Iš „Draugo” – laiškai į Europą ir Ameriką

Virginija Petrauskienė.

Tą penktadienio popietę redakcijo­je šurmuliavo svečiai, prie stalo liejosi pokalbiai. Buvo parašyta per penkias dešimtis laiškų draugams, giminėms, vaikams, anūkams ir net Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos bei kitų šalių vadovams. Kai kurie svečiai atvyko tam, kad nusipirktų „Bayraktar” ženklų – laiškus žadėjo parašyti namuose.

Pašto ženklas – lietuvių vienybės simbolis

Ženklas, kurį simboliškai ant savo siunčiamo laiško klijavo akcijos dalyviai – ypatingas. Ant jo pavaizduotas karinis dronas „Bayraktar” ir užrašy­ta: „Sumestinis Bayraktaras/Crowdfunded Bayraktar”. Lietuvos paštas jį išleido tam, kad būtų įamžintas dar vienas Lietuvos žmonių sukurtas vienybės stebuklas. Ženklas tapo tarsi dar vienu lietuvių susitelkimo simboliu. Vos per kelias dienas Lietuvos gyventojai atsiliepė į žurnalisto bei visuomenės veikėjo Andriaus Tapino kvietimą ir paaukojo rekordinę sumą – 5 milijonus eurų. Už tuos pinigus buvo nupirktas karinis nepilotuojamas orlaivis „Bayraktar”, kurį Lietuva padovanojo nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai.

5 milijonus ženklų išpirko per kelias dienas

Tik išgirdus apie netrukus Lietuvo­je pasirodysiantį pašto ženklą, „Draugo” redakcijoje gimė idėja: atsisiųsti šių Lietuvos vienybę simbolizuo­jančių pašto ženklų, pasikviesti į svečius savo skaitytojų, draugų, tautiečių ir pasiūlyti parašyti laišką draugui, giminaičiui, ar kurios nors šalies vadovui, JAV prezidentui, Kongreso nariui. Tai bus ir puiki proga susitikti, pasikalbėti, išgerti po taurę vyno, pasivaišinti tortu, juolab kad liepą „Draugas” pažymi neeilinį 113-ąjį savo gyvavimo gimtadienį.

Tiesa, šį planą ne iš karto pavyko įgyvendinti. Pirmieji 5 milijonai pašto ženklų su „Bayraktar” buvo išpirkti per porą dienų. Mūsų kolega Lietuvo­je Vitalius Zaikauskas, sustabdytas įvairių dalykinių derinimų, nebespėjo jų nupirkti. Tačiau netrukus pasirodžiusią antrąją tų pašto ženklų laidą jis pasitiko iš „žemo starto”. Iš Lietuvos atplaukė žinia: „Pašto ženklai netrukus bus išsiųsti į ‘Draugo’ redakciją”. Taigi, Vitalius juos perdavė iš Lietuvos į Čikagą grįžtančiai tautietei ir pašto „Bayraktar” išskrido, kaip sakoma, „per malonę į kelionę”.

Dovana už laišką – loterijos bilietas

Smagu, kad į „Draugo” kvietimą žmonės atsiliepė. Nors skelbta, kad akcijos pradžia 3 valandą po pietų, pirmieji laiškų rašytojai ėmė rinktis likus dar valandai iki renginio pradžios.

Pirmame aukšte, kur yra įsikūrusi „Draugo” administracija, svečius pasitiko ant stalo išrikiuotos dėžutės su popieriumi, vokais, pašto ženklais ir rašikliais.

