by Rimas Černius.
,,Dainavos” ansamblio koncertui artėjant
– Sausio 31 d. įvyksiantis ,,Dainavos” ansamblio koncertas ,,Tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei” skiriamas skaudžių Sausio 13-tosios įvykių 25-tosioms metinėms. Kaip kilo mintis suruošti tokį koncertą?
– Sausio 13-tajai skirti koncertai yra ,,Dainavos” ansamblio tradicija. Pirmąjį tokį koncertą suruošėme 1998 metais. Buvo praėję aštuoneri metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva buvo gerokai pasikeitusi nuo Atgimimo dienų. Pajutome, kad Sausio 13-tosios įvykiai (nors ir nepa miršti) pradėjo blukti visuomenės atmintyje. Mums atrodė, kad tai – ,,per anksti”. Tuo metu ,,Dainava” buvo sustiprėjusi ir pribrendusi platesnio masto projektams, sudėtingesniems muzikiniams kūriniams. Tad gimė mintis ruošti sakralinės muzikos koncertus Sausio 13-tosios proga, nuolat įtraukiant ir stambesnės formos kūrinį, dažniausiai ,,Requiem” Mišias. Tokius koncertus suruošėme 1998, 1999, 2001, 2003, 2005 ir 2011 me tais. Jie tapo rimties ir susikaupimo šventėmis, kuriose prisimindavome ne tik Sausio 13-tosios aukas, bet ir visus, kurie yra kentėję už Lietuvą.
Šiais metais Lietuva ir visas pasaulis mini Sausio 13-tosios dvidešimtpenktmetį. Tad nusprendėme, kad dera ir vėl suburti visuomenę ne tik prisiminti, bet iš naujo patikėti, įsižiebti, dvasiškai nuskaidrėti. Viliamės šiuo koncertu pagerbti žuvusius ir nukentėjusius už Lietuvos laisvę bei prisiminti, kad jų auka ne buvo bergždžia, nes ji atnešė mūsų kraštui šviesesnį rytojų. Tačiau taip pat jaučiame, kad nevalia mums sustoti tik ties pagerbimu ir prisiminimu. Todėl koncertui pasirinkome temą ,,Tegul dirba tavo naudai …ir žmonių gėrybei”. Sausio 13-tosios auka ir mūsų himno žodžiai įpareigoja mus, Lietuvos vaikus, dirbti ne tik Lietuvos, bet ir visos žmonijos gėriui. Drąsiai pasauliui priminti nepatogias tiesas, pvz. besitęsiantį karą Ukrainoje ir Krymo neteisėtą okupaciją. Ir ypač šiandieną, kai pasaulyje yra tiek daug smurto, nesantaikos ir neteisybės, nepasiduoti baimei ir nevilčiai, o viltingai siekti tiesos ir teisingumo.
– Ar koncerto metu bus išvardinti ir pagerbti Sausio 13-tosios naktį žuvusieji?
– Taip, koncerto metu išskirtinai paminėsime tą naktį žuvusius.
– Turbūt daugelis „Dainavos” ansamblio choristų labai gerai prisimena 1991-ųjų metų sausio 13-tą. Gal yra ir tokių, kurie tuo metu buvo Lietuvoje ir tuos įvykius pergyveno iš arti? Jeigu taip – ar repeticijų metu jie dalijasi savo prisiminimais?
– Taip, tarp mūsų yra daug ,,Dainavos” narių, kurie gerai prisimena tą naktį. Aš tada dar nebuvau vedęs, bet jau gyvenau Čikagos priemiestyje, nebe pas tėvus. Tą vakarą su draugais šventėme pusbrolio žmonos gimtadienį. Paskambino tėvelis ir pranešė, kas įvyko. Atsimenu, kad grįžau tą naktį nakvoti pas tėvus, į Marquette Parką, kad būtų širdžiai ramiau. Bet mažai buvo to miego, nes visą naktį žiūrėjome televizorių ir klausėmės radijo, bandėme skambinti draugams ir giminėms į Lietuvą. Manau, kad tai ne išskirtinis patyrimas – turbūt dauguma tuo metu Čikagoje gyvenančių lietuvių panašiai išgyveno tuos įvykius. Tačiau man žymiai įdomesni ir reikšmingesni yra išgyvenimai žmonių, kurie tą naktį bu dėjo prie Televizijos bokšto (arba prie Seimo rūmų). Ir tarp mūsų choristų yra tokių, kurie ten buvo, tai asmeniškai patyrė. Po kiekvieno Sausio 13-tosios proga su ruošto koncerto mane sujaudina tai, kad sutinku tarp klausytojų žmonių, kurie pasakoja apie savo tos nakties prisiminimus. Lenkiu galvas jiems – tiems, kurie drįso be ginklo stoti prieš tankus, – ir dažnai pagalvoju, ar aš būčiau išdrįsęs taip padaryti…
– Pagrindinis koncerto kūrinys – Gabriel Fauré ,,Requiem”. Kodėl pasirinkote šį kūrinį?
