Sugrįžimas į Washingtoną

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur.
Specialiai „Draugui” iš Washingtono

Turiu prisipažinti, jog nors gyvenu vos keliolika mylių nuo sostinės, Washingtone nebuvau jau daugiau nei metus laiko. Paskutinis įvykis, kuriame dalyvavau prieš šaliai ir pasauliui užsidarant, buvo Lietuvos nepriklauso­mos valstybės atkūrimo 30-ųjų metinių minėjimas Kongreso bibliotekoje. Washingtonas, kaip ir visa Amerika, Lietu­va bei pasaulis, išgyveno sudėtingus me­tus. Todėl susitikimas su naująja am­basadore man buvo lyg grįžimas į šį miestą ir tuo pačiu grįžimas prie įprastų dalykų, kurių nedarėme visus metus. Nuotaiką iš pradžių kiek sugadino pranešimas per ryto žinias, jog metro stotyje netoli Lietuvos ambasados įvyko susišaudymas, bet diena buvo puiki, ambasadoje pasitiko pažįstami žmonės, kurie mane skubiai užtikrino, jog ambasadorė – nuostabi.

Audrai Plepytei paskyrimas dirbti Lietuvos ambasadore Washingtone ypatingas tuo, jog ji neturėjo vykti į JAV iš kitos šalies – tik turėjo palikti New Yorką, kuriame nuo 2017 m. dirbo Lietuvos Respublikos nuolatine atstove Jungtinėse Tautose (JT), o šių metų pradžioje buvo išrinkta 2021 metų UNICEF Vykdomosios valdybos pirmininke.

Paklausta, ar negaila palikti svarbias pareigas JT, ji sakė, jog taip, gaila, nes buvo geras įdirbis, dideli planai, bet diplomato jau toks darbas, kad gau­ni paskyrimą ir vyksti. „Džiugu kad mane pakeitė Rytis Paulauskas, buvęs Lietuvos ambasadorius Austrijoje, kuris puikiai išmano dvišalę diplomatiją, ir UNICEF tikrai nenukentės, nebus didelių permainų, New Yorke liko dirbti ir gera komanda”, – sakė ambasadorė.

Už nugaros – „zoominės” diplomatijos metai

Banalu teigti, jog pasaulinė pan­demija pakeitė žmonių įpročius ir gyvenseną, bet COVID- 19 keitė ir diploma­tiją. Ir geriausiai tai turbūt galėjo pajusti diplomatai, dirbantys Jungtinėse Tautose. Jei Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ųjų metinių minėjimas buvo vienas paskutinių didesnių oficialių renginių Washingtone, panašaus renginio atšaukimas New Yorke buvo vienas pirmųjų ženklų, jog užsidaro ir niekad nemiegantis, ir nuolat skubantis „Didysis obuolys”.

Ambasadorė prisiminė, jog dieną prieš numatomą Kovo 11-ajai skirtą minėjimą JT atšaukė visus oficialius susitikimus ir renginius, ir Lietuvos misija nusprendė palaikyti tokį sprendimą. Tačiau klysta tie, kurie mano, jog JT diplomatai ir darbuotojai turėjo metus laiko skaityti knygas ir žiūrėti serialus per „Netflix” ar „Hulu”.  A. Plepytė nusijuokė, kad tikrai nepriaugo svorio per COVID-19 metus. Dirbo įtemptai, bet buvo drausminga darbotvarkė, todėl ji nepajuto izoliacijos ir negalėjo skųstis nuobodumu, kad nėra ką veikti. Namuose ji padėjo ir nuotoliniu būdu besimokančiam sūnui, kuriam šiais metais suėjo aštuoneri. Vyresnysis ambasadorės sūnus studijuoja Manchester universitete Anglijoje.

Su kolegomis juokaudavo apie savo dienotvarkę: ryte dalyvaujame Ramiojo vandenyno šalių konferencijoje, per pietus susitinkame su partneriais Europoje, o vakare – su kolegomis New Yorke. Taigi diplomatinis bendravimas nenutrūko, nors, žinoma, diplomato darbe neformalūs asmeniniai ryšiai ir susitikimai yra ypač ver­tingi. Gal kiek sudėtingiau buvo sužinoti, kas iš tikrųjų darosi, tad teko pasitelkti telefoninę arba „zoominę” diplomatiją.

Buvo įdomu apie COVID-19 metus JT organizacijoje kalbėti su diplomate, kuri pažįsta JT diplomatinę virtuvę iš vidaus, ir suprasti, kaip pandemija keitė pasaulio diplomatijos centrą. A. Plepytė užtikrino, jog nežino šalies, kuri būtų atskirta nuo diplomatinio pasaulio dėl to, kad neturėtų prieigos prie interneto ir virtualių ryšių. Ji taip pat sakė, jog tikisi, kad ir ateityje išliks kai kurie darbo karantino metu įrankiai.

„Stengiuosi visada surasti pozityvių dalykų net neigiamoje situacijoje, – kalbėjo ambasadorė. – Anksčiau suorganizuoti susitikimą ar konferenciją buvo labai sudėtinga dėl didelių kaštų ir logistikos suderinant skirtingų žmonių tvarkaraščius, nes didžiausia vertybė visgi yra laikas. Dabar plačiai paplitusių ir lengvai prieinamų technologijų dėka nereikia keliauti iš tolimiausių pasaulio vietų. Manau, kad ši sistema turėtų išlikti ir ateityje.”

