Julius pirmąkart aplankė Lietuvą ir šis įvykis tapo džiaugsmingu susitikimu tiek su daugeliu likusių jo šeimos narių, tiek su jaunesniąja karta, apie kurią tebuvo skaitęs laiškuose. Julius atgavo Lietuvos pilietybę ir kartu su žmona dar kelis kartus buvo nuvykęs į Lietuvą.
Pasiekęs garbingą amžių, Julius žiūrėdavo televizorių, skaitydavo lietuvišką spaudą ir padėdavo kitiems visur, kur tik galėjo. Nors jo gyvenimas susiklostė gal ir ne visai taip, kaip tikėjosi jaunystėje, bet jis jautėsi ramus ir dėkingas, kad ši kelionė žemėje atnešė ir daug gėrio. Jis tikėjo darbštumo ir pagarbos kitiems galia.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais, garbaus 100-ojo jubiliejaus proga, Julius sulaukė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo ir padėkos už gyvenimo nuopelnus. Jubiliejaus proga jį taip pat pasveikino Michigano valstijos atstovas Jim Ellison.
2019-ųjų vasarį Julius tapo proseneliu – sulaukė provaikaičio Christos. Jis džiaugėsi kasdien gaudamas naujų jauniausio šeimos nario nuotraukų ir, nepaisant to, kad taip ir nespėjo su juo susitikti, jautė ypatingą jųdviejų tarpusavio ryšį. Juos siejo vienodos šypsenos ir skardus juokas, o jais grįstas artimas prosenelio ir provaikaičio ryšys tęsis dar ištisą šimtmetį.
Juliaus Jarulaičio gedi plati jo giminė, išsibarsčiusi ne tik po Jungtines Amerikos Valstijas, bet ir kitose šalyse, bet skaudžiausiai netektis palietė jo mylimą žmoną Gertą, su kuria kartu pragyveno 68- erius metus. Jų tarpusavio meilė ir atsakomybė neišnyks su šia mirtimi, o tik sustiprės ir iškils kaip pasigėrėjimo ir pagarbos verto gyvenmo pavyzdys. Liūdintys artimieji.