– Prancūzų kompozitorius Gabriel Fauré (1845–1924) „Requiem” sukūrė 1887–1888 metais, o šis kūrinys pirmą kartą buvo atliktas 1888 m. sausio 16 d. Paryžiaus Šv. Magdalenos bažnyčioje. Pats Fauré rašė: „…mano ‘Requiem’ neišreiškia mirties baimės, kažkas jį pavadino lopšine mirčiai. Bet aš taip suvokiu mirtį: kaip palaimingą išsilaisvinimą, laimės anapus siekį, o ne skausmingą mą iš vieno būvio į kitą”. Fauré savo kūrinyje pakeičia nusistovėjusią ,,Requiem” Mišių dalių seką, aplenkdamas kai kuriuos tekstus (ypač tuos apie ,,paskutinę teismo dieną”), labiau pabrėždamas Viešpaties gailestingumo ir mirusiųjų atvykimo į Rojų, kur juos pasitinka ,,angelų ir šventųjų chorai”, temas. Mums atrodė itin tinkama paminėti Sausio 13-tosios didvyrių auką kūriniu, kuris remiasi viltimi, kad mirtis dar ne viskas.
– Prieš keletą metų „Dainavos” ansamblis kartu su amerikiečių choru atliko Brahmso ,,Vokišką Requiem”. Kuo šis kūrinys skiriasi nuo Fauré ,,Requiem”?
– Fauré ,,Requiem” turbūt ryškiau siai skiriasi nuo Brahmso ,,Requiem” tuo, kad pastarasis giedamas vokiečių kalboje, o Fauré ,,Requiem” – lotynų, kaip dauguma kitų ,,Requiem”. Taip pat Fauré melodinė ir harmoninė ,,kalba” gerokai skiriasi nuo Brahmso, linksta labiau į impresionizmą (nors jo dar nepasiekia). Tačiau šie kūriniai ir panašūs, nes abu kompozitoriai bando pristatyti ,,Requiem” Mišių formą ir turinį naujai, kitaip. Brahmsas tai padaro panaudodamas Senojo Testamento ištraukas skirtas paguosti liūdinčius artimuosius, vietoj tradicinių lotyniškų ,,Requiem” Mišių tekstų. O Fauré, pakeisdamas nusistovėjusią ,,Requiem” Mišių dalių seką, pabrėžia gailestingumo, išvadavimo ir atvykimo į Rojų temas, išreikšdamas viltį, kad mirtis yra prisikėlimas į naują gyvenimą.
– Fauré ,,Requiem” reikalauja ne tik choro, bet ir orkestro bei dviejų solistų. Ar koncertuosite su orkestru, ar tik pianino / vargonų palyda? Kas dainuos solo partijas?
– Yra trys Fauré „Requiem” versijos. Pirmoji, parašyta vargonams, arfai ir kameriniam styginiam orkestrui, susideda iš penkių dalių. Įdomu tai, kad Fauré naudoja neįprastą styginio orkestro sudėtį – vyrauja žemesnieji styginiai instrumentai–altai, violončelės ir bosai – o smuikas pasirodo tik dviejose dalyse. Tokiasu dėtis suteikia kūriniui tamsesnį ,,foną”, kurio paviršiumi choras, arfa arba solo smuikas gali išreikšti ,,šviesesnes” muzikines mintis. Antroje versijoje Fauré prideda dar dvi dalis ir papildo styginį orkestrą keliais pučiamaisiais. O trečioji versija parašyta pilnam simfoniniam orkestrui. Šiame koncerte atliksime antrąjį variantą. Orkestrui vadovaus Čikagos lietuviams žinoma koncertmeisterė, smuikininkė Linda Veleckytė. Vargonais gros Lisa Kristina. O solo partijas atliks mūsų choristai Rima Birutienė bei Martynas Matutis.
– Girdėjau, kad amerikiečių choro ,,William Ferris Chorale” meno vadovas Paul French pravedė vieną repeticiją su ,,Dainavos” ansambliu? Kaip praėjo ta repeticija?
– Su Paul French susipažinau prieš kelis metus, kai jo vadovaujamas ,,William Ferris Chorale” ruošė Pabaltijos kraštų chorinės muzikos koncertą. Jis su manimi susisiekė ieškodamas lietuviško chorinio repertuaro. Praėjusį rudenį jį pakvietėm pravesti seminarą (angliškai vadinamą ,,choral workshop”). Praleidome vieno šeštadienio rytą ir popietę gilindami chorinio meno ir vokalo žinias. Tokius seminarus bandome su ruošti kasmet. Nelengva tokiam dideliam būriui choristų susiburti ne įprastą repeticijos dieną. Bet tokie susibūrimai be galo vertingi, nes jie praturtina choristus ir paruošia chorą tolimesniems uždaviniams.
