Gražiai paminėtas Jaunimo centro 65-metis

Daiva Petersonaitė, Ramunė Kubiliūtė.

Lapkričio 19 d. į Čikagos Jaunimo centrą (JC) rinkosi daugiau nei 300 šventiškai nusiteikusių žmonių. Juos į centro 65-mečio jubiliejaus šventės pokylį sukvietė darbščioji JC taryba ir jų talkininkai. Renginio organizatoriai ir visa komanda puikiai padirbėjo, planuodami ir rengdami iškilmingą šventinį vakarą: jie nuostabiai papuošė centro patalpas ir parengė įvairią vaka­ro programą. Susirinkusieji iki vėlyvo vakaro šventė: jie galėjo susipažinti su parengtomis parodomis, dalyvauti tyliame aukcione, skaniai užkan­džiauti ir vakarienauti, klausytis sveikinimo žodžių ir muzikos, pašokti, smagiai bendrauti su senais ir naujais pažįstamais.

Čiurlionio galerijoje

Į pokylį atėję svečiai, vos tik įžengę pro pagrindines JC duris ir pasiėmę bilietus, buvo kviečiami pasukti į Čiurlionio galeriją. Ten jų laukė Jono Kuprio nuotraukų paroda, pavadinta „15 iš 65: parodos, susitikimai, žmonės”.

Parodoje eksponuojama per 100 juodai baltų nuotraukų iš ankstesnių parodų ir kitų renginių, vykusių Čiurlionio galerijoje, kai jai vadovavo Laima Apanavičienė. Fotografijose užfiksuoti besišypsantys veidai – menininkai ir parodų lankytojai. Tik gaila, kad kai kurie iš šių žmonių jau yra iškeliavę į amžinybę.

Bet J. Kuprio paroda – dar ne viskas, ką buvo galima pamatyti Čiurlionio galerijoje. Antrojoje salėje Lituanistikos tyrimo centro komanda išstatė programinius leidinius, pasakojančius apie JC veiklą per jos gyvavimo metus. Tai poezijos įvairių vakarų, teatrų spektaklinių, šokių grupių ir chorų koncertų, ir daugelio kitų renginių plakatai. Didesnio formato plakatai (tarp jų – Čikagoje vykusių Tautinių šokių švenčių) buvo eksponuojami JC koridoriuose ant sienų.

Trečioje salėje ant sienos buvo rodomi begarsiai filmų kadrai iš JC veiklos. Ypač įdomūs buvo tie, kuriuose užfiksuota Čiurlionio galerijos ir kavinės priestato statyba. Prie vienos salės sienos buvo pastatyti kompiuteriai, juose galima buvo pasigrožėti M. K. Čiur­lionio sukurtais paveikslais, naujųjų technologijų būdu perkeltais į trimatę erdvę. Užsiregistravusieji pas galerijos direktorę Viktoriją Černičenko turėjo galimybę su specialiais akiniais stebėti tuos paveikslus virtualios realybės filme „Angelų takais”.

Galerijoje žmonės grupelėmis stoviniavo prie staliukų, bendravo ir vaišinosi: gurkšnojo vyną, ragavo sūrį, česnakinę duoną bei medžioklines dešreles. Svečiai galėjo pavartyti ir sveikinimo knygą, padėtą ant staliuko, pasidomėti, kas ir kaip sveikino JC jubiliejaus proga. Kiekviename šios knygos lape – šokių grupių, jaunimo ir kitų organizacijų, Lietuvos šaulių ir pavienių asmenų palinkėjimai.

Foje, priešais didžiąją salę, ant stalų buvo išdėlioti tyliam aukcionui paaukoti meno darbai, juvelyrika, įvairūs kuponai (masažams, išvykoms laivu, puokščių kūrimo pamokoms ir t. t.), maisto gėrybių krepšiai. Norintys įsigyti tyliajame aukcione siūlomus daiktus, prie kiekvieno iš jų esančiame popieriaus lape rašė siūlomą pinigų sumą. Kiti vis bandė šią sumą viršyti, prirašydami didesnę. Vakaro pabai­goje, paskelbus šio aukciono laimė­tojus, buvo daug laimingųjų ir tik keletas nusivylusių.

