Savaitgalio šeimos pramoga tapo gyvenimo dalimi

Rūta Akelaitytė.

Prieš pradėdama pasakojimą apie 13-metę Urtę Mariją Valeišą, kuri jau daugiau nei pusę savo jauno gyvenimo visą laisvalaikį, energiją ir net dalį miego atiduoda dailiajam čiuožimui, noriu pasidžiaugti skiltimi „Mes ateiname”. Kaip smagu, kad nie­kada nepristingame jaunų, entuziastingų lietuvaičių, kurie negailėdami jėgų nuolat kuria, sportuoja, muzi­kuo­ja ar užsiima kitomis prasmingomis veiklomis. Dar smagiau, kai tai pastebi ne tik jų artimos aplinkos žmo­nės, bet ir aplinkiniai, pažįstami, kai­mynai. Štai ir apie Urtę mes sužinojome iš į redakciją parašiusio skaitytojo.

Dailųjį čiuožimą Urtė pradėjo lankyti būdama vos šešerių, o viskas prasidėjo atsitiktinai. Nei Urtės tėve­liai planavo leisti dukrą į dailųjį čiuo­žimą, nei pati Urtė apie tai svajojo. Tiesiog vieną savaitgalio dieną visa šeima nuėjo pramogauti į čiuožyklą, Urtė pirmą kartą savo gyvenime sto­vėjo ant pačiūžų. Tačiau pats pirmas kartas čiuožykloje buvo lemtingas: Urtę ir jos gana tvirtą laikyseną ant ledo pastebėjo dailiojo čiuožimo mo­kyklos „Creative Ice Skating” treneris Yevgeny Martynov ir pasiūlė prisijungti prie jo treniruojamų vaikų pradedančiosios grupės. Vos tik pra­dėjusi treniruotis Urtė visa galva pasi­nėrė į čiuožimą, nors tuo metu dar lankė ir šokius, tačiau netrukus juos metė, kad galėtų visą save atiduoti neseniai atrastam ir greitai pamiltam pomėgiui.

Be pačiūžų – nei dienos

Urtė jau daugiau nei šešeri me­tai, kone kiekvieną rytą pradeda ledo arenoje. Mergina čiuoždama praleidžia beveik po 3 valandas kasdien, tre­niruotė kiekvieną darbo dieną vyksta nuo 6:30 val. r. iki 8 val. ryto, tada ji važiuoja į mokyklą, o po pamokų – vėl į treniruotę. Šeštadieniais gerą pusdienį repetuoja su dailiojo čiuožimo teatru „Creative Ice Theather” (vadovė Marina Gromova). O kai pra­sideda intensyvus ruošimasis teatro pasirodymui, repeticijos vyksta ir sekmadieniais. Paklausta, ar nepervargsta ir kartais nepagalvoja mesti čiuožimo, Urtė nutyla, net pasimeta ir lakoniškai atsako: „Ne”. Akivaiz­du, kad ji taip įpratusi prie intensyvaus ritmo, kad neįsivaizduoja, jog gali būti kitaip. Ir taip myli čiuožimą, kad net mintis apie šio užsiėmimo atsisakymą yra sunkiai suprantama.

Didžiausia svajonė – olimpinės žaidynės

Nuostabu tai, kad toks nuoseklus ir atkaklus darbas duoda puikių re­zultatų. Urtė nuo 2013 m. nuolat dalyvauja įvairiose varžybose tiek su in­dividualia programa, tiek ir su dailio­jo čiuožimo teatru. Su pastaruoju pra­ėjusį pavasarį nacionaliniame teatro ant ledo konkurse (Theater on Ice Nationals 2018) užėmė trečiąją vietą ir yra pakviesta dalyvauti pa­saulinėse varžybose, kurios vyks 2019 m. balandžio mėn. Marseilles. Šis laimėjimas yra bene pats įsimintiniausias Urtei, mergaitė su nekantrumu laukia kelionės į Prancūziją. Su individualia programa Urtė yra iš­kovojusi pirmąją vietą 2015 m. ir antrąją – 2016 m. Illinois Grand Prix varžybose bei prizines vietas daugelyje kitų varžybų, kurių per metus būna apie šešias. Mergaitė ateityje svajoja tapti profesionalia trenere ir tam ji jau dabar skiria laiko, dukart per savaitę savanoriaudama trenerio padėjėja su vaikų grupėmis nuo 5 iki 10 m. Urtė prisipažįsta, kad labiausiai jai patinka čiuožti vienai, nes yra daugiau erdvės ir galimybių pasi­reikšti, parodyti visą savo įdėtą darbą ir talentą, o didžiausia svajonė – dalyvauti olimpinėse žaidynėse.