Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas. (LGGRTC nuotr.)

Istoriniais metais – dar viena istorinė tiesa

Istoriniais metais – svarbi žinia ir JAV lietuviams: Vilniuje rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Šią savaitę iš Lietuvos mus pasiekė gera žinia: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Pagarba Lietuvos partizanams – iš kartos į kartą

Jurgis Birutis (d.) su sūnumi Tadu prisidėjo prie to, kad A. Ramanausko -Vanago atminimas būtų įamžintas dokumentiniame filme.
Jurgis Birutis (d.) su sūnumi Tadu prisidėjo prie to, kad A. Ramanausko -Vanago atminimas būtų įamžintas dokumentiniame filme. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Floridoje gyvenantis Jurgis Birutis sako, kad jam žinia apie atskleistą svarbią istorinę tiesą yra ypatinga. Šis Amerikos lietuvis yra susijęs su A. Ramanausko-Vanago kovos už Lietuvos laisvę įamžinimu. Jis kartu su savo sūnumi  Tadu, gyvenančiu Čikagos apylinkėse, organizavo pinigų rinkimo vajų, kad būtų paremta dokumentinio filmo apie legendinį partizaną kūryba, o 300 kompaktinių plokštelių su šio filmo kopijomis būtų padovanota Lietuvos mokykloms. Dideles sumas šiai rinkliavai paaukojo žinoma filantropė Gražina Liautaud ir Kazickų šeimos fondas. Kiti Amerikoje gyvenantys rėmėjai skyrė mažesnes sumas, tačiau aukojo iš širdies, kiek kas galėdamas.

„Šią savaitę man paskambino filmo ‘Nenugalimas’ režisierė Agnė Zalanskaitė ir pasakė tą svarbią naujieną. Tai yra nuostabi žinia. Dabar žinau, kad žmonės galės ateiti prie A. Ramanausko-Vanago kapo ir pagerbti šį mūsų tautos didvyrį”, – sakė J. Birutis.   

Jis jau yra ne kartą prisidėjęs, kad būtų įamžintas Lietuvos partizanų atminimas. Amerikos lietuvis tvirtina, kad tą daro ne šiaip sau. Nuo mažens, dar gyvendamas Vokietijos DP stovyklose, o vėliau jau patekęs į Ameriką, iš savo tėvo, buvusio Lietuvos kariuomenės pulkininko, girdėjo daug pasakojimų apie pasiaukojantį Lietuvos partizanų pasipriešinimą. Iš tėvo perimtą pagarbą Lietuvos partizanams J. Birutis perdavė ir savo sūnui Tadui: „Jis perims mano darbus”, – viliasi tėvas.

Dukra galės lankyti tėvo kapą

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė Seime per Kovo 11-osios minėjimą.
A. Ramanauskaitė-Skokauskienė Seime per Kovo 11-osios minėjimą. (BNS nuotr.)

Žinia apie A. Ramanausko-Vanago palaidojimo vietos atradimą sutapo su šios legendinės asmenybės 100-osiomis gimimo metinėmis. 2018-ieji yra paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Taip pat tai yra dar viena mokslininkų ir tyrėjų dovana 100-metį švenčiančiai Lietuvos valstybei.

Kalbėdama apie paskelbtą naujieną, partizanų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė, kad jos noras turėti tėvo kapą pildosi.

„Žinios labai laukiau, viltingai laukiau, kad kada nors turėsiu tėvelio kapą. Bet kai užklupo ši žinia, žinoma, ta emocija daug ką talpina. Talpina jausmą, kad štai išsipildo ta mano viltis, nes gyvo aš jo jau neberegėsiu niekada. Bet kartu ir atgaivina skausmą, kai pagalvoju, kad taip jį rado toje duobėje ir kaip jis atsidūrė toje duobėje, ką budeliai su juo darė iki to laiko. Nevienareikšmiškas toks jausmas, talpinantis daug savyje tos emocijos. Gal toks laikas, kai reikia labiau su savimi pabūti ir su ta žinia, nes iš tikrųjų turėti kapą, pašventintą vietą, kad palaidotas būtų, kaip pridera, tai yra vienas dalykas, o kad nuo tų prisiminimų, išgyvenimų negali atsipalaiduoti, tai tokia realybė”, – LRT Radijui sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Kapo ieškota kelis dešimtmečius

J. Birutis (k.) su Lietuvos partizanu Juozu Jakavoniu prie restauruoto bunkerio – partizanų vadavietės Lietuvoje, Jakavonių vienkiemyje.
J. Birutis (k.) su Lietuvos partizanu Juozu Jakavoniu prie restauruoto bunkerio – partizanų vadavietės Lietuvoje, Jakavonių vienkiemyje.

Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, rašoma VU pranešime spaudai.

„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. Tikrinome kiekvieną tikrą ir netikrą žinią, visas galimas versijas ir po truputį artėjome prie tikslo. Labai simboliška, kad daugiametis darbas apvainikuotas būtent šiais metais, kai minime A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, kai šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais. Svarbu ir tai, kad pernai vyriausybė išgirdo mūsų prašymą ir skyrė paieškoms papildomų lėšų”, – kalbėjo LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė.

„Tai, be abejo, yra labai džiugi žinia mūsų šaliai ir ypač malonu, kad šią istorinę tiesą išsiaiškinome švenčiant mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Anksčiau jau buvo įrodyta, kad šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus. Tai mums suteikė viltį, kad vykdydami tolimesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą. Prognozės pasitvirtino”, – džiaugėsi VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.

Didvyrių palaikai – Našlaičių kapinėse

Apie galimai užčiuoptą siūlo galą LGGRTC kartu su VU pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog iš viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai.

Dar 2017 m. pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.

VU archeologo doc. Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliktų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami minėtu laikotarpiu Vilniuje mirties bausme nuteisti asmenys.

Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse gali būti palaidota ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai.

Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 m. priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.

Valstybė pasirūpins perlaidojimu

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, jog tai, kad atrasta partizano palaidojimo vieta, yra labai svarbus įvykis. Jis pažadėjo, jog vyriausybė darys viską, kas priklauso, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai būtų tinkamai perlaidoti. Premjero teigimu, bus sudaryta vyriausybės komisija, taip pat bus tariamasi su dukra, giminaičiais, kaip geriausia įamžinti ir perlaidoti.

„Pagaliau galėsime tinkamai pagerbti tautos didvyrio atminimą. Tai yra šimtmečio dovana ir noriu pasveikinti žmones, padariusius šį atradimą”, – BNS sakė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.

Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 m. su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. 1957 m. jis buvo sušaudytas.

LRT RADIJAS, BNS, „Draugo” info

Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas. (LGGRTC nuotr.)