Baltijos šalys ir JAV antrąjį draugystės šimtmetį pradėjo reikšmingu ir įdomiu susitikimu

Rosseta Vingevičiūtė-Wilbur, specialiai „Draugui” iš Washingtono.

Stebint ir skaitant Amerikos žiniasklaidos pranešimus bei reportažus (bent jau didžiąją jų dalį), susidaro įspūdis, jog JAV Prezidento Donald Trump ir Baltijos šalių valstybių susitikimas tebuvo fonas prezidento susikirtimams su žurnalistais. Net nepamanytum, jog tai buvo vienas reikšmingiausių ir svarbiausių susitikimų tarp JAV ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vadovų per ilgą laikotarpį.

Tačiau tai nebuvo eiliniai pietūs ar draugiškas pasikalbėjimas – tai bu­­vo būtent viršūnių susitikimas, ku­riame be jokių išlygų buvo patvirtinta Jungtinių Valstijų parama atkurtų valstybių šimtmečius pažy­mintiems lietuviams, latviams ir estams. Susitikime dalyvavo ir kelių svarbių JAV departmentų vadovai – JAV gynybos sekretorius James Mattis, komercijos sekretorius Will­bur Ross, energetikos sekretorius Rick Perry ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas John J. Sullivan. Ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kitą rytą po susitikimo Baltuosiuose rūmuose „Drau­go” korespondentei patvirtino, jog tai pirmas kartas, kai JAV atstovavo ne tik prezidentas, bet ir kelių departamentų vadovai.

Pamirštas ir faktas, jog nepai­sant neva Vladimirui Putinui palan­kių pareiškimų, D. Trump su Baltijos šalių prezidentais susitiko savo ka­dencijos pradžioje. Prisiminkime, jog Barack Obama ir Baltijos šalių vir­šūnių susitikimas įvyko 2013 m., pra­ėjus metams po jo perrinkimo JAV Prezidentu.

JAV viceprezidentas Mike Pence su Baltijos šalių vadovais susitiko dar praėjusių metų liepos mėnesį ir dar tuomet sakė, kad JAV didžiuojasi Baltijos šalių indėliu į kovą su ISIS ir dalyvavimu stabilumo palaikymo misijoje Afganistane.

Taip, D. Trump spaudos konferencijoje pirmenybę suteikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams, taip, jis vėl pavartojo Amerikos žurnalistus žeidžiantį „fake news” terminą, tačiau, kita vertus, buvo nesmagu stebėti, kaip amerikiečiai korespondentai visiškai ignoravo prie pietų stalo sėdinčius Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentus ir užsipuolė D. Trump klausimais apie link JAV sienų ju­dantį imigrantų karavaną bei tarifus Kinijai. O CBS naujienų tarnyba „Twitter” socialiniame tinkle paskelbė, jog Prezidentas Trump susitinka su Balkanų, ne Baltijos šalių vado­vais, ir tik po latvių ir lietuvių žurnalistų pastabų Baltųjų rūmų spaudos kambaryje dirbantiems CBS korespondentams susizgribo taisyti grubias klaidas.

Beje, tarp trijų Baltijos šalių vadovų – dvi moterys, ir tai pastebėjo Baltųjų rūmų apsaugos darbuotojai, bet ne žiniasklaida. Prieš pusantrų metų Estijos prezidente išrinkta 48-erių metų Kersti Kaljulaid yra ir keturių vaikų motina.

Prezidentas D. Trump sveikino Baltijos šalių vadovus su jų atkurtų valstybių šimtmečiu ir kelis kartus su akivaizdžiu pasididžiavimu pakartojo, jog JAV „niekada niekada” ne­pripažino okupacijos ir visada palaikys Baltijos valstybių nepriklausomybę ir šių šalių piliečių teisę laisvai rinktis savo „puikius tikslus”. Jis taip pat pagyrė ir padėkojo Baltijos šalims už tai, kad jos įvykdė NATO sutarties reikalavimus ir skiria gynybai 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Trump sakė, jog Baltijos šalys yra geras pavyzdys kitoms NATO valstybėms. Jis taip pat džiaugėsi, jog sparčiai plėtojasi JAV ir Baltijos šalių ekonominiai santykiai, pagrįsti  lygiavertiškumo ir teisingumo principais, kad po prezidentų susitikimo vyks JAV ir Baltijos šalių aukščiausio lygio ekonomikos forumas. „Mūsų draugystė stiprės ir mes kartu sieksime mūsų valstybių piliečių darnos ir klestėjimo. Ir pradedant antrąjį mūsų draugystės šimtmetį, Baltijos šalys gali būti tikros, jog JAV bus jų ištikimas ir patikimas partneris”, – sakė JAV vadovas.