Kiekvienas, įsigijęs voką su reika­lingais pašto ženklais, dovanų gavo „Draugo” loterijos bilietą ir turėjo galimybę laimėti įvairių prizų. Svečiams buvo parengta 100 loterijos bilietų ir 10 prizų. Tarp prizų buvo firminiame „Draugo” pirkinių maišelyje „pasislėpęs” šampano butelis ir šalia jo – dvi knygos, kurių autorius – Aloyzas Baronas, vienas iš anksčiau buvusių „Draugo” redaktorių. Taip pat tarp prizų buvo ir „Draugo” premijuoti bei istorinėje redakcijos spaustuvėje išspausdinti romanai – Jurgio Gliaudos „Ora pro Nobis” (1953), Juozo Kralikausko „Martynas Mažvydas Vilniuje”(1976) ir Kazio Almeno „Sauja skatikų” (1988), kuriuos, tikriausiai, jau būtų galima vadinti bibliografinėmis retenybėmis.

Rašė lietuvių, anglų ir net prancūzų kalbomis

Ne vienas svečias atsinešė namuo­se iš anksto parašytų laiškų. Daugelis jų siuntė ne vieną. Štai pirmoji atvykusi Gintarė Janus išsiuntė keturis laiškus į Lietuvą: du iš jų buvo skirti anūkams, vienas proanūkiui ir vienas – draugei į Pasvalį. Po kurio laiko ponia Gintarė nusprendė, kad norėtų parašyti ir Vokietijos kancleriui Olaf Scholz bei Prancūzijos prezidentui Emmanuel Macron. Tą ir padarė.

Nors redakcijoje buvome parengę įvairių laiškų ruošinių, skirtų valstybių vadovams (siuntėjui pakako parašyti tik kreipimąsį į tą, kuriam pasirinko siųsti laišką ir pasirašyti), kai kurie akcijos dalyviai patys ranka rašė laiškus. Štai redakcijoje savanoriaujantis Rimas Černius pats prancūzų kalba parašė laišką E. Macron, ragindamas labiau palaikyti Ukrainą. Kunigas Valdas Aušra savo laišką pasirinko siųsti O. Scholz į Vokietiją. Onos Daugirdienės raginantis atsipeikėti laiškas skries į Vengriją, jis skirtas Vengrijos vadovui Victor Orban, kuris savo kalbomis bando teisinti Putino veiksmus.

Laiškai buvo rašomi ir istoriniams archyvams

Lituanistikos tyrimo centro atsto­vė Kristina Lapienytė vieną iš savo laiškų adresavo į Lemonte esantį tą patį Lituanistikos tyrimo centrą. Šis laiškas su „Bayraktar” ženklu papildys centre esančius gausius istorinius archyvus. Kristina „Draugui” gimtadienio proga įteikė žavią dovaną – unikalaus dizaino užrašų knygelę: jos viršelis – dailiai nunertas iš lininių siūlų.

Su mama Rita Janz atėjęs keturio­likmetis Alexander redakcijoje prisėdo prie nuošaliau esančio stalelio ir ranka parašė laišką savo tetai, kuri dirba Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir vadovauja Filatelijos skyriui. Beje, Alexander ištraukė ir laimingą loterijos bilietą. Jam atiteko vienas iš laimė­jimų. Tačiau absoliučia loterijos lydere tapo Dainora Baliutavičienė, kurios iš keturių ištrauktų loterijos bilietų net du buvo laimingi.

Staigmeną pateikė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovės, kurios ne tik  siuntė laiškus, bet ir perskaitė gražų sveikinimą  „Draugui” gimtadienio proga bei apdovanojo dviem čekiais, kuriuose įrašyta bendra suma – 500 dolerių. 

Didžiausia dovana mums buvo tai, kad į renginį susirinko tikrai nemažai žmonių, palaikydami idėją siųsti laiškus, papuoštus lietuvių vienybės simboliu tapusiu „sumestiniu” koviniu dronu „Bayraktar”. Lietuviai pavojaus akivaizdoje visada mokėjo „sumesti” savo laiko, jėgų, pinigų ir tikėjimo geru rezultatu. O šios sudedamosios dalys sukuria pergalę. Ačiū visiems aplankiusiems „Draugą”. 

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Liepos 28 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 59)