– Kiek suprantu, koncerte „Dainavos” ansamblis atliks dvi amerikiečių kompozitorių giesmes: Kurt Bestor ,,Prayer of the Children” ir Craig Courtney ,,Ukrainian Alleluia”. Ar galėtute skaitytojus supažindinti su šiais kompozitoriais ir jų kūriniais?
– Taip, koncerte skambės amerikiečio Craig Courtney ,,Ukrainian Alleluia”. Kompozitorius 2007 metais dirbęs misionieriumi Ukrainoje, susižavėjo ukrainiečių tauta, kuri XX amžiuje pergyvenusi ilgą sovietų okupaciją, dirbtinai Stalino ,,sukur tą” badą bei daugiausiai gyvybių pareikalavusią branduolinę avariją pasaulio istorijoje, neprarado tikėjimo ir laisvės vilties. Tie sentimentai aktualūs ir šiandien, kai mūsų broliai, sesės ukrainiečiai išgyvena sunkius išbandymus. Skambės ir amerikiečio Kurt Bestor kūrinys ,,Prayer of the Children”, parašytas karo Jugoslavi joje metais, skirtas Serbijos, Kroatijos ir Bosnijos vaikams. Kūrinys aktualus ir šiandieną, kai milijonai vaikų Sirijoje bei kitur gyvena karo audrose.
– Kokia kalba dainuosite Bestor ,,Prayer of the Children”? Ar tie kūriniai bus atliekami su instrumentine palyda, ar a cappella?
– ,,Ukrainian Alleluia” bus giedamas lotynų kalba, o ,,Prayer of the Children” originaliąja anglų kalba. Tai neįprastas sprendimas mūsų chorui – dažniausiai dainuojame/giedame lietuviškai, kartais lotyniškai, bet labai retai anglų kalba. Tačiau verčiant kūrinį į lietuvių kalbą būtų pra rasta pilna žodžių prasmė. Be to, mums buvo svarbu pabrėžti tai, kad mūsų himno žodžiai įpareigoja mus rūpintis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gerove, ir ypač užjausti ir paremti tuos, kurie pergyvena panašius įvykius, kuriuos pergyveno ir mūsų tauta. Taigi giedodami anglų kalba siekiame pabrėžti Sausio 13-tosios universalumą. Abu kūriniai bus giedami a capella.
– Koncerte girdėsime ir lietuvių kompozitorių kūrinius: Prano Beinario ,,Neužmiršk” bei Gedimi no Kalino ,,Ave Maria”. Ar galėtumėte apibūdinti ir šiuos kūrinius?
– Kompozitorius Pranas Beinaris nuo 1948 metų, t. y. pačiais sunkiausiais priespaudos metais, vadovavo Kauno katedros chorui, ėjo vargonininko pareigas. Kūrinyje ,,Neužmiršk” autorius prašo Rūpintojėlio neapleisti, neužmiršti ,,artojų žemės, kryžiais puošusios laukus”. Bet ar pats tekstas iš tiesų netaikomas klausytojui, kad šis nepamirštų tai, kas švenčiausia ir svarbiausia, būtent laisvė ir tikėjimas? Skambės ir Gedimino Kalino ,,Ave Maria”, savo faktūra ir harmoninėmis progresijomis šiek tiek primenantis vėlyvo XX am žiaus minimalistus, pvz. estą Arvo Pärt ir lenką Henryk Gorecki.
– Supažindinkite skaitytojus su šiais kompozitoriais. Gal teko su jais susitikti, bendrauti?
– Gediminas Kalinas gyvena Šiauliuose, dainuoja puikiame Šiaulių valstybiniame kameriniame chore ,,Polifonija”. Nežinau, ar jis tai atsimintų, bet mums teko vienoje chorvedžių akademijoje laisvalaikio metu kartu pažaisti krepšinį. O Prano Beinario kūrinys ,,Neužmiršk” man ypač brangus tuo, kad pirmą kartą lankantis dar okupuotoje Lietuvoje (1989 metais), netikėtai sutikus kompozitorių Kauno katedroje, jis man padovanojo šio kūrinio rankraštį.
– Ar „Dainavos” ansamblio koncerte skambės ir daugiau muzikinių kūrinių?
– Taip, choras giedos Vlado Jakubėno ,,O kad aš Jį regėčiau”, Leonido Abario ,,Kyrie”, Jono Dambrausko ,,Malda už tėvynę” ir kitų giesmių. Taip pat kamerinis orkestras atliks ,,Adagio”, parašytą XX amžiaus kompozitoriaus Remo Giazotto pagal baroko laikotarpio kompozitoriaus To maso Albinoni melodiją. Todėl tas kūrinys dažnai vadinamas ,,Albinoni’s Adagio”.
– Kaip sekasi ruoštis koncertui? Kokia choristų nuotaika?
– Pasiruošimas koncertui vyksta puikiai. Choristų nuotaika gera, darbinga.
– Ačiū už pasikalbėjimą. Linkime ,,Dainavos” ansambliui sėkmingo koncerto.
Kalbėjosi Rimas Černius