Prezidentė D. Grybauskaitė savo kalboje pabrėžė, jog Lietuva palaiko JAV siekius reformuoti NATO, tolygiau paskirstant aljanso išlaidas ir siekiant padaryti jį efektyvesnį.

Dažnai kartojama, jog D. Trump yra nenuspėjamas, ir tai apsunkina JAV bendravimą su užsienio partneriais. Baltijos šalių vadovų ir D. Trump spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė irgi pavartojo apibūdinimą „nenuspėjamas”, tačiau tai nuskambėjo kaip komplimentas, ka­dangi ji sakė, jog svarbiausia yra sugebėjimas priimti teisingus spren­dimus.   

Lietuvos nacionalinės televizijos žurnalistas reportaže apie šį susitikimą Prezidentei sakė, kad atsakydamas į jo klausimą Prezidentas Trump vengė pasakyti, jog JAV pa­laikytų NATO sutarties penktojo straipsnio taikymą Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis atveju. Ar tai reikštų, jog jo komanda tokį įsipa­reigojimą palaiko, bet jis pats ne? – Prezidentės klausė žurnalistas. Ta­čiau Lietuvos Prezidentė Dalia Gry­bauskaitė pareiškė net neabejojanti, jog Jungtinės Valstijos gintų Lietuvą ir jos kaimynes, kad susitikimo deklaracijoje NATO sutarties 5-asis straipsnis paminėtas, ir tai ne pre­zidento, o jo komandos darbas aiškinti detales. Lietuvos Prezidentūros spaudos pranešime taip pat sakoma, „kad krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik bendradarbiaujant NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu”.

Ir dar kartą pakartojo, jog nenuspėjamas elgesys gali būti naudojamas kaip įrankis spaudžiant konkurentą ar priešą, jei jis žino, jog turi reikalų su lyderiu, kuris geba priimti spren­dimus.

D. Grybauskaitė taip pat sakė, jog D. Trump maloniai nustebino tai, jog ji dalyvaus suskystintų gamtinių dujų terminalus (SGD) valdančių Lietuvos ir JAV įmonių tarpusavio bendradarbiavimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje. Tai įrodymas, jog Lietuvos ir JAV verslo ryšiai turi rimtus, abipusiai naudingus rezultatus. Ir lietuviai yra ne tik prašytojai, bet ir investuotojai. Ir Latvijos bei Estijos prezidentai patvirtino, jog krizės atveju visos trys Baltijos valstybės galėtų naudotis Lietuvos suskystintų dujų terminalu ir per jį tiekiamomis pigiomis dujomis iš Amerikos.

D. Trump spaudos konferencijoje kelis kartus pabrėžė, jog JAV ir Baltijos šalys yra ne tik draugai, bet ir verslo partneriai bei saugumo regione garantai. Ir negailėjo pagyrų Baltijos valstybių žmonėms.

Žinoma, visiems rūpėjo, ką Baltijos šalių vadovų akivaizdoje D. Trump pasakys apie santykius su V. Putinu. Ir Estijos žurnalisto apie tai paklaustas, JAV prezidentas pakartojo, jog jis norėtų normalių santykių su Rusija. Ir kad Baltijos prezidentai bei žurnalistai bus pirmieji, kurie sužinos, jei jo susitikimas su V. Pu­tinu įvyks.

Bet D. Trump taip pat sakė, jog niekas kitas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis. „Baltijos valstybių energetinė nepriklausomybė nepa­tinka Rusijai, bet patinka JAV, mes ką tik patvirtinome naują gynybos biu­jos pranašumą, ir tai nepatinka Rusijai irgi”, – dėstė JAV vadovas. Bet jis taip pat pastebėjo, jog nepai­sant griežtų sankcijų, išsiųstų 60 diplomatų, jis galėtų turėti gerus santykius su Prezidentu V. Putinu. D. Trump taip pat sakė nežinąs, ar santykiai tarp JAV ir Rusijos pagerės. „Gal taip, o gal ir ne, dabar aš nežinau”, – teigė jis.

Estijos Prezidentė pridūrė, jog pasitiki JAV sprendimais, nes mūsų šalys puoselėja tas pačias vertybes, remiasi į tuos pačius demokratinius pamatus. Tai ir buvo bene pagrindinė šio svarbaus susitikimo žinia – pa­sitikėjimas tarp Baltijos šalių ir JAV, nepaisant prezidentų ir pareigūnų kaitos.