Pagrindinėje pokylio salėje svečiams susėdus prie orchidėjomis puoštų stalų, kiekvienas vakarienės dalyvis rado jam skirtą lankstinuką, kuriame buvo išspausdinta vakaro informacija, ilgas renginio rėmėjų sąrašas ir meniu. Užkandžius pagamino „Milda’s Corner”, „Dmitrijaus sūriai” ir Neringa Revuckienė. Vakarienės patiekalus paruošė Lithuanian Plaza Deli ir Morkūnų šeima. Saldumynų stalo skanėstais pasirūpino JC tarybos nariai, „Racine Bakery”, „Virginijos šakočiai”, o Genutė Jucienė iškepė skanųjį „skruzdėlyną”.

Sveikinimai

Vakaro vedėja Vilma Kava pasveikino pokylio dalyvius, primindama, kad JC įsteigė lietuviai jėzuitai ir kad būtent šio katalikų vienuolių ordino atstovai, pasižymėję švietėjiška veikla, XVI a. Lietuvoje įsteigė ir seniausią Lietuvoje Vilniaus universitetą. Vedėja išvardino buvusius JC tarybos pirmininkus – jėzuitus ir pasau­liečius. Pokylyje dalyvavo net keturi iš jų – Marytė Utz, Milda Šatienė, Neringa Aleksonis ir dabartinis pirmininkas – Antanas Rašymas. Visi keturi į salę įvežė žvakėmis papuoštą raguolį (kurį svečiai vėliau galėjo ragauti). Vėliau visi tarybos pirmininkai buvo pakvies­ti į sceną ir pokylio dalyviai juos pagerbė gausiais plojimais.

Vilma Kava kvietė pakelti rankas visas poras, kurios susipažino kuriame nors JC renginyje ir prie vieno stalo sėdintys žmonės beveik vi­si pakėlė rankas. Vakaro vedėja kvietė visus dar JC veikiančios Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojus, alumnus, tėvelius pakelti rankas – salėje bu­vo daug pakeltų rankų. Jeigu ji būtų dar paklaususi, kas lankė anksčiau JC veikusias švietimo įstaigas, taip pat  būtų buvę nemažai pakeltų rankų – tarp svečių buvo Čikagos aukštesniosios lituanistinės mokyklos (ČALM), Dariaus ir Girėno lituanistinės mokyklos, Pedagoginio lituanistikos instituto alumnų, mokytojų, tėvelių. Ką bekalbėti apie tuos, kurie JC lankė šokių, chorų ir teatro repeticijas, kultūrines programas, priklausė įvairiems centre veikusiems klubams.

Prie mikrofono priėjęs dabartinis JC tarybos pirmininkas Antanas Rašy­mas pasidžiaugė gausiai susirinkusiais svečiais, gražia JC praeities nuveikta veikla, papasakojo apie naujas pastaruoju metu centre vykstančias iniciatyvas, programas, kūrybinius šeštadienius – meno, kulinarijos ir šokių pamokas. Pirmininkas pristatė JC įsikūrusį jaunimo teatrą „Lieptas” bei Audriaus Plioplio meno studiją. 

Į sceną  tarti sveikinimo žodį buvo pakviestas Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos administra­torius, t. Vaidas Lukoševičius SJ. Jis priklauso jėzuitų ordinui, kurio nariai buvo centro steigėjai ir ilgamečiai administratoriai. Pasveikinęs JC jubilie­jaus proga, jis sukalbėjo maldą prieš valgį.

Sveikinimus Lietuvių Fondo vardu perdavė šios organizacijos tarybos pirmininkas Tauras Bublys. Solistė Nida Grigalavičiūtė, Lietuvių operos Čikagoje vadovė, pasveikino ilgus metus JC repetavusios atlikėjus ir pakvie­tė visus dalyvius pagiedoti „Ilgiausių metų”. Sveikinimo žodį tarė ir JC patalpose kadaise repetavusio tautinių šokių kolektyvo „Suktinis” vado­vė Giedrė Knieža su šokėjais. Taip pat ji, kaip JAV Lietuvių Bendruomenės kultūros tarybos  pirmininkė kartu su JAV LB Krašto valdybos vykdomąja vicepirmininke Daina Miež­laiškis ir JAV LB Krašto valdybos vicepirminin­ku sporto reikalams Kernium Miežlaiškiu įteikė A. Rašymui trispalvį  sveikinimo raštą.