Naujos technologijos, pasak diplomatės, nėra vien pokalbiai telefonu – jos leidžia matyti žmogaus emocijas, geriau suprasti derybų partnerius. Galime pasididžiuoti ir tuo, kad lietuvių bendrovė „Interaction” yra naudojama kaip tiesioginio vertimo platforma JT, taip pat Europos parlamente, ir susilaukė gerų įvertinimų bei investuotojų paramos.

Beje, saugumo sumetimais Jungtinių Tautų organizacija ir kitos institucijos naudojasi ne tik „ZOOM Video Communications” bendrovės teikiamomis virtualaus bendravimo priemonėmis.

JAV ir Europai svarbu judėti viena kitos link

Paskyrimas dirbti ambasadore JAV A. Plepytei yra ir grįžimas į Washingtoną bei ambasados pastatą, kuriame ji trumpai dirbo 1999-aisiais. Diplomatė džiaugėsi, kad aplinka apie ambasadą yra pasikeitusi į gerąją pusę, mat prieš daugiau nei dvidešimt metų buvo nelabai saugu po darbo vaikščioti, visur tekdavo važiuoti automobiliais, dabar gi ambasados kaimynystė yra rami ir saugi.

Nuo 1999-ųjų pasikeitė ir Lietuvos pozicija pasaulyje – jei tuomet daugeliui šalių buvome lyg pusbroliai prašytojai, dabar esame, jei ir ne lygiaverčiai, tai bent pripažinti partneriai.

Anot ambasadorės, tuomet daug norėjome ir tikėjomės iš JAV, kuri visada, net sunkiausiais sovietų okupacijos metais, buvo Lietuvos žmonių vilties šalimi.

„Tikrai nenoriu menkinti Europos, bet Amerika visada buvo mūsų didžioji atspirtis. Saugumo klausimais, duodant atkirtį Rusijai… Aišku, 1999-aisiais Rusija buvo kitokia, dar buvo vilties, kad gali pasikeisti, nors jautei, jog regionas aplink mus nesikeičia teisinga linkme”, – sakė A. Plepytė. Ji pastebėjo, jog paskutinių savaičių įvykiai Baltarusijoje, primenantys šokiruojantį trilerį, tik patvirtina, kad Lietuvos kaimynai yra nenuspėjami ir gali būti pavojingi.

Paklausta, ar pasiekėmė tokį partnerystės su JAV lygį, kai mūsų patarimų yra klausoma ir paisoma, ambasadorė atsakė teigiamai. Bet tuo pačiu turime suprasti, kad didelės šalys, JAV ypač, mato pasaulio konfliktus ir problemas platesniame kontekste. Ir yra normalu, jog Lietuva ar Europa gali skirtingai vertinti tuos pačius įvykius – JAV visada matys pasaulį kitaip.

Donald Trump prezidentavimo metais buvo daug dėmesio skiriama dvišaliams santykiams, nes buvęs Prezidentas nebuvo didelis daugiašalių sutarčių ir įsipareigojimų šalininkas. Ir nors, pasak A. Plepytės, buvusi Baltųjų rūmų administracija buvo palanki Baltijos šalių regionui ir turėjo teigiamos įtakos permainoms NATO, labai svarbu yra, kad JAV suartėtų su Europa. Santykių virsmas jau vyksta, dvišaliai santykiai nėra pirmame plane, svarbesni tampa daugiašaliai santykiai. J. Biden komanda turės veikti kartu su Europa, kad prisitaikytų prie besikeičiančios geopolitinės situacijos, ypač atremiant augančią Kinijos įtaką bei pavojingus Rusijos žaidimus.

Pasaulinė pandemija pakirto vieną iš pagrindinių žmogaus laisvių – teisę laisvai judėti. Tačiau sustiprino interneto įtaką – virtualus bendravimas, virtualus pasaulis yra didžiulė vertybė. Bet virtualioje erdvėje vyksta ir nuožmūs informacijos karai. A. Plepytė ne kartą girdėjo Rusijos ir Kinijos lyderių pareiškimus JT organizacijoje, ir tikisi, jog JAV ir Europa sugebės veikti kartu.

„Matau visuomenės fragmentacijos pavojų ateityje – ne tik šalių viduje, bet ir globalia prasme. Artimiausios ateities iššūkis ir būtų – kaip užtikrinti kritinį mąstymą, kaip pasiekti, jog žmonės neužsidarytų informacijos burbuluose”, – mąstė  ambasadorė. Ji sakė matanti, kas vyksta ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, kai pradedama nuo tarsi nekaltų idėjų, ir žmogus gali net  nepastebėti, kaip palaipsniui tampa radikalių idėjų skleidėju.

„Bendraminčių surasti internete labai lengva, bet labai svarbu įpratinti žmones, ypač jaunus, ieškoti alternatyvių idėjų ir kitokių nuomonių,” – tęsė A. Plepytė.

Paklausta, kokiais informacijos šaltiniais ji pasitiki dabar, kai sunku pasitikėti žiniasklaida, ambasadorė nusijuokė ir pasakė, jog pasitiki „Draugu”, o jei rimčiau, stengiasi gauti informacijos iš įvairiausių šaltinių ir ypač iš bendravimo su žmonėmis.

Naujoji Lietuvos Respublikos ambasadorė jau kalbėjosi telefonu ir bendravo virtualiai su kai kuriais išeivijos lietuviais ir tikisi, jog minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, pavyks su lietuviais susitikti betarpiškai.

Tikiuosi ir aš, jog po mėnesio galėsiu pamatyti pažįstamus ir naujus Washingtono apylinkių lietuvių veidus.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Birželio 5 d. numeryje, Vol. CXII NR. 44)