Lankydamasis Čikagoje Lietuvos gynybos atašė Washingtone brigados generolas Modestas Petrauskas skyrė laiko ir interviu „Draugo” skaitytojams. Jis atsakė į „Draugo” redaktorės Ramunės Lapas ir LŠSI vado pavaduotojos Romos Bikulčius klausimus.
Gyvename pilname netikėtumų pasaulyje. Atrodo, dar neseniai problemos buvo sprendžiamos susitikimais, rankų paspaudimais, mandagiai aptarinėjant reikalus. Ir štai – pradėjote kadenciją Washingtone 2020-ųjų rudenį, įsisiūbavus pandemijai, po to prasidėjo karas. Įvykių netrūksta – tikri „amerikietiški kalneliai”… Kaip ištveriate tokį suintensyvėjusį gyvenimo ir darbo ritmą?
Na, kario tarnyba visuomet yra susijusi su situacijomis, kurios pasižymi didesniu intensyvumu. Konfliktai, krizės, karai visą laiką yra šalia mūsų. Dar iki karo Ukrainoje Lietuva aktyviai dalyvavo padėdama Vakarų pasauliui tas krizes ir konfliktus spręsti. Žinoma, ir mūsų pačių istorijoje tų įtemptų momentų netrūko. Susirinkome švęsti Lietuvos kariuomenės dieną, ir vertėtų prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė buvo įkurta tam, kad apgintų nepriklausomybę ir padėtų valstybei spręsti krizes bei konfliktus. Karas su Ukraina, be abejo, dar kartą priminė Lietuvai, kokius turime kaimynus, Rusiją ir Baltarusiją, ir kad ta grėsmė nuolat egzistuoja. Bet kažko labai netikėto neįvyko, nes tai yra nuolatinis kario gyvenimas – ruoštis konfliktams. Mes visada gyvenome tikėdamiesi geriausio, bet ruošdamiesi blogiausiam scenarijui.
Kaip pasikeitė jūsų darbas Washingtone, prasidėjus karui Ukrainoje? Ar intensyvesni tapo ryšiai su Pentagonu, generolais JAV administracijoje? Ar daug atsirado papildomų užduočių iš Lietuvos vadovų, KAM, o taip pat – iš mūsų sąjungininkų Amerikoje?
Karas Ukrainoje vyksta jau nuo 2014 metų, Washingtone pradėjau dirbti 2020-aisiais. Santykiai su JAV visuomet buvo intensyvūs, kadangi JAV yra pagrindinis Lietuvos strateginis partneris. Dar vienas kartas, kai Rusija nepagrįstai užpuolė nepriklausomą valstybę, priminė mums, kokia trapi yra tarptautinė santvarka ir taika. Tuo pačiu dar kartą patvirtino, kad esame labai gerame savo saugumo ir gynybos užtvirtinimo kelyje – esame NATO aljanso nariai, investuojame į gynybą savarankiškai, kas dieną dirbame su sąjungininkais.
Turbūt žinote, kad NATO, suprasdama situacijos rimtumą, dar 2017 m. dislokavo priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, kuriai vadovauja vokiečiai. Vienas iš pagrindinių tikslų man atvykstant į JAV buvo dar labiau sustiprinti pačių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų buvimą Lietuvoje. Tą bendromis pastangomis pavyko pasiekti, ir dabar turime garantijas, kad rotacinis JAV sausumos pajėgų batalionas liks Lietuvoje ilgesnį laiką, tuo sustiprinant bendrą saugumo situaciją. Todėl leiskite priminti, kad Lietuvos niekas nepuola – Lietuva yra saugi. Glaudžiai bendradarbiaudami su JAV kariuomenės vadovybe ir administracija nuolat siekiame, kad Lietuva taptų dar saugesnė, ir kad gautų daugiau paramos ginkluotųjų pajėgų vystymui. Taip pat labai svarbu užtikrinti nuolatinį dėmesį bei paramą Ukrainai, kadangi Ukraina kariauja už mus visus.
Apžvalgininkai sako, kad šiomis dienomis mes taip priartėjome prie trečiojo pasaulinio karo ribos, kaip dar niekada nebuvome buvę. Incidentas Lenkijoje taip pat paskatino vėl aptarinėti NATO 5 straipsnį ir aplinkybes, kuriomis jis gali būti pradėti taikomas. Jūsų komentarai ir mintys šia tema – ar pasaulis peržengs tą pavojingiausią ribą?
Incidentas Lenkijoje tiriamas, galutinius sprendimus pamatysime netolimoje ateityje. Dėl 5 straipsnio – nemanau, kad reikia iš viso diskutuoti apie 5 str. inicijavimą, nes ta galimybė įstojus į NATO visada egzistavo. Atgrasant ir ginantis nuo Rusijos ir Baltarusijos esame apsaugoti NATO 5 str. kolektyvinės gynybos garantijų. Ir jeigu kažkas drįs mesti iššūkį NATO, – kuo aš mažai tikiu, kadangi NATO jau daugiau nei 70 metų yra stipriausias karinis aljansas pasaulyje, – visos valstybės yra, buvo ir bus pasiruošusios ir veiks atitinkamai. Dėl trečiojo pasaulinio karo ir apžvalgininkų nuomonių – aš net nesiimsiu komentuoti, kadangi kariniai profesionalų vertinimai ir apžvalgininkų spekuliacijos viešoje erdvėje nelabai sutampa.