Pokylyje dalyvavo iš Washington, DC atvykęs LR gynybos atašė, brig. Generolas Modestas Petrauskas. Nors jis į susirinkusius viešai neprabilo, tačiau su pokylio svečiais susipažino ir bendravo.

LR generalinė konsulė Sigrida Mulevičienė vakaro dalyviams paskaitė LR Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sveikinimą, skirtą JC darbuotojams ir rėmėjams. Ministro pasirašytame rašte sakoma: „Nuoširdžiai dėkoju Jums už atsidavi­mą ir nenuilstamą darbą ugdant lietu­vių kilmės jaunimo patriotines vertybes ir stiprinant jų ryšį su tėvų, senelių ar protėvių kraštu. Šiandien, geopolitinių iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad svarbi bendrystė ir suvokimas, kad laisvė, demokratija ir kitos mūsų išpažįstamos vertybės nėra duotybė…” ir baigdamas sakė: „Linkiu Čikagos lietuvių jaunimo centrui ilgų gyvavimo metų ir neišblėstančio įkvėpimo puoselėjant lietuviškos veiklos tradicijas!”

Linksmoji dalis – programa ir šokiai

Specialiai iš Lietuvos pakviestas dainininkas Egidijus Sipavičius su sa­vo muzikine programa pradžiugino vakaro svečius. Jis vakaro metu daina­vo daugelio pamėgtas dainas, kurios išjudino šventės dalyvius. Žmonės, susi­būrę arčiau scenos, kartu su E. Sipavičiumi dainavo ir šoko. Į programą įsiterpė ir „Dance Duo” studijos šokėjai, grakščiai pašokę keletą pramoginių šokių.

Kulminacinė vakaro dalis, kurioje visi galėjo aktyviai dalyvauti, buvo šokiai. DJ „LFG Miami”, Danieliaus Kwiatkowski ir Jokūbo Baranausko parinkta šokių muzika – lietuviška ir ne tik – neleido nė vienam vakaro dalyviui likti nuošalyje. Smagūs ritmai nuo stalų sukvietė būrį šokėjų – šokiams paliktoje erdvėje neliko tuščios vietos.

Tiek daug įvairių prisiminimų kilo kiekvieno JC pokylyje dalyvavusiam – nebūtų užtekę vietų ant sienų koridoriuose iškabinti nuotraukas, pasakojančias apie visą JC 65-mečio daugialypę veiklą. Šventinį pokylio akimirkas fotografavo Jonas Kuprys. Vakaro svečiai patys mielai fotografavosi ne tik salėje, bet ir prie JC logotipu papuoštos sienos.

Vakaro vedėja Vilma Kava išsakė prasmingą mintį, kad žmogus – tai knyga su prisiminimais, kuriuos reikia išsaugoti… Galima pridėti, kad kai žmogus pasiekia 65-erių metų amžiaus slenkstį, dažnas galvoja apie būsimą pensininko gyvenimą, planuojamas keliones, naujas veiklas ir t. t. Kai organizacija ar centras sulaukia tokio jubiliejaus, reikia jį pasveikinti ir linkėti tolimesnės sėkmės, naujų užmojų, energingų palaikytojų bei darbuotojų. To norisi palinkėti ir JC.

„Daugelis lietuviškų gyvenviečių turi didesnius ar mažesnius savo centrus ar Lietuvių namus. Visi jie yra reikalingi ir visi atlieka savo paskirtį…” Taip rašė Juozas Žygas, straipsnyje „Jaunimo centras Chicagoje lietuvybės židinys: trisdešimt veiklos metų sukaktis” („Draugas”, 1987.XI.21). Prabėgus 35 metams, garbingą 65-mečio jubiliejų švenčiantis Čikagos JC vis dar yra reikalingas ir atlieka savo paskirtį.