JAV gyvena didelė lietuvių diaspora. Paties blogiausio scenarijaus atveju – kaip ją pasiektų reikalingiausios žinios, nurodymai? Ar yra sukurtas kažkoks tinklas turint galvoje, kad Amerikos lietuviai neturi nei radijo, nei TV, veikiančių visose valstijose? Ar žmonės patys turėtų apie tai galvoti ir tam psichologiškai ruoštis?
Norėčiau pažymėti, kad Lietuvos kariuomenė yra stipri ne tik savo pajėgumais, kariais, ginkluote, sąjungininkais, bet ir visapusiška visuomenės parama, ji dabar didžiausia per visą istoriją. Ir ta visuomenės parama neturėtų turėti ribų ar sienų. Labai norėtųsi, kad visi galėtume betarpiškai bendrauti ir spręsti, kaip galima būtų valstybę ginti ne tik ginklu, bet ir savo asmeninėmis ar kolektyvinėmis iniciatyvomis – tiek tų, kurie gyvena Lietuvoje, tiek ir tų, kurie gyvena užsienyje. Šiuo keliu mes einame, bet dar yra kur tobulėti. Matome vis daugiau valios įtraukti piliečius į tą mūsų visuotinį pasipriešinimą, parodymą priešui – tai dar viena atgrasymo technika, – kad esame pasiruošę ginti ne tik ginklu, bet ir visuotinės gynybos būdu. Yra labai daug sferų, kur save gali realizuoti kariuomenei nepriklausantys žmonės. Šaulių sąjunga galėtų būti kaip katalizatorius, apjungiant tą ginkluotą ir neginkluotą gynybą. Labai norėčiau padėkoti Šaulių sąjungai išeivijoje už jos veiklą organizuojant JAV gyvenančius lietuvius prisidėti prie Lietuvos kariuomenės ir saugumo stiprinimo, prie paramos Ukrainai. Ką turėtų kiekvienas padaryti, kad būtume stipresni, – tai jau kiekvieno savimonės reikalas. Tačiau jei žmogus pats nesijaus Lietuvos saugumo ir gynybos dalimi, niekas neprieis ir neįkrės to iš išorės. Norėčiau paskatinti visus nelaukti, kol kažkas pasakys, ką ir kaip daryti, bet organizuotis bendruomenėse, organizacijose, galvoti, kaip galėtumėte prisidėti. Kalbant, pvz., apie JAV Lietuvių Bendruomenę, puikiai galima prisidėti aiškinant visuomenei, o taip pat ir sprendimų priėmėjams, už kuriuos balsuojate, apie poreikį toliau remti Ukrainą, nes karas gali užsitęsti. Apie poreikį ir toliau siųsti JAV karius į Lietuvą, toliau rotuoti tą svarbų batalioną. Apie poreikį ir toliau skirti finansines lėšas Lietuvai jos ginkluotųjų pajėgų vystymui. Galima prisidėti naikinant bet kokias sienas mūsų ir kitų supratime, kad, reikalui esant, kur bebūtume, kur begyventume, turėtume bendrą sistemą remti ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje. Kiek suprantu, to dabar siekia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sąveikoje su Krašto apsaugos sistema. Tad tapkime dalimi to, kas užtikrins Lietuvai saugumą, nepriklausomybę ir žengimą pirmyn.
Kodėl Lietuva taip glaudžiai bendradarbiauja su Pennsylvanijos Nacionaline gvardija?
Visa kariuomenė, visa Lietuva labai didžiuojasi šia programa, State Partnership Program, kuri kitais metais minės 30-metį. Programa buvo inicijuota 1993 m. su mintimi padėti toms valstybėms, kurios atsikratė okupacijos ir nori grįžti į Vakarų valstybių šeimą, nori integruotis į NATO. Kiekviena valstija pasirinko valstybę, su kuria norėtų bendradarbiauti. Gal dėl istorinių ryšių, o gal dėl to, kad Pennsylvanijos Nacionalinėje gvardijoje tuo metu buvo tarnaujančių lietuvių, ši valstija pasirinko Lietuvą. Jeigu pasižiūrėtume į bet kokią Lietuvos kariuomenės vystymo kryptį, net tokią specifišką kaip kibernetika ar taiklusis šaudymas, visur atrasime Pennsylvanijos Nacionalinės gvardijos pėdsaką. Labai sėkmingai bendradarbiaujame.
Kuo dar galime didžiuotis?
Amerika labai gerbia mūsų pastangas investuoti į gynybą. Dabar Lietuva tam skiria daugiau nei 2,5 proc. BVP, bet vyksta rimtos diskusijos apie dar didesnių lėšų skyrimą. Taip pat Lietuvos kariai jau seniai dalyvauja Amerikos tarptautinėse operacijose – dislokavomės Irake, Afganistane, kituose karštuose taškuose, labai padedame Ukrainai. Pastaraisiais metais Lietuva įsigijo ir planuoja įsigyti JAV gaminamus karinius pajėgumus. Kalbu apie salvinės ugnies sistemas HIMARS, lengvuosius taktinius visureigius JLTV, dronus, radarus, sraigtasparnius „Black Hawk” ir kt. Tai irgi rodo mūsų pasiryžimą modernizuotis, eiti pirmyn ir glaudžiau integruotis su JAV kariuomene. Lietuvos kariuomenė pastaruoju metu labai sustiprėjo. Plečiasi ir savanorių, šaulių ratas. Išeivijos šauliams taip pat linkiu plėstis ir stiprėti.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Gruodžio 3